Marytė Marcinkevičiūtė, Sportas.info
Keturių paralimpinių žaidynių dalyvis, Atėnų bronzinis prizininkas alytiškis Algirdas Tatulis lapkričio 19 dieną švenčia 70 metų jubiliejų.
Jis ir toliau yra fiziškai aktyvus, treniruojasi, pamažu vėl grįžta į disko metimo sektorių ir ruošiasi dalyvauti veteranų varžybose.
Jubiliatas vadovauja Alytaus neįgaliųjų sportinio sveikatingumo klubui „Viltis“.
„Po Pekino paralimpinių žaidynių sporte padariau per ilgą pertrauką. Tai neigiamai atsiliepė mano visam kūnui ir organizmui.
Dabar vėl mankštinuosi. Ruošiuosi dalyvauti sveikųjų veteranų lengvosios atletikos varžybose, mesiu diską.
Noriu sudalyvauti Europos ir pasaulio veteranų žaidynėse bei rungtyniauti savo amžiaus grupėje. Jau radau rėmėjų ir tai mane nuteiki labai optimistiškai.
Nuo pat klubo įsikūrimo 1990 – aisiais su nedidelėmis pertraukomis esu Alytaus neįgaliųjų sportinio sveikatingumo klubo „Viltis“ pirmininkas
Vadovauju klubo sportinei ir kultūrinei veiklai. Mano klubo nariai dalyvauja šalies neįgaliųjų stalo teniso, plaukimo, lengvosios atletikos ir šaškių čempionatuose, vyksta rekreaciniai užsiėmimai“, – pasakoja A. Tatulis.
Dalyvavote keturiose paralimpinėse žaidynėse: Atlantoje buvote ketvirtas, Sidnėjuje – penktas, Atėnuose – trečias, o Pekine – dešimtas. Kaip dabar vertinate tas aukštas vietas, gal buvote nusitaikęs ir į aukso medalį. Kas sutrukdė įgyvendinti šią svajonę?
Aukso medalio nesitikėjau, tačiau, žinodamas savo galimybes, visada siekiau geresnio rezultato ir aukštesnės prizinės vietos.
Buvote universalus lengvaatletis, stumdėte rutulį ir mėtėte diską, šiose rungtyse 1991 metais tapote JAV žaidynių čempionu, laimėjote ir Olandijos, Belgijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos atviruosius neįgaliųjų čempionatus bei tapote prizininku, sėkmė jūsų neaplenkė ir per pasaulio bei Europos neįgaliųjų čempionatus. Kaip jums pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų, kas jus vedė pergalių link?
Buvau sporto fanatikas, disko metimo rungtyje visą laiką siekiau kuo svaresnių rezultatų.
Gaila, bet man neteko treniruotis stadione. Paprasčiausiai manęs neįleisdavo, neduodavo leidimo.
Stadioną buvau pavadinęs „vestuvių stadionu“, nes po rekonstrukcijos jis atrodė įspūdingai ir į jį dažnai vestuvininkai atvažiuodavo fotografuotis.
Ilgą laiką pavasarį, atšilus orams, ieškodavau sausesnių laukymių ir ten mėtydavau diską.
Dažniausiai padėdavo šeimos nariai. Vėliau jau galėjau treniruotis prie Dailidės ežerėlio „metikų stadione“.
Pasikartosiu: visą laiką buvau fanatikas ir dirbau iki devinto prakaito. Pasiekti aukštesnių rezultatų trukdė adaptacijos trukumas, pasikeitus laiko juostoms.
Paralimpinėms Atlantos, Sidnėjaus žaidynėms buvau gerai pasiruošęs, turėjau būti medalininkas, bet pakišo koją ta nelaiminga adaptacija
Apsidžiaugiau, kai paralimpinės žaidynės vyko Atėnuose. Viskas buvo gerai – laimėjau medalį.
Ar už iškovotą medalį Atėnuose dabar gaunate valstybinę sporto rentą, galite iš jos pragyventi?
Atėnuose iškovotas medalis kilstelėjo mane į viršų. Tikrai netrūko populiarumo: radijas, televizija, susitikimai su visuomeninėmis organizacijomis.
Sporto rentos negaunu, nes pagal dabar galiojančius įstatymus trečios vietos laimėtojams renta nepriklauso.
Nuo 2018 m. gegužės mėnesio gaunu antro laipsnio valstybinę pensiją kaip paralimpinių žaidynių prizininkas.
Kai iškovojote tiek daug svarių pergalių, ar galite teigti, kad didžiajame sporte buvote laimingas?
Vyrui, vaikinui visada figūruoja jėga, todėl jau jaunystėje, sugrįžęs iš karninės tarnybos, norėjau save išreikšti kokioje nors sporto srityje.
Iš pradžių buvo atletinė gimnastika (kultūrizmas), dziudo, giros kilnojimas, lengvoji atletika.
Vėliau įvykus nelaimingam atsitikimui, pradėjau dalyvauti neįgaliųjų sporte: jėgas bandžiau sunkiosios atletikos, o vėliau – lengvosios atletikos varžybose.
Mėčiau diską. Taip prasidėjo mano didysis sportas. Čia atradau savo vietą, pasiekiau gerų rezultatų.
Aplankiau daug pasaulio vietų, susiradau daug draugų. Nervų kainavo daug, bet aš buvau laimingas.
Kuris laimėjimas suteikė daugiausiai džiaugsmo, kuris yra pats svariausias?
