Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
„Nieko negaliu pasakyti apie savo metus, nes nejaučiu jų naštos. Turiu mėgstamą darbą, daug draugų, idėjų, dirbu gerame kolektyve. Jaučiuosi gerai, džiaugiuosi, kad šį gyvenimo tarpsnį pradirbau tarp sporto žmonių.
Sportas – tai išskirtinė visuomenės veiklos sritis, jame daug geranoriškų dalykų – tokio bendravimo, bičiulystės jausmo kitoje veiklos srityje tikrai nepajusi.
Ir neteisūs tie, kurie sako, kad sportas tai vien tik medaliai, taškai, rezultatai. Tai – ištisas, sakyčiau, nepaprastas ir labai įdomus gyvenimas.
Malonu dirbti su žmonėmis, kurie yra kupini ryžto, turi savo tikslą ir pasiaukojančiai siekia rezultatų“, – pasitikdamas savo 70-ąjį jubiliejų, kuris šiemet sutapo su Velykomis, kalbėjo Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ bei Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Bronislavas Vasiliauskas.
70 metų – garbingas jubiliejus, bet jūs vis dar dirbate. Sveikata leidžia jums tą daryti?
Taip, sveikata ačiū Dievui dar leidžia dirbti, galiu dar ir su jaunesniais pasistumdyti. Tačiau žinau, kad ateis toks laikas, kai norėsis pokyčių savo gyvenime.
Reikės pagalvoti apie tai, kokie žmonės ateis po mūsų, kokie jų siekiai, gebėjimai, žinios, norai.
Nebūtinai jie eis tuo pačiu keliu kaip mes. Ne vienas mūsų, paliekantis darbo vietą, galvoja, kad ta vieta bus šventa ir viskas bus taip, kaip ir buvo.
Taip galvodami, jie klysta. Yra daugybė kelių, kaip padaryti geriau, gausiau, pigiau ir, svarbiausia, įdomiau.
Laikas bėga greitai ir niekas iš mūsų to nepastebi. Žmogus neįvertina to, ką turi, ir labai gailisi, ką prarado.
Mes praradome laiką ir apie tai dabar reikėtų susimąstyti, sulaukus brandaus amžiaus.
Sukaupėte didelę patirtį, galima pasidžiaugti nuveiktais darbais, įvertinti prabėgusius metus.
Jeigu nieko neveikčiau ir žiūrėčiau į vieną tašką, tai tie dešimtmečiai gal ir būtų prailgę.
Sportas ir yra tuo ypatingas, kad jame laikas bėga ypač greitai, nes daug įvykių.
Kiekvieno sporto darbuotojo knygelėse, mobiliuosiuose telefonuose – aibės numerių.
Tai – ne vien pokalbiai, bet ir dalykiniai reikalai. Dienos būna per mažai. Mes dirbame ir savaitgaliais, dažnai apie laisvadienius galime tik pasvajoti.
Per metus praktiškai dirbame 360 dienų. Tai – ne paguoda ir ne kam nors priekaištai. Toks būdas, tokia veikla, nes varžybos vyksta poilsio dienomis.
Mūsų „Žalgirio“ draugija per metus organizuoja daugiau nei 130 renginių, daug laiko atima ir pasirengimas jiems.
Sporte, turbūt, yra mažiausiai etatų, paprastai sukasi vos keli žmonės. Gerai, jeigu yra galimybė į darbą priimti daugiau žmonių ir būna didelė paspirtis bei palaima, jei jie mėgsta sportą, o ne tik studijavo.
Neduok Dieve, jeigu sporte tie žmonės niekada nebuvo, nėra pravėrę sporto salės durų, o bando spręsti sporto reikalus.
Va, tokiam žmogui laikas prailgsta. Tie, kurie gyvena sportu, niekada neturi laiko.
Prisiminkite savo vaikystę …
Gimiau Vilniuje, Senamiestyje. Tiesa, tėvai ten trumpai gyveno, persikėlė į Užupio rajoną.
Šalia namų buvo didelis kiemas, kuriame padūkti susirinkdavo daug vaikų. Netrukus jie jau lankė bokso, plaukimo, stalo teniso, kitų sporto šakų būrelius, o laisvalaikiu žaisdavo kieme.
Lankiau tuometę 16-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Užupio gimnazija). Mums didelė pagunda buvo aikštė, kurių tada nebuvo daug, todėl stadionu tapdavo netgi ganykla.
Dominavo futbolas, o žiemą – slidinėjimas. Visas mokyklos rūsys buvo pripildytas slidžių.
Esu didelis fizinio aktyvumo šalininkas, jau paauglystėje pajutau didelę jo galią.
