Marytė Marcinkevičiūtė
Vasario 5 dieną ilgamečiam Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento generaliniam direktoriui ir sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentui, o dabar generaliniam sekretoriui Vytui Nėniui sukanka 75-eri.
Jis – buvęs puikus sportininkas, triskart Lietuvos ledo ritulio čempionas, talentingas treneris, o vėliau – patyręs sporto organizatorius ir vadovas.
Prisiminęs jaunystę, jubiliatas pasakoja: „Vaikystė buvo emocinga: daug laisvės, erdvės. Gyvenome labai gražioje vietoje, prie Neries ir Nemuno pakrančių. Nors reikėdavo padėti tėvams, tačiau laiko turėjome daug. Kur augau, nebuvo aikštelių, todėl su draugais atsinešėme kastuvus, nukasėme kalveles, jas išlyginome ir pradėjome žaisti futbolą.
Dar paprašiau traktorininko, kad jis aikštę praplėstų. Su buldozeriu aikštelė buvo išlyginta plačiau. Truputį nukentėjo kai kurių moterų daržai, už tai jų nebuvau pagirtas, o gavau pylos.
Pasakiau, kad, jeigu mums čia neleisite žaisti, eisime sportuoti ant Nemuno ledo, o tai bus pavojinga mūsų gyvybėms.
Žiemą išlieti čiuožimo aikštelę buvau išsikvietęs gaisrininkus, pamelavau, kad mokykla dega.
Prisimenu, būdamas 14 metų, suorganizavau savo gatvės vaikus žaisti ledo ritulį ir dalyvavome „Auksinio ritulio“ gatvių varžybose, kurias surengė ledo ritulio entuziastas Stepas Martišius.
Per visą Kauną iš Marvelės ėjome pėsti iki Šančių ir sėkmingai pasirodėme. Tai buvo mano pirmasis sporto organizatoriaus bandymas suburti vaikus.
Kadangi augau ant Nemuno kranto, anksti išmokau plaukti, paskui buvo ir šuoliai į vandenį, boksas, dviračiai.
Netgi žaidėme rankinį – patys pasidarėme aikštelę, mums dideli autoritetai buvo „Atleto“ rankininkai, kurie tapo SSRS čempionais.
Nors iš mūsų gatvės garsių rankininkų neišaugo, tačiau ši sporto šaka mums buvo labai patraukli.
Pagrindinės mano sporto šakos buvo futbolas ir ledo ritulys. Jos nebuvo vienadienės, su jomis susidraugavau visam gyvenimui.
Ledo ritulyje ypač norėjau įvykdyti sporto meistro normą, nors specialistai teigė, kad perspektyvesnis buvau sunkiojoje atletikoje, nes turėjau labai stiprias rankas.
Ledo ritulio komandos draugai mane apibūdindavo taip: buvau karštas ir azartiškas kovotojas iki pabaigos, o gynyboje – kietas kaip Puntukas.
Labiausiai nemėgau ilgo ir monotoniško darbo. Patikdavo viską daryti greitai – padarei vieną darbą ir gali imtis kito arba būti laisvas.
Dabar, jei ko nors imuosi, tai padarau iki galo, nemetu darbų, juos įpusėjęs.
Iš savo jaunų dienų labiausiai pasimokiau, kad niekas už tave nepadarys, jeigu pats nepadarysi sau ar kitiems“.
Sulaukėte garbingo jubiliejaus, bet dar esate fiziškai aktyvus, iki šių dienų žaidžiate tenisą, plaukiojate. Ar ramybės dar nesinori?
Pasas meluoja (šypsosi … ). Yra labai daug įdomių veiklų, kurių ir šiandieną nesu atsisakęs.
Esu glaudžiai susijęs su sporto klubu „Viltis – XXI“ ir teniso klubu „Excellence“, daug tradicinių renginių organizuoja mūsų „Žalgiris“, stengiamės juos išlaikyti, buriame žmones.
Norisi veiklos, savęs neįsivaizduoju nieko neveikiančio. Kai nuvažiuoju pas save į kaimo sodybą Širvintose, tai pirmiausiai – už kastuvo, dalgio ar grėblio.
