Prieš dešimtmetį Vilniuje vyko tarptautinės vandensvydžio varžybos. Jose dalyvavo ir Suomijos komanda.
Vieną dieną suomiai pareiškė, kad jų žaidėjams dingo vaizdo kamera ir pasas.
„Tada man skambino žurnalistai ir klausė – kaip, kodėl vandesnvydininkams dingo daiktai? Atsakiau – buvau juos perspėjęs, kad bent jau dokumentus nešiotųsi kartu“, – pasakojo tuometis Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda.
Istorija apie dingusius suomių komandos žaidėjų daiktus turėjo didžiuli atgarsį. Žurnalistai rašė ilgus straipsnius, vandensvydis žiniasklaidos buvo minimas taip dažnai, kaip iki tol dar niekada nebuvo.
Net humoristai tai paminėjo savo laidoje. „Buvo sukurta istorija, kaip vienas funkcionierius sakė, kad kiekvienas vandesnvydininkas pasą turi nešiotis su savimi. Bandė aiškintis, kur tie vandensvydininkai savo pasus nešiojasi: kepuraitėse ar glaudėse. Štai toks linksmas pasakojimas išėjo“, – pasakojo R. Vizgirda.
Tiesa, ne visi sureagavo taip linksmai.
„O po to sporto vadovai šaukia susirinkimą. Ir vienas didelis sporto vadas mūsų klausia: klausykit, kas ten įvyko? Kas ten taip baisiai vandensvydininkus apvogė, kad didžiausias šalies dienraštis apie tai net dviejuose puslapiuose rašo?“ – prisiminė Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius.
R. Vizgirda nesutriko: „Tai aš tam vadui ir sakau – kitą kartą aš pats apsivogsiu. Vien dėl to, kad po to šitiek apie vandensvydį rašytų. Tokia reklama mūsų sportui, kad geresnės ir už pinigus neužsakytum…“
O suomiai?
„O suomiai ir kamerą, ir pasą, ir visus savo daiktus surado. Buvo kažkur nugrūdę. Niekas iš tiesų, pasirodo, jų nebuvo apvogęs…“ – juokėsi Vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius.
Ingvaras Butautas