Per savaitę vykdavo 2-3 dviejų valandų trukmės kūno kultūros pamokos. Tvarkaraštis būdavo sudėliotas taip, kad jos būdavo paskutiniosios ir po jų eidavome namo.
Buvo nevalia praleisti fizinio lavinimo pamokų, nebuvo įpročio eiti pas gydytoją ir prašyti pažymos, jog tas porą valandų galėtume patinginiauti.
Žinoma, buvo ir tokių, kurie dėl sveikatos būklės negalėjo lankyti fizinio lavinimo pamokų.
Turėjau gerus pedagogus, tarp jų – ir fizinio lavinimo mokytoją Algimantą Ivašauską, sportą mėgo ir mokyklos direktorius Šuksteris.
Mūsų mokytojai glaudžiai bendradarbiavo su švietimo sporto mokyklų ir „Žalgirio“ bei „Nemuno“ draugijų treneriais – ko gero, buvome įvardijami kaip pradinio rengimo grupių sportininkai.
Visi buvome ypač aktyvūs: žaisdavome krepšinį, futbolą, ledo ritulį, slidinėjome, dalyvaudavome varžybose.
Dabar visi daug kalbame apie sveikatą, nieko nedarydami dėl jos pagerėjimo.
Prisidengiant fiziniu aktyvumu ir sveikatinimu, dabar viskas yra daroma, norint tik gauti pinigus. Kai jie kišenėje, užmirštame pareigą būti sveikiems ir sportuoti.
Vaikystėje ir paauglystėje buvo prestižas ginti savo gatvės garbę: jeigu kas nors būdavo įžeidžiamas, tai nereikėdavo organizuoti „komandos“. Visa gatvė neragindama susiburdavo kartu, kaip mes mėgdavome sakyti, taisydavome diktanto klaidas.
…jaunystę
Savo gyvenimo neskirstau į atskirus etapus. Tie laikotarpiai visi buvo įdomūs savo galimybėmis, poreikiais, požiūriais.
Jaunystėje norėjau būti viskuo. Ypač domėjausi aviacija. Konstravau aviamodelius, nedidelio tūrio variklius, įvairias detales, kurios būdavo panaudojamos.
Lankiau technikos būrelį, per kurį buvo galima gauti lėktuvų konstravimo medžiagų.
Be aviacijos, dar buvo šuoliai į vandenį, boksas ir jojimas, kurių pratybas lankiau. Buvo didžiulė konkurencija, nieko gero nepasiekiau, todėl nemačiau perspektyvos.
Pradėjau studijuoti Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
Besimokant antrame kurse, kažkodėl panorau užsivilkti karinę uniformą ir mečiau studijas. Porą metų tarnavau kariuomenėje, buvo ir nemažai lietuvių. Kariuomenėje supratau, kad gyvenime kažką ne taip padariau. Nutariau studijuoti teisę.
Paskutiniaisiais tarnybos metais paprašiau mamos, kad man atsiųstų vadovėlių.
Likus pusmečiui tarnybos, savaitgaliais atsirado daugiau laiko, todėl pradėjau rengtis egzaminams.
Po kariuomenės įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti teisę. Konkursas buvo didžiulis, į vieną vietą pretendavo penki.
Apie mano apsisprendimą tėvai nieko nežinojo. Sugrįžus iš tarnybos, jie replikavo, kad kiti bando tvarkytis savo gyvenimą, o aš nieko nedarau. Tai, ką jie išgirdo iš mano lūpų, buvo didelė staigmena.
Negaliu sakyti, kad kurse buvau geriausias, bet studijuoti sekėsi neblogai. Atliekant praktiką, teko pamatyti ir kriminalinio pasaulio.
Studijuojant ir toliau mano didelė aistra buvo jojimas, dukart per savaitę nuvažiuodavau į Riešę pajodinėti.
Jojimą nutraukiau gal tik prieš trejus-ketverius metus. Turėjau žirgą, jį laikiau Buivydiškių technikumo arklidėse.
… darbą
Baigus Vilniaus universitetą, gavau pasiūlymą dirbti teisės srityje, tačiau darbas nepatiko. Taip susiklostė, kad apskritai nežinojau, ką toje teisėje norėsiu dirbti.
Teisėjų tuo metu buvo daug, o norint įsidarbinti advokatūroje, reikėjo nemažai praktikos.
Vėliau dirbau Maisto pramonės ministerijoje socialistinės nuosavybės apsaugos ir teisinio darbo tyrimo skyriuje.
Darbas buvo susietas su įvairiais nuostoliais, nurašymais, grobstymais, sutartinais sandoriais.