Reikia nupjauti žolę, nugenėti medžius. Sodyboje įsikūrė savotiškas mini sporto kompleksiukas: yra dvi teniso, paplūdimio tinklinio, krepšinio, futbolo aikštelės, jas irgi reikia prižiūrėti, nesinori apleisti.
Ar įsivaizduojate savo gyvenimą be „Žalgirio“?
Nelabai, aš žalgirietis nuo 1968-ųjų, jau 55 metai. Mūsų klubuose yra ir vyresnių žmonių, kurie dar ir šiandieną visuomeniniais pagrindais organizuoja pratybas.
„Žalgiryje“ smagu dirbti, geras kolektyvas. Nors tolesnis mano gyvenimo etapas bus lokalesnis, bet vis vien norėsis kažką organizuoti, sukti.
Įdirbis yra, sodyboje aikštelės paruoštos, patirties užtenka. Kaimo vaikams atvežame mūsų klubo narių atliekamų teniso rakečių, jie pažaidžia.
Į sodybą stovyklauti atvyksta futbolininkų, žolės riedulininkų, kitų sporto šakų atstovų.
Kaip vertinate savo metus?
75-eri pralėkė akimirksniu, sunku ir pagalvoti, kad man jau tiek. Visą laiką turėjau daug veiklos.
Kai dabar kartais pagalvoju, įsiveldavau į visokias iniciatyvas: vienos pavykdavo, o kitos ne, visko būdavo.
Jeigu bendrauji su žmonėmis, tai ypač smagu jiems padėti įgyvendinti idėjas, svajones.
Tik pasižiūrėkite, koks didelis teniso kompleksas išaugo SEB arenoje. Anksčiau ten buvo laukas ir numatyta, jog turėtų būti tenisas.
Tačiau niekas nesiėmė iniciatyvos. Lėmė atsitiktinumas: buvęs Lietuvos tinklinio rinktinės žaidėjas Darius Mockus 2001 ar 2002-aisiais metais, man antrą kadenciją dirbant Sporto departamento generaliniu direktoriumi, man prasitarė, jog norėtų pradėti žaisti tenisą.
Jam ir sakau: pas mus, „Žalgiryje“ yra sporto salė, treneris Romas Kačanauskas, pabandykit.
Šioje salėje Darius žengė savo pirmuosius žingsnius, o netrukus jam ta salė pasirodė labai maža, reikėtų kažko imtis.
Jam ir sakau, kad yra graži perspektyva – numatytas teniso kompleksas, bet valstybė stokoja pinigų. Tada Darius ir pasiūlė, kad gali imtis iniciatyvos investuoti pinigų.
Nuvažiavome į Taliną pasižiūrėti pripučiamo teniso maniežo, susitikome su žmonėmis, daug ką išsiaiškinome ir sužinojome.
Grįžome į namus, o Darius man ir sako: „Darome!“. Tada klestėjo jo verslas, dar lėšų suakumuliavo, atsirado partnerių.
Iškilo du maniežai po keturias aikšteles. Investicija buvo sėkminga, norinčiuosius žaisti buvo sunku sutalpinti.
Dariui kilo mintis statyti rimtą kompleksą. Pamačiusi, kad projektas vertas dėmesio, buvo gauta ir Europos Sąjungos finansinė parama.
Šiandieną Europoje turime vienintelį tokį kompleksą: 21 teniso aikštelė po stogu, kartu skvošas, badmintonas, treniruokliai, viešbutis. Štai kokia įspūdinga Dariaus Mockaus iniciatyva.
Dar jis išleido kelis milijonus eurų ir įrengė teniso salę, kuri talpina pusantro tūkstančio žiūrovų.
Po varžybų su vengrais, kai buvo pilnutėlė salė žiūrovų, Dariui nusiunčiau žinutę: „Ačiū, Dariau, už dovaną Lietuvai“. Jis man atrašė: „Vardan tos, Lietuvos!“…
Jūsų karjera – labai spalvinga: buvote geras sportininkas, Lietuvos sporto vadovas, pirmasis Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas, LTOK viceprezidentas, ilgametis „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininkas. Kuri šių patirčių jums arčiausiai prie širdies?