Pačius svariausius laimėjimus pasiekiau neįgaliųjų sporte. Atėjau, turėdamas tikslą būti geriausias, norėjau didelį norą laimėti ir būti pirmas, nes buvau gerai fiziškai pasirengęs.
Iš pradžių daug džiaugsmo teikė šalies čempionatų medaliai, po to – Pabaltijo.
Tuo metu laimingiausias buvau, tapęs SSRS sunkiosios ir lengvosios atletikos čempionu.
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, kai pradėjau dalyvauti tarptautinėse varžybose, teko dar daugiau dėmesio skirti sportui.
Tapau jau žinomas Europoje ir malonu buvo išgirsti Vokietijoje, kad „Vėl Tatulis atvažiavo ir vėl iš manęs atims aukso medalį“.
Per Atėnų olimpines žaidynes, nors ir buvau vyriausias lengvaatletis (53 metai), bet pavyko laimėti bronzos medalį.
Tai pats svariausias mano laimėjimas karjeroje, didelio ir pasiaukojančio darbo rezultatas.
Esate prisiekęs kolekcininkas, vien iš Atlantos olimpinių žaidynių parsivežėte 500 ženkliukų, ar ta aistra neišblėso iki šių dienų, ką dabar kolekcionuojate?
Kolekcionavimas sunkiai pagydoma liga. Renku įvairių sporto federacijų ženklus ir ženkliukus, kuriuose pavaizduotas disko metikas.
Atlantos rekordus sumušiau Sidnėjuje. Labai nusivyliau Pekine. Daugiausia savo kolekciją papildau Rygos kolekcininkų klube.
Alytuje taip pat veika kolekcininkų klubas, kuriam vadovauja labai aktyvus klubo prezidentas Zenonas Gramackas.
Mano kolekcija naudojamasi, rengiant sporto ženkliukų parodas. Pastoviai veikia paroda Kaune mano rėmėjo vadovaujamoje protezavimo bendrovėje „Pirmas žingsnis“.
Kuris eksponatas jums pats brangiausias, jo neparduotumėte ir už didžiausius pinigus?
Brangiausias eksponatas – 2004 aisiais Atėnuose iškovota bronza ir ordinas „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ Karininko kryžius, kurį įteikė LR Prezidentas Valdas Adamkus.
Kaip susiklostė jūsų likimas, kai baigėte aktyviai sportuoti, kuriais metais atsisveikinote su didžiuoju sportu ir kaip jautėtės?
Aktyviai sportuoti baigiau 2007 metais. Paskutinysis startas – Europos čempionate, kai disko metimo sektoriuje buvau ketvirtas.
Atėjo daug jaunimo, supratau, kad jam reikia užleisti vietą. Tam save buvau paruošęs, todėl su didžiuoju sportu atsisveikinau neskausmingai.
Dabar, sulaukus gražaus jubiliejaus, atėjo noras prisiminti jaunas dienas ir vėl sportuoti jau su veteranais.
Šiemet jau dalyvavau sveikųjų veteranų lengvosios atletikos varžybose. Metant diską buvau ketvirtas.
Turiu planų dalyvauti tarptautinėse varžybose savo amžiaus grupėje.
Ar „Vilties“ sporto klubas jums dabar yra didelė atgaiva?
Klubas „Viltis“ jau seniai tapo mano antraisiais namais, sunku save įsivaizduoti kitoje aplinkoje.
Klubo branduolį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas nelabai nori sportuoti.
Juk tai sunkus darbas, paliekantis mažai laiko pramogoms, laisvalaikiui. Klubo nariai ir aš kartais dalyvaujame šalies neįgaliųjų čempionatuose, tarpklubinėse lengvosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, šaškių varžybose.
Nieko nežinome apie jūsų šeimą, ką užauginote, kiek turite anūkų?
Už savo pergales ir pasiekimus sporte esu dėkingas žmonai Mildai, su kuria dalinuosi visais apdovanojimais.
Ji – pagrindinis ramstis ir organizuojant klubo veiklą. Ankstyvuoju laikotarpiu daug padėjo sūnus Arnoldas ir dukra Evelina.
Dukra ištekėjusi, ji gyvena JAV ir augina dukrytę Elizabet-Ona. Sūnus gyvena Anglijoje, irgi sukūręs šeimą.
Labai laukiame, kada jis mums padovanos anūką ar anūkę.
Ar įgyvendinote savo didžiausią svajonę, ar ji jau nutolo?
Jaunystėje turėjau daug įvairiausių svajonių, bet trauma viską pastatė į kitas vėžes.
Tada gyvenimas man davė vieną iš svajonių – sportą. Svajonės sporte išsipildė, pasiekiau ko norėjau.
***
Sveikiname!
Nuoširdžiai sveikiname miesto neįgaliųjų sportinio sveikatingumo klubo „Viltis“ pirmininką, Atėnų paralimpinių žaidynių disko metimo bronzinį prizininką
Algirdą Tatulį,
švenčiantį garbingą 70 metų jubiliejų.
Neįgaliojo sportininko kelią jis nuėjo iki pat olimpinių aukštumų ir dabar dar nesustoja.
Prieš daugiau kaip keturiasdešimt metų, dirbant Alytaus šaldytuvų gamykloje, nelaimingas atsitikimas nepalaužė valingojo Algirdo, ir jis liko sportininkų šeimoje.
Jubiliatui likime šiltų ir saulėtų dienų. Gyvų, gražių ir nuostabių minčių. Gerų ir amžinų draugų, ir viso to, gimimo dienos proga jums linki
Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius
***
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