Tačiau netrukus sportas nukonkuravo teisę. 1976-aisiais mano kaimynas, buvęs garsusis Lietuvos dešimtkovininkas, dabar jau šviesaus atminimo Algis Čiurinskas pasiūlė dirbti Respublikinės jojimo sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams.
Pasiūlymas buvo gundantis, viskas susieta su žirgais, tačiau irgi atrodė, kad tai laikina. Bet, pasirodo, ne.
Padirbėjau gana produktyviai. Mokykla buvo viena galingiausių Lietuvoje, dirbo 78 etatiniai darbuotojai.
Mokyklos raiteliai rodė ypač gerus rezultatus, ilgą laiką SSRS buvo pirmaujanti jojimo mokykla ir jai buvo suteiktas olimpinio rezervo statusas.
Mokyklą garsino tokie patyrę raiteliai kaip Zigmas Šarka, Edmundas Klimovas, kiti, buvo puikus trenerių kolektyvas.
Po to vadovavau Respublikinei kompleksinei vaikų ir jaunių sporto mokyklai, kuri kultivavo 6 sporto šakas ir jose pratybas lankė 970 sportininkų.
Etatai buvo visuose stambiuosiuose Lietuvos sporto centruose, per metus vykdavo apie 300 renginių. Kolektyve dirbo daug puikių trenerių.
Mokykla kultivavo ir slidinėjimą, sąrašuose buvo būsimoji Kalgario olimpinė čempionė Vida Mogenytė-Vencienė.
Po to ji perėjo į Auštojo sportinio meistriškumo mokyklą ir priklausė abiem mokykloms.
Iš tų laikų, galbūt, ir atėjo dvigubo finansavimo pradžia, kai vieno žmogaus rezultatais naudojosi būrys žmonių.
Sporto centras parengdavo, o dar kelios organizacijos šlovę užsirašydavo sau ir pasiimdavo pinigus.
Šioje mokykloje dirbau iki tol, kol buvo sujungtos „Nemuno“ ir „Žalgirio“ sporto draugijos, nes prasidėjo joms priklausančių mokyklų likvidavimas.
Kur dirbau, kiekvienas darbas buvo savotiškai įdomus, reikalavo jėgų ir dėmesio, atsidavimo, supratimo.
Nuo 1972 metų aš – „Žalgirio“ draugijos pirmininko pavaduotojas, o dabar antrą kadenciją – draugijos prezidentas.
Viskas keičiasi, šiandien darbas labiau apsiriboja už draugijos ribų. Buvau įvykių sūkuryje, kai prasidėjo sporto reforma bei likviduojamas Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
Tą laikotarpį pavadinčiau baisiuoju sporto laikotarpiu. Buvau aršus visų tų reformų priešininkas. Tačiau sugriovėme Lietuvos olimpinį sporto centrą, panaikinome KKSD.
Mes nugriovėme sporto bažnyčią, praradome tikėjimą. Niekuo nebetikime – tik sąmata.
Kuriame naują Sporto įstatymą, tiksliau – kurpiame. Visa esmė – kas skirstys pinigus, o ne tai, kas atliks darbą.
Dirbant „Žalgiryje“, labai praverčia teisinis išsilavinimas, patinka statyba.
Visada buvau įsitikinęs, kad, jeigu šalyje stovi kranų bokštai, – joje viskas gerai. Niekas nepalieka tokio pėdsako, kaip statybininkas. Kartais nuvertiname tą specialybę, tačiau jų darbai matosi ilgiausiai.
Draugijoje buvau atsakingas už Kauno „Žalgirio“ sporto komplekso, Platelių jachtklubo, kitų sporto objektų statybas.
Buvome apkaltinti visokiais būtais ir nebūtais dalykais, tačiau mūsų pastatų niekas nenugriovė ir juose iki šiol vyksta aktyvi sportinė veikla.
Mano karjeroje buvo visuomeninių pareigų. 2006-2007–aisiais buvau Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas ir atsakingas už licenzijavimą.
Gal būčiau ir ilgiau likęs tose pareigose, tačiau atsirado žmonių, kurie ypač veržėsi į futbolą ir mane statė prie sienos, reikalaudami užleisti vietą kitiems.
Pradėjo nepatikti ta agresyvi situacija ir tuomečiam Lietuvos futbolo federacijos prezidentui Liutaurui Varanavičiui pasakiau, kas vyksta aplink futbolą, ir ramiai, nesikarščiuodamas pasiūliau naikinti federacijos viceprezidentų pareigybes.
Ir kuo skubiau, tuo geriau, nes iš kitos pusės pradėjo pūsti vėjai. Tą pačią savaitę etatai buvo panaikinti.