Visų tų struktūrų tikslas yra vienas – sudaryti jaunimui sąlygas aktyviai dalyvauti fiziniame judėjime, išreikšti savo gabumus, talentą bei galimybes tapti įžymiu ir pasiekti svarių sportinių rezultatų.
Kai 1981 metais Zigmantas Motiekaitis mane pakvietė dirbti pavaduotoju į valstybinį Sporto komitetą, buvau Lietuvos „Žalgirio“ draugijos prezidiumo narys, jau veikė mūsų sporto klubas „Viltis -XXI“, buvau matomas sporto veikloje.
Jam pasakiau, kad treneriu dirbau vos porą metų, bet man labiau prie širdies organizacinė veikla.
Sporto komitetas tada turėjo puikų strategą Algimantą Kukštą, Mykolas Kačkanas buvo atsakingas už sporto bazes, o man buvo patikėti visi organizaciniai kūno kultūros ir sporto bei sveikatingumo veiklos reikalai bei darbas su sporto federacijomis.
Dirbant tokiame kolektyve, man buvo didžiulė gyvenimo ir profesinė mokykla. Buvo labai daug renginių, įvairios sąjunginės ir tarptautinės varžybos, veiklos buvo per akis.
Pavaduotoju dirbau penkerius metus. Kai buvo sujungtos profsąjunginės „Žalgirio“, „Nemuno“ ir „Lokomotyvo“ organizacijos, 1987 metais buvau išrinktas sporto draugijos „Žalgiris“ pirmininku.
Visos patirtys man buvo prie širdies, visą laiką norėjosi kažką kurti, inicijuoti.
Su Kauno „Žalgirio“ krepšininkais ar futbolininkais buvau išvykęs į tarptautines varžybas, mačiau, kaip veikdavo užsienio sporto klubai, koks jų finansavimas.
Ta patirtis buvo ypatingai naudinga. Grįžęs iš karto imdavausi iniciatyvos, kad ir mums kažką panašaus reikėtų daryti.
Aplinkui buvo ganėtinai daug veiklių ir iniciatyvių žmonių, su kuriais teko bendradarbiauti ir su jais greitai surasdavau bendrą kalbą.
Akumuliuodavau ne tik savo, bet ir jų idėjas, iniciatyvas. Padėdavau surasti tą grūdą ir kartu su žmonėmis stengdavomės jį išauginti.
Buvote vienas iš iniciatorių, įkuriant Lietuvos sporto federacijų sąjungą, tapote jos pirmuoju prezidentu. Ar tas momentas išliko jūsų atmintyje?
Lietuvos sporto federacijų sąjungą kūrė federacijos ir 1992 metais tapau pirmuoju jos prezidentu.
Vienas iniciatorių, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, reikėtų turėti tokią struktūrą, buvo Lietuvos sambo federacijos prezidentas, dabar jau šviesaus atminimo Pranciškus Eigminas.
Susirinkimas vyko buvusio Sporto komiteto patalpose, jame dalyvavau kaip Žalgirio“ sporto draugijos pirmininkas, dar buvau LTOK Vykdomojo komiteto narys.
Buvo paklausta mano nuomonės, ar ši organizacija yra reikalinga. Atsakiau, kad taip, nes tokia struktūra jau yra ir tarptautinėje erdvėje.
Buvo pasiūlytos trys kandidatūros, tarp jų ir mano. Buvau išrinktas pirmuoju Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovu.
Po to tapau Sporto departamento generaliniu direktoriumi. Pasikeitus politinei valdžiai ir departamentui ėmus vadovauti Rimui Kurtinaičiui, man 1996 metais antrą kartą buvo patikėta vadovauti LSFS.
Gražiai bendradarbiavome su Sporto departamentu, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija, važinėdavome į miestų ir rajonų savivaldybes, padėdavome federacijoms.
