Telomerai – tai mažos DNR struktūros, kurios rodo, kaip greitai sensta mūsų organizmas. Pasak genetiko ir ilgaamžiškumo eksperto dr. Vaido Dirsės, jie – mūsų ląstelių biologinis laikrodis. Šis rodiklis tiesiogiai siejamas su ilgaamžiškumu, vis dėlto Lietuvoje apie juos dar kalbama retai, nors jų ilgis priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo kasdienių mūsų pasirinkimų.
„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas atskleidė, kad net 75 proc. Lietuvos gyventojų nežino, koks yra jų biologinis amžius – vienas svarbiausių ilgaamžiškumo rodiklių. Telomerų ilgis – vienas iš komponentų, kuris šį biologinį amžių atspindi, – lieka praktiškai nežinomas.
„NSI tyrimas parodė aiškią tendenciją – žmonės Lietuvoje nori jaustis gerai, tačiau dažniau renkasi greitus sprendimus, o ne tuos, kurie iš tiesų veikia ilgalaikę sveikatą. Vos 1 iš 10 lietuvių ilgalaikę sveikatą laiko savo gyvenimo prioritetu. Matome ir didelį informacijos trūkumą: didžioji dalis gyventojų nėra girdėję apie biologinį amžių ar jo vertinimo galimybes, nors susidomėjimas savo sveikata yra akivaizdus. Tai rodo, kad turime didelį potencialą – bet dar trūksta žinių, kurios padėtų priimti geresnius sprendimus. O tokie biologiniai rodikliai kaip telomerai atspindi būtent kasdienius pasirinkimus – kaip miegame, judame, kaip tvarkomės su stresu“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Kas yra telomerai – ir kodėl jie svarbūs?
Trumpai tariant, telomerai yra senėjimo intensyvumo indikatorius. Ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė siūlo paprastą palyginimą: telomerai – tarsi batų raištelių plastikiniai antgaliai, kurie juos stabilizuoja.
„Telomerai yra būtent tokie apsauginiai „antgaliai“ mūsų chromosomų galuose. Kiekvieną kartą ląstelei dalijantis, jie natūraliai trumpėja. Kai jie tampa per trumpi, ląstelė nebegali dalytis – pradeda senti arba miršta. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kaip greitai sensta visas organizmas“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, šis procesas susijęs ne tik su išvaizda ar energijos lygiu – gali prasidėti audinių regeneracijos praradimas, lėtinis uždegimas ir su amžiumi susijusios ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių, neurodegeneracinių, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Gyvenimo būdas lemia daugiau nei genetika
Nors dažnai manoma, kad ilgaamžiškumas „užkoduotas“, realybė kitokia. Pasak ilgaamžiškumo eksperto, genetika nulemia tik apie 30–50 proc. telomerų ilgio variacijų. „Likusi dalis – mūsų kasdieniai pasirinkimai. Tai puiki žinia, nes tai reiškia, kad turime daug įtakos“, – sako dr. V. Dirsė.
Anot jo, telomerų stabilizavimui padeda reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – greitas ėjimas, plaukimas, joga, tenisas. NSI tyrimas rodo, kad sportu ar aktyvia fizine veikla reguliariai užsiima mažiau nei pusė šalies gyventojų: kasdien tai daro 15 proc., dar 30 proc. – kelis kartus per savaitę. O absoliuti dauguma sportuojančiųjų (59 proc.) renkasi vien lengvą judėjimą – pasivaikščiojimą ar darbus sode. Telomerų stabilizavimui tai – nepakankamai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros tipo mityba, kokybiškas miegas ir streso valdymo praktikos taip pat padeda stabilizuoti telomerus. Jų trumpėjimą greitina rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, lėtinis miego trūkumas, nutukimas, perdirbtas maistas, cukrus, transriebalai ir lėtinė dehidratacija.
Stresas trumpina telomerus – ir gyvenimą
Stresas dažnai laikomas tik emocine būsena, tačiau medicinos mokslų daktaras pabrėžia – jo poveikis yra labai konkretus ir fiziologinis. Lėtinis stresas „suvalgo“ jūsų chromosomų apsaugą. Tyrimai rodo, kad depresija, išsekimas, nerimo sutrikimai yra susiję su gerokai trumpesniais telomerais – kitaip tariant, spartesniu biologiniu senėjimu.
„Lėtinis stresas – tai ir biocheminė būklė. Kai mes patiriame ilgalaikį stresą, organizme pakyla kortizolio ir kitų streso hormonų lygis. Šie hormonai tiesiogiai mažina telomerazės – fermento, kuris gali atstatyti telomerus, – aktyvumą. Be to, lėtinis stresas skatina oksidacinį stresą ir uždegimą. Tai sukuria aplinką, kurioje ląstelės sensta greičiau“, – aiškina dr. V. Dirsė.
Ar galime tai pakeisti?
Svarbiausia žinia – telomerai nėra „nuosprendis“. Jie dinamiški – gali trumpėti, bet tam tikromis sąlygomis ir ilgėti. Dr. V. Dirsė rekomenduoja pradėti nuo trijų krypčių. Pirma – mityba: per 2–4 savaites pereikite prie antioksidantais ir polinesočiaisiais riebalais turtingo raciono, drastiškai sumažinant cukraus ir perdirbto maisto kiekį.
Antra – fizinis aktyvumas: kasdien praktikuokite bent 30–45 min. vidutinio intensyvumo sportą. Trečia – streso valdymas: tai dažniausiai ignoruojama, bet mokslo požiūriu viena svarbiausių dalių. Jau 8–12 savaičių reguliarios dėmesingo įsisąmoninimo meditacijos ar kvėpavimo pratimų programos rodo teigiamus pokyčius telomerų apsaugoje.
„Klinikiniuose tyrimuose matome, kad po 3–6 mėnesių gyvensenos pokyčių telomerų ilgis gali stabilizuotis, o kai kuriais atvejais – net nežymiai pailgėti. Per metus – jau atsiranda klinikiškai reikšmingi pokyčiai. Svarbiausia – ne greitis, o nuoseklumas. Būtent nuoseklūs sprendimai kasdien ir nulemia, kaip greitai iš tikrųjų sensta mūsų organizmas“, – akcentuoja dr. V. Dirsė.