Kita mano visuomeninė veikla – nuo 2000 metų iki šiol vadovauju Lietuvos sporto asociacijai „Sportas visiems“.
Tai, turbūt, vienintelė struktūra, kur į projektus nereikia įdėti nuosavų lėšų.
…. pomėgius
Dabar didelė mano aistra – kalnų slidinėjimas. Tačiau šiemet dėl kojos traumos neslidinėjau.
Šią sporto šaką pamėgau nuo vaikystės. Iš pradžių slidinėjau Sapieginėje, po to važinėdavau į Ignaliną.
Esu dėkingas buvusiam ilgamečiam Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentui Algimantui Kepežėnui ir savo dukrai Viktorijai, kurie mane įtraukė į šios sporto šakos sąjūdį.
Dukra pradėjo slidinėti, kai jai tebuvo penkeri. Savaitgaliais ją veždavausi slidinėti nuo Tauro kalno, taip pat į Sapieginę.
Kai Viktorija paaugo ir tapo neblogo lygio kalnų slidininke, gal prieš kokius 25 metus ji mane prikalbino kartu su savo draugais vykti į vieną didžiausią pasaulyje Trijų slėnių slidinėjimo kurortą Prancūzijoje.
Vykome autobusu ir tai buvo mano pirmoji kelionė slidinėti į kalnus. Buvau maloniai nustebintas tuo, ką pamačiau.
Lietuvoje slidinėti mane geranoriškai mokė ir patarinėjo Algimantas Kepežėnas, Paulius Augūnas, Marius Kukenys.
Kartu su Viktorija esame ne kartą dalyvavę „Žalgirio“ žiemos žaidynių kalnų slidinėjimo varžybose Ignalinoje.
Vienu metu su šalies kalnų slidinėjimo federacija važiuodavau į Lietuvos čempionatus, kurie vyko Italijoje ir Prancūzijoje.
Teko pabuvoti ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Prancūzijoje, kuriose rungtyniavo rekordinis daugiau nei 1100 kalnų slidininkų būrys.
Dar vienas mano pomėgis – medžioklė, kurioje pirmą kartą dalyvavau Labanoro girioje, kai man buvo 24-eri. Dabar esu jų medžiotojų būrelio garbės narys.
Mano medžioklės plotai – visa Lietuva. Medžioju netgi Buivydiškėse, kur gyvenu, ir esu jų klubo narys.
Medžioklė man – tai naujos pažintys, įspūdžiai, malonus laiko praleidimas, didelė atgaiva.
Dideliais trofėjais negaliu pasigirti, nors esu sumedžiojęs kone visą fauną, kokia tik yra Lietuvoje: elnių, briedžių, stirnų, šernų, bebrų…
Savo trofėjų neklasifikuoju. Medžioklėje nėra tokio žodžio nušauti, yra žodis sumedžioti.
Sumedžioti – tai ne vien nusitaikyti ir paguldyti žvėrį. Reikia įvertinti kokį, padaryti atranką.
Medžiotojų klubų pareiga – užauginti gausią ir sveiką žvėrių bandą ateitiems kartoms.
Norint tai padaryti, medžiojant reikalinga atranka. Medžioti reikia tik tuos, kuriuos galima.
Jeigu nenuvykstu į medžioklę, prastai jaučiuosi. Retai kada šaunu į žvėrį. Tik tada, kai esu tūkstantį procentų įsitikinęs, jog šūvis yra teisingas.
Jeigu nesu tuo užtikrintas, nekeliu šautuvo. Turint galingus ginklus ir optikas, žvėrį nušauti gali kiekvienas, tai nesudėtinga. Bet nešauti į tą pusę – yra jau sudėtinga.
…. šeimą
Gyvename dviese su žmona Regina, buvusia lituaniste ir Vilniaus miesto sveikatos centro personalo vedėja.
Su ja esame pasiskirstę darbais, nuo seno stengiamės puoselėti gražias šeimos tradicijas.
Virtuvėje šeimininkauti nemoku, nes maistą labai skaniai gamina žmona, todėl jai virtuvėje stengiuosi nesimaišyti.
Maistui nesu kaprizingas ir išrankus. Kas padėta ant stalo, tą ir valgau. Jeigu Regina ilgesniam laikui mane paliktų vieną virtuvėje, tai, ko gero, sugrįžusi rastų negyvą (šypsosi … ).
Dukra Viktorija, anksčiau gyvenusi ir dirbusi Baltijos bei Skandinavijos šalyse, Indijoje, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, dabar jau 10 metų gyvena Anglijoje.
Ji dirbo vienoje didžiausių pasaulio draudimų kompanijų „Royal&Son“, o dabar yra kelių tiesimo įmonės savininkė ir vadovė.