Vėl mane išrinkus Sporto departamento generaliniu direktoriumi, LSFS prezidentu tapo Rimantas Kveselaitis.
Palaikėme jų iniciatyvą, atsirado Baltijos jūros šalių žaidynės, LSFS organizuodavo Lietuvos jaunių ir jaunučių žaidynes.
Kai sporto organizacija turi renginį, ji yra gyvas organizmas, o kai jo neturi – tai nėra sporto organizacija.
Jeigu yra veikla, ji turi būti finansuojama, tačiau ilgainiui LSFS veiklai nebeliko lėšų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasuko tokiu kampu, kad pinigus gali gauti tik sporto šakų federacijos, o visus kitus tradicinius renginius kaip seniūnijų ir „Žalgirio“ žaidynes, įvairias regionines priemones, Lietuvos jaunių ir jaunučių žaidynes išbraukė iš savo akiračio ir lėšų nenumato.
Ministerija pozicija – tik moksleivija ir aukštas meistriškumas. Ji kategoriškai, tiesiog ciniškai neigia pasaulinio lygio sukurtas tradicijas, jas stabdo ir blokuoja.
Prasidėjo griūtis, kuri smarkiai atsilieps masiniams ir sveikatingumo renginiams organizuoti. Valstybė turėtų padėti suaugusiems žmonėms, kad jie galėtų būti fiziškai aktyvūs, lankyti pratybas ir fiziškai stiprėti bei tobulėti.
Kokiais asmeniniais džiaugsmais ir rūpesčiais šiandien gyvenate?
Vaikai užauginti, turiu keturis anūkus, kurie visi sportuoja. Dukros Vytautės sūnūs Vilius Racevičius, studijuojantis Londone, lanko fechtavimo pratybas ir dalyvauja Anglijos čempionate, o 14-metis Nojus Racevičius Vilniuje žaidžia vandensvydį.
Sūnaus Antano vaikai irgi linkę prie sporto: 7-erių Emilis lanko futbolą, o ramesnio būdo 8-erių Kajus sporto šakos dar nėra pasirinkęs, bet mėgsta pasportuoti prie treniruoklių.
Kai visi susirenkame į sodybą, tai be sporto neapsieiname: žaidžiame futbolą, į rankas imame teniso raketes.
Visi kartu ir fiziškai dirbame, sodiname medelius – pasodinome 5 tūkst. sodinukų: pušų, eglių, beržų, auga tikras miškas. Medeliais apsodinome visas upelio, ežero pakrantes.
Ar Jūsų karjeroje buvo dalykų, kuriuos buvo sunku įgyvendinti, ar viskas ėjosi kaip sviestu patepta?
Buvo visko. Reikėjo vyriausybei įrodyti, kad, jei savivaldybės negaus finansavimo sportui, jos vienos nepakels tos naštos.
Prisimenu, 1994-aisiais valstybė sportui tegalėjo skirti 17 mln. litų. Teko aktyviai įrodinėti, kad, norint sėkmingai atstovauti Lietuvai svarbiausiose varžybose, aukštajam meistriškumui turėtų būti skiriama kur kas daugiau.
Ir man, ir Rimui Kurtinaičiui vadovaujant Sporto departamentui, mūsų pastangos nenuėjo veltui, dėmesys buvo atkreiptas į tai, ką buvome sukūrę.
Ir Vyriausybė, ir Seimas buvo įtikinti, kad reikia didinti finansavimą, jis pradėjo augti ir buvo sėkmingai pasirodyta Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.
Tačiau pats didžiausias smūgis buvo suduotas, panaikinus Sporto departamentą, ir dabar išlipti iš duobės ne taip lengva. Esu nusivylęs tuo, ką matau šiandieną.
Pati įspūdingiausia diena jūsų gyvenime?
Tų dienų buvo ne viena: šeimos sukūrimas, vaikų gimimas … Man viena įspūdingesnių dienų buvo ir ta, kai „Žalgiris“ per SSRS čempionatą, Kaune pralaimėjęs pirmąsias rungtynes CASK, Maskvoje pasiekė dvi įspūdingas pergales ir tapo čempionu.