Kelerius metus dukra buvo Londono Sičio lietuvių klubo prezidentė. Viktorijos šeimoje auga ketvirtus metus einanti dukrytė Petra.
Kalnų slidinėjimas dukrai iki šių dienų – šventas dalykas. Kasmet su vyru ji važiuoja slidinėti, ant slidžių jau stovi ir anūkėlė.
Kai nebuvo paskelbtas karantinas, Viktorija į namus grįždavo dukart per metus, su savimi atsiveždavo po du kompiuterius ir įnikdavo į darbus.
Dukrai iki šiol, berods, priklauso Lietuvos vandens slidinėjimo šuolių rekordas. Sugrįžusi į namus, ji ir dabar randa laiko Gilužio ežere pašokinėti slidėmis nuo tramplino.
…. Įžvalgas
Visada sakau, kad sėdime vienoje valtyje: masinis, neprofesionalus ir didysis sportas yra vieno medžio šaknys.
Kai manęs paklausia, kokį Lietuvos sportą įsivaizduoju po 10-20 metų atsakau, kad bijau prognozuoti.
Man neramu. Kalbant apie pinigus, mums akivaizdžiai meluojama, klaidinami Seimo nariai.
Seimūnai vienu balsu lyg susitarę drožia: duokit sportui pinigų, tada bus ir pergalių, svarių rezultatų.
Tačiau pinigų padaugėjo tris kartus ir Valstybės kontrolės išvadose aptakiai parašyta, kad sportui jų padaugėjo, bet dideliam sportiniam meistriškumui ne.
Buvau Sporto rėmimo fondo komisijos narys, per jį buvo finansuojamas ir didysis sportas, kuriam tekdavo nemaži pinigai.
Kai man pradeda dėlioti, kad čia – sportiniam inventoriui, čia – mokomajam sportiniam darbui, čia – administravimui ir t. t., norisi nusispjauti.
Yra maišas pinigų, todėl pirmiausiai reikėtų kalbėti apie sportą ir sportininkus, mokomąjį sportinį darbą.
O tik po to – apie savo pajamas, atlyginimus, rezultatus ir pan. Tada ir reikėtų sakyti: trūksta pinigų, nes nieko neliko.
Nusigyvenome iki tiek, kad kai kurie mūsų sporto šakų federacijų prezidentai, prisidengdami įvairiomis programėlėmis, pradėjo gauti atlyginimus.
Kai iš valstybinių institucijų sąrašo dingo KKSD, prasidėjo totalinė sporto griūtis.
Kas šiandieną prisiima atsakomybę už sportą? Visi pirštu baksnoja į federacijas.
Tačiau Lietuvos sporto federacijų sąjunga, kuri galėtų konkuruoti, nes yra arčiausiai federacijų, nepagrįstai yra nuvertinta ir jai pinigų neskiriama.
Ar kam kilo klausimas, tai kas tada sunaudoja tuos pinigus. Kam tada reikia didinti biudžetą – pasižiūrėkime, kas gi vyksta mūsų biudžete, kaip ten pinigai yra sunaudojami: kas jų turi daugiausiai, kiek jų skiria darbui, o ne išgyvenimui.
Kai šiandieną man sako, jog nėra pinigų ir vėl reikia jų prašyti, atsakau: duokim dukart tiek, tik man, mokesčių mokytojui, pasakykit už ką?
Kai pinigų tris keturis kartus skiriama daugiau, kai kurių sporto šakų federacijų atstovų rezultatai pablogėjo ir jie nieko daugiau nesugalvoja, kaip tik pasiteisindami, jog tai atsitiko dėl to, kad mažai pinigų.
Man prisiminė Lietuvos paralimpiečių startai Londone 2012-aisiais. Kai akcentavau, kad su tokiu darbu ir perspektyva jie nelaimės nė vieno medalio, daug kas tik pasišaipė. Tačiau mano prognozės pasitvirtino. O ką tada prie lėktuvo trapo pasakė tuometis Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas? Kad maža pinigų.
* * *
Sveikiname!
Nuoširdžiai sveikiname šaunųjį mūsų asociacijos prezidentą
Algį Bronislavą Vasiliauską,
balandžio 4 dieną švenčiantį garbingą 70 metų jubiliejų.
Žavimės jo atsidavimu pamėgtam darbui, turtingomis sporto žiniomis, didžiuliu entuziazmu, propaguojant kūno kultūrą ir fizinį aktyvumą Lietuvoje.
Nepakartojamam mūsų strategui norime palinkėti, kad sukaupta didelė patirtis padėtų jam įgyvendinti pačias gražiausias svajones, kad nenusisuktų likimas ir viltis, darbe visada lydėtų tik gera nuotaika ir didelė sėkmė.
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ kolektyvas
* * *
Stiprios sveikatos, didelės kantrybės
Gerbiamas prezidente,
Jus aplankė gražus ir prasmingas jubiliejus, rodantis, koks turiningas Jūsų gyvenimas.
Turite mėgstamą darbą, daug draugų. Rodos, viską pasiekėte, įkopėte į gražią savo gyvenimą brandą, tačiau Jūsų charakteris ne toks, kad būtumėte viskuo patenkintas.
Ir toliau brandinate svajones, kurias norite kuo skubiau įgyvendinti, savo darbus planuojate keleriems metams į priekį.
Norime Jums palinkėti kuo didžiausios sėkmės visur, kur tik jos trūksta, stiprios sveikatos, kurios šiandien ypatingai reikia, ir didelės kantrybės, kuri niekada neišsektų.
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ kolektyvas
* * *
Didelės stiprybės dabar ir ateityje
Gražaus 70 metų jubiliejaus proga pačius gražiausius žodžius skiriame „Žalgirio“ draugijos prezidentui Algiui Bronislavui Vasiliauskui.
Esate dvasiškai stiprus, puikus organizatorius, iš Jūsų galima daug ko pasimokyti.
Sportas Jums suteikė didelį pasitikėjimą savo jėgomis, tos stiprybės linkime ir ateityje.
Džiaugiamės, kad Alytui pastaraisiais metais patikite rengti „Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynių šaškių, šachmatų ir stalo teniso varžybas, rūpinatės mūsų seniūnijomis.
Tegul Jums būna laiminga ši gimimo diena, tegul ji atneša ramybę, palaimą ir viltį, o Jūsų racionalios sporto įžvalgos visiems įžiebia naujų vilčių.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius
* * *
Išlikite veržlus ir įžvalgus
Gerbiamas Algi Bronislavai Vasiliauskai,
70 metų jubiliejus papuošė Jūsų įdomų gyvenimą. Pačios gražiausios valandos bėga sporte, kuriam pašventėte visą savo gyvenimą.
Jums sportas yra vienas, jo neskirstote į profesionalųjį, ir masinį.
Tie prabėgę Jūsų metai – tai sukauptas didžiulis patyrimo, darbštumo, darnos kraitis.
Linkime Jums ir toliau išlikti veržliu, įžvalgiu ir geru sporto vadovu, nerimstančiu ir stipriu žmogumi.
Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“
* * *
Ženkit dar 100 metų!
Garbingo 70 metų jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname „Žalgirio“ draugijos prezidentą
Algį Bronislavą Vasiliauską.
Gyvenate prasmingai ir turiningai. Šiuo sunkiu laikotarpiu Jūsų vadovaujamai draugijai rūpesčių netrūksta, bet gyvenimas eina į priekį ir nepuolate neviltin.
Pripratome prie Jūsų reiklumo ir principingumo, griežto žodžio. Toks ir turi būti vadovas.
Sukaupėte nemažą žinių ir patyrimo bagažą. Dabar belieka viską apibendrinti ir įgyvendinti, ką esate susiplanavęs.
Prasmingoj metų patirty stiprybės pasisemkit ir gyvenimo plačiam kely dar ženkit 100 metų!
Kauno „Žalgirio“ sporto komplekso kolektyvas
* * *
Tegul metai būna laimingi
Nuoširdžiai sveikiname „Žalgirio“ draugijos prezidentą, didelį sporto patriotą
Algį Bronislavą Vasiliauską,
švenčiantį gražų 70 metų jubiliejų.
Linkime Jums geros sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, aplinkinių pagarbos, ir artimųjų meilės. Tegul kiekviena Jūsų gyvenimo diena būna užpildyta laime, mažais kasdieniais džiaugsmais bei įdomiais susitikimais.
Tegul metai Jums būna laimingi, sveikatos ir džiaugsmo kupini. Teatneša jie gėrį ir didelį optimizmą.
Utenos žalgiriečiai
* * *
Su prasmingu jubiliejumi!
Gerbiamas „Žalgirio“ draugijos prezidente,
Prabėgę metai nusinešė jaunystės nerimą, pastatė ir sugriovė ne vieną svajonių pilį, tačiau mainais padovanojo gyvenimiškąjį patyrimą ir išmintį, įrašė į širdį daug šviesių prisiminimų.
Mes džiaugiamės, kad sėkmingai vadovaujate „Žalgirio“ draugijai, esate dažnas svečias Ignalinoje ir mūsų gražiajame krašte rengiate žalgiriečių žiemos žaidynes, atvažiuojate pas mus pailsėti.