Ta akimirka buvo laukiama ne vieną dešimtmetį. Maskvoje pamatėme kariškių išrikiuotą galingą 150 žmonių dūdų orkestrą, pilnas tribūnas generolų ir maršalų, apie 7 tūkstančius atvykusių lietuvių sirgalių, nors bilietai į rungtynes daugiausiai buvo pardavinėjami per karines gamyklas.
Maskva laukė pergalės, bet ja džiaugėsi „Žalgiris“. Tai buvo nacionalinė šventė visai Lietuvai.
Kauno oro uoste lėktuvui net nebuvo galima nusileisti ant tako, nes jis buvo pilnas žmonių. Mikrofonais sirgaliai buvo pradėti raginti trauktis nuo tako, nes lėktuvas skris į Vilnių.
Tada kaip vėjas visus nupūtė į pakraščius ir visi žaidėjai iš lėktuvo buvo nešami ant rankų.
Niekada nematėme jūsų rūkančio, einančio į medžioklę, kam dar nejaučiate simpatijų?
Rūkyti buvau pabandęs pradinėje mokykloje. Paėmiau cigaretę į burną ir iš karto išspjoviau.
Nors labai rūkė mano tėvas, abu broliai, bet aš rūkoriumi netapau. Nesu ir medžiotojas, bet galiu pasigirti, kad nušoviau mešką Altajaus kalnuose ir kailį parsivežiau į namus.
1970-1973 metais, studijuojant Kūno kultūros institute, vasarą važiuodavome uždarbiauti į Sibirą.
Dvejus metus dirbome kalnuose, o vienerius – stepėse, statėme medinius namus.
Iš namų buvau atsivežęs benzopjūklą ir su vietos medžiotojais sutarėme, kad jiems atiduodu tą pjūklą, o jie mane pasiima į medžioklę, nes meška jau susekta ir ją tereikės sumedžioti.
Ar dar ilgai gyvuos „Žalgiris“?
„Žalgiris“ gyvuos tol, kol žmonėms būsime reikalingi. Mes jiems pasiūlome galimybę susitikti ir rengiame tradicines vasaros bei žiemos žaidynes, plaukimo, buriavimo, teniso, kitas varžybas.
Turime savo sporto bazes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Plateliuose, jų durys atvertos sportininkams.
Fizinio aktyvumo veikloje daug kas pasikeitė, iniciatyvių sporto organizatorių dėka atskiruose miesteliuose, didelių miestų mikrorajonuose susikūrė daug įvairių organizacijų.
Patinka „Teniso namai“, kur iniciatyvos ėmėsi teniso aktyvistai ir įkūrė šiuos namus.
Pagrindinį dėmesį jie skiria jauniems sportininkams ugdyti, įvairaus amžiaus žaidėjams šalyje organizuoja daug turnyrų.
Ir kitose sporto šakose yra daug gražių iniciatyvų. Tarkime, krepšinyje, kiek yra tų lygų, lygelių. Visi buriasi, varžosi, keičiasi patirtimi.
Tiesiog yra nesuprantama, kaip mūsų politikai gali nematyti tokių gražių iniciatyvų.
Nereikia finansuoti didelių dalykų, reikia palaikyti iniciatyvas ir padėti žmonėms, kurie renkasi ir sportuoja, gerina savo sveikatą.
Miela, malonu pamačius, kai mūsų „Žalgirio“ salėje kiekvieną penktadienį tenisą žaidžia draugijos garbės narys Vincas Korkutis, kuriam jau 93-eji, su savo keturiais panašaus amžiaus draugais.
Sveikiname!
Gražaus 75 metų jubiliejaus proga sveikiname iškilų Lietuvos sporto vadovą ir organizatorių
Vytą Nėnių.
Metai parodo, koks turiningas jūsų gyvenimas, koks didelis bendraminčių būrys jus supa.