Laimingas būkite, sulaukęs prasmingo 70 metų jubiliejaus, kuris ne vien tik rūpesčius, bet ir džiaugsmą atnešė kartu.
Lietuvos žiemos sporto centras
* * *
Geros sveikatos, ištvermės ir stiprybės
Garbingo 70 metų jubiliejaus proga norime nuoširdžiai pasveikinti „Žalgirio“ draugijos prezidentą
Algį Bronislavą Vasiliauską.
Visada malonu su Jumis bendrauti, kadangi esate sporto žmogus ir puikiai suprantate mūsų džiaugsmus ir rūpesčius, stengiatės mums patarti ir padėti.
Metai bėga, bet Jūs nesikeičiate – visada pasitempęs, geros nuotaikos, kupinas įvairiausių sumanymų ir idėjų.
Geros Jums sveikatos, didelių kūrybinių jėgų, daug ištvermės ir stiprybės!
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija
* * *
Didelės asmeninės gyvenimo laimės
Gerbiamas jubiliate,
Sveikiname Jus garbingo 70 metų jubiliejaus proga. Nuo mažumės suaugote su sportu, su juo nesiskiriate ir dabar, sėkmingai vadovaujate „Žalgirio“ sporto draugijai ir Lietuvos asociacijai „Sportas visiems“.
Džiaugiamės, kad brendote sporto aplinkoje, esate sporto žmogus. Ir ateityje linkime su tokiu pat dideliu entuziazmu ir neblėstančia energija plėtoti Lietuvos sportą.
Linkime stiprios sveikatos, ištvermės, didelės asmeninės gyvenimo laimės, linkime atrasti tai, kas kiekvieną dieną skatintų stiebtis, kilti aukštyn ir sėkmingai pasiekti savo tikslus!
Lietuvos žolės riedulio federacija
* * *
Sėkmės, sveikatos ir laimės
Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentą Algį Bronislovą Vasiliauską,
balandžio 4 d. švenčiantį garbingą 70 metų jubiliejų.
Jubiliato vadovaujama asociacija per tradicinį festivalį Palangoje didelį dėmesį skiria ir mūsų mėgstamai sporto šakai – tarptautinis linijinių solo šokių festivalis, masinis linijinis šokis, šokių vakaras, šokių mokymas, šokių kolektyvų pasirodymai ant scenos labai papuošia festivalį.
Mes tuo labai džiaugiamės ir energingajam prezidentui siunčiame sėkmės, sveikatos ir laimės šiandien ir visiems ateinantiems metams.
Lietuvos sportinių šokių federacija
* * *
Būkite energingas, ryžtingas ir laimingas
Nuoširdžiai sveikiname „Žalgirio“ draugijos prezidentą
Algį Bronislavą Vasiliauską,
švenčiantį 70 metų jubiliejų.
Linkime Jums turiningų metų ir gražių dienų, kad išsipildytų visos svajonės, o gyvenimo kelias ir toliau būna prasmingas ir laimingas.
Nepasiduokite metams, nes patys gražiausi dar nepragyventi, jie bus ateityje. Būkite energingas, ryžtingas, principingas ir, žinoma, laimingas!
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija
* * *
Su gražia gyvenimo branda
Gerb. Algi Bronislavai Vasiliauskai,
Sveikiname Jus su gražia gyvenimo branda. Gyvename sunkų laikotarpį, tačiau viliamės, kad rytoj gal bus geriau.
Džiaugiamės Jūsų organizuotumu, darbštumu, iniciatyva, laukiame naujų proveržių, kurie padėtų Lietuvos sportui.
Mums malonu, kad esate neabejingas ir studentiškajam sportui, tą puikiai pajuntame per tradicinį festivalį „Sportas visiems“ Palangoje, kuriame noriai dalyvauja mūsų studentai.
Jubiliejaus proga linkime, kad svarbūs sumanymai būtų sėkmingi, kad visada pavyktų pradėti darbai ir kad visiems siekiams įgyvendinti lydėtų gera sveikata.
Lietuvos studentų sporto asociacija
* * *
Linkime nesenti su bėgančiais metais
Mielas Algi Bronislavai Vasiliauskai,
Su nepakartojamu 70-uoju gimtadieniu, kuris bus tik vieną kartą gyvenime ir tik šiandien!
Garsusis amerikiečių rašytojas Markas Tvenas yra pasakęs, kad gyvenimas būtų daug laimingesnis, jei gimtume būdami 70 metų ir kasmet jaunėtume iki 18-os.