Rodos, viską pasiekėte, įkopėte į gražią savo gyvenimą brandą. Linkime tvirtos sveikatos, turiningų metų, geros nuotaikos, kuri šiuo nelengvu sportui laikotarpiu ypač reikalinga.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius
***
Visą gyvenimą – svarbiausiuose Lietuvos sporto įvykiuose
Sveikiname garbingą 75 metų jubiliejų švenčiantį buvusį ilgametį Lietuvos sporto vadovą ir „Žalgirio“ draugijos prezidentą
Vytą Nėnių,
kuris visą savo gyvenimą buvo svarbiausiuose Lietuvos sporto įvykiuose ir savo darbais įkvėpdavo visus siekti užsibrėžtų tikslų, dalindavosi savo patirtimi.
Gerbiamas jubiliatas nusipelnė pagarbos už didelį atsidavimą darbui savo profesionalumu, kūrybingumu, idėjų įgyvendinimu.
Linkime jums nesustokite ties tuo, ką pasiekėte, didelės jums sėkmės ir ištvermės!
Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija
***
Dėkojame už ilgametį bendradarbiavimą
Gerbiamas Vytai Nėniau,
Žmogaus gyvenimas prasmingas ir gražus, kai jis pasiaukojamai dirba kitų labui.
Sveikiname jus jubiliejaus proga, dėkojame už ilgametį bendradarbiavimą ir linkime stiprios sveikatos bei geros kloties.
Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“ vadovas Mindaugas Levickis
***
Ir ateityje – neblėstančio entuziazmo!
Mums malonu sveikinti buvusį ilgametį „Žalgirio“ draugijos prezidentą, puikų sporto strategą
Vytą Nėnių, švenčiantį savo 75-ąjį gimtadienį.
Jis – neeilinė Lietuvos sporto figūra, sukaupė didžiulį patyrimą, kurio galėtų pavydėti bet kuris kitas mūsų šalies sporto vadovas ar organizatorius.
Ko jau ko, tačiau gerbiamam jubiliatui išmonės, veiklumo ir organizacinių sugebėjimų netrūksta, jais galima tik žavėtis.
Neeilinio jubiliejaus proga linkime jam tokio pat neblėstančio entuziazmo ir ateityje, sveikų ir gražių metų, lai nerami širdis ir toliau skatina kurti ir siekti naujų sumanymų.
UAB Kauno „Žalgirio“ stadiono kolektyvas
***
Žavimės jūsų įžvalgomis ir didžiule patirtimi
75-erių sulaukė vienas geriausių Lietuvos sporto organizatorių, buvęs mūsų šalies sporto vadovas
Vytas Nėnius,
kuris jau moksleiviškame laikotarpyje buvo puikus sportininkas.
Žolės riedulio, ledo ritulio, futbolo ir teniso aikštės jį subrandino ne tik kaip gerą sportininką, bet ir kaip puikų žmogų, sporto vadovą ir organizatorių.
Mus šiandieną žavi jubiliato sukaupta didžiulė patirtis, profesionalumas ir įžvalgos, turtingos sporto žinios, nepaprastas darbštumas.
Jubiliatui norime palinkėti stiprios sveikatos, neblėstančios energijos, didelės asmeninės laimės.
Lietuvos žolės riedulio federacija
***
Ačiū, kad buvote su mumis
Sakoma, kad žmogui reikia eiti ten, kur sunku, nes kur lengva, gali nueiti kiekvienas.
Jubiliejų švenčiantis mūsų šalies sporto strategas
Vytas Nėnius
nuo vaikystės pasirinko sporto kelią ir juo sėkmingai eina iki šių dienų.
Jubiliatui esame dėkingi už tai, kad jis daug padėjo mūsų federacijai ir legendiniam Klaipėdos „Žuvėdros“ sportinių šokių ansambliui, siekiant pačių aukščiausių titulų pasaulyje ir Europoje, populiarinant sportinius šokius Lietuvoje.
Ačiū jums už meilę, stiprybę ir šilumą. Ačiū, kad visą laiką buvote ir esate su mumis!
Lietuvos sportinių šokių federacija
***
Metai papuošė turiningą gyvenimą
Garbingo 75 metų jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname nepakartojamą sporto organizatorių, buvusį ilgametį „Žalgirio“ draugijos prezidentą, o dabar draugijos generalinį sekretorių
Vytą Nėnių.
Metai papuošė jūsų turiningą gyvenimą, kuris buvo kupinas įvairiausių įvykių. Tačiau pačios gražiausios jūsų valandos bėga sporte, kuriam pašventėte visą savo gyvenimą.
Tegul jums būna laiminga ši gimimo diena, tegul ji atneša ramybę, palaimą ir viltį, o jūsų sporto įžvalgos visiems įžiebia naujų vilčių.
Lietuvos sambo federacija
***
Daug laimės, tvirtybės ir ištvermės
Gerbiamas Vytai Nėniau,
Jus aplankė neeilinis jubiliejus, rodantis, kokią gražią gyvenimo atkarpą nukeliavote. Turite mėgstamą ir įdomų darbą, jus supa didelis bendraminčių būrys.
Tačiau jūsų charakteris ne toks, kad būtumėte viskuo patenkintas. Ieškote naujų sprendimų, galvoje – daug įvairiausių planų ir sumanymų.
Linkime jums ir toliau išlikti geru sporto organizatoriumi, puikiu ir stipriu žmogumi.
Daug džiaugsmo ir laimės, tvirtybės ir ištvermės!
Elektrėnų sveikatingumo ir sporto klubas „Draugystė” bei dziudo sportininkai
***
Sveikatos, didelės asmeninės laimės!
Garbingo jubiliejaus proga sveikiname pirmąjį Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentą, visą savo gyvenimą paskyrusį sportui
Vytą Nėnių.
Kopiant į pripažinimą, gyvenimas jūsų nelepino, buvo ne tik laimingų, bet ir skaudžių minučių.
Tačiau sunkiais momentais nepalūžote, nesuklupote, o drąsiai žengėte į priekį.
Dabar, kai sulaukėte metų brandos, nesikeičiate ir vėl esate kupinas iniciatyvų.
Sveikatos jums, ištvermės, didelės asmeninės laimės!
Lietuvos sporto federacijų sąjunga
***
Pats stipriausias sporto vadybininkas ir vadovas
Gerbiamas Vytai Nėniau,
Jūs žinote, kad bedugnės peršokti dviem šuoliais neįmanoma.
Jūs žinote, kad į sėkmę lifto nėra, reikia lipti laiptais.
O mes žinome, kad jūs – pats stipriausias sporto vadybininkas, vadovas, prezidentas.
Stiprybės jums, sveikatos jubiliejaus proga!
Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ Kauno taryba
***
Džiaugiamės gražia draugyste
Gražaus ir prasmingo 75-erių jubiliejus sulaukė vienas geriausių Lietuvos sporto organizatorių ir vadovų
Vytas Nėnius.
Iki šios dienos jis žengia koja kojon su sportu, kuris suteikė didelį pasitikėjimą savo jėgomis, subrandino kaip asmenybę.
Mes džiaugiamės, kad su „Žalgiriu“ mus sieja graži draugystė, kad draugija mums padeda populiarinti vandensvydį ir geriausios mūsų komandos kovoja dėl draugijos įsteigtos taurės.
Gerbiamam jubiliatui linkime, kad visada pavyktų pradėti darbai ir kad visiems siekiams įgyvendinti lydėtų gera nuotaika ir sveikata.
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija
***
Puikus pavyzdys sporto organizatoriams
Jubiliejų švenčiantis vienas geriausių Lietuvos sporto strategų Vytas Nėnius
– puikus pavyzdys visiems sporto organizatoriams. Jis visada išklauso kitų nuomonę ir jokiu būdu neperša savosios.
Greitai gaudosi bet kurioje situacijoje, sugeba išmintingai palaukti bei viską skubiai apibendrina ir priima sprendimus.
Jubiliatui linkime ir ateityje tokio pat neblėstančio entuziazmo, begalinės stiprybės, kantrybės ir optimizmo.
Panevėžio sporto klubas „El-Eko Sport“ ir jo pirmininkas Bronislavas Pliavga