Todėl Jums linkime su bėgančiais metais nesenti, bet tik jaunėti. Tegul visos Jūsų svajonės pavirsta realybe, o realybė – išsipildžiusia svajone.
Sėkmės darbuose, laimės namuose ir ramaus vairavimo pakeliui!
Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ Kauno taryba
* * *
Begalinės stiprybės, kantrybės ir optimizmo
Mielas prezidente,
Sveikiname jus garbingo 70 metų jubiliejaus proga. Metai – didelis žmogaus turtas, jis praturtina gražią ir turiningą Jūsų biografiją.
Džiaugiamės, kad esate kartu su mumis, iš visos širdies rūpinatės Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir jos narėmis, suteikiate mums daug vilties ir optimizmo.
Nepajuntame, kaip bėga metai, palikdami kažką įsimintino, nepakartojamai gražaus.
Tegul šis Jūsų jubiliejus būna prasmingas ir laimingas, atneša daug džiaugsmo akimirkų. Linkime begalinės stiprybės, kantrybės ir optimizmo.
Lietuvos kūno kultūros mokytojų sporto asociacija
* * *
Neišmatuojamos laimės ir sėkmės
Su 70-uoju gimtadieniu, gerbiamas Algi Bronislavai Vasiliauskai!
Šis gimtadienis Jums – neeilinis, vienintelis gyvenimo kely. Visą gyvenimą atidavus sportui, jis neliko Jums skolingas – užaugote stiprus, o kaip vadovas – darbštus, reiklus ir principingas.
Metai Jūsų nenugalėjo, tik išmintimi širdį papildė. Slidėmis nuo kalnų leidžiatės iki šių dienų, o per tradicinį „Sportas visiems“ festivalį Palangoje išbandote savo jėgas patinkančiose rungtyse.
Šią nuostabią gimtadienio dieną Jums linkime puikios sveikatos, neišmatuojamos laimės ir sėkmės. Tegul gyvenimas alsuoja teigiamomis emocijomis, ištikimais draugais bei džiugiomis akimirkomis.
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija
* * *
Šiandien – Jūsų šventė
Šiandieną mums malonu sveikinti „Žalgirio“ draugijos prezidentą
Algį Bronislavą Vasiliauską,
švenčiantį prasmingą 70 metų jubiliejų.
Džiaugiamės, kad jubiliatas nėra abejingas šaudymo sporto šakai, padeda organizuoti varžybas ir jose mielai apsilanko, bendrauja su mūsų šaudymo bendruomene.
Mielas jubiliate, gyvenimas – tai nesibaigiantis laukimas, jau atlikti ir dar nepradėti darbai.
Neliūdėkit, kad metai bėga, nes nieko amžino nėra. Todėl gyvenkit, mylėkit ir neliūdėkit dėl nieko, juk šiandien Jūsų šventė, Jūsų ši diena!
Lietuvos šaudymo sporto sąjunga
* * *
Sveikų ir turiningų metų
Gražaus 70 metų jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentą
Algį Bronislavą Vasiliauską.
Mes džiaugiamės, kad jubiliato vadovaujama asociacija Palangoje kasmet rengia nuostabų festivalį „Sportas visiems“, kurio programoje tarp gausybės renginių yra ir grindų riedulys.
Mūsų federacijai tai didelė reklama ir šios sporto šakos populiarinimas.
Gerai, kad Lietuvoje yra tokių žmonių, kurie visa širdimi yra atsidavę sportui, deda daug pastangų, kad šalyje gyvuotų visos sporto šakos, tarp jų – ir grindų riedulys.
Gerbiamam jubiliatui norėtume palinkėti tokio pat neblėstančio entuziazmo ir ateityje, sveikų ir turiningų metų, geros nuotaikos ir didelės asmeninės laimės.
Lietuvos grindų riedulio federacija
* * *
Būkite stiprus ir nepalaužiamas
Nuoširdžiai sveikiname 70 metų jubiliejų švenčiantį Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentą
Algį Bronislavą Vasiliauską.
Draugijos irklavimo sporto bazėje treniruojasi mūsų geriausieji irkluotojai, kurie čia stiprėja fiziškai, taip pat irkluoja. Esame patenkinti sudarytomis sąlygomis.
Matome švytintį žalgiriečių vadovo veidą, kai mūsų irkluotojams sekasi, kai iš olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų jie parveža medalių, ir išgyvenantį mūsų nesėkmes.
Jubiliatui norime palinkėti kuo geriausios sėkmės, lai Jūsų gyvenime būna daugiau džiaugsmo, nei liūdesio valandėlių. Būkite stiprus, įžvalgus ir nepalaužiamas.
Lietuvos irklavimo federacija
