Papildai – kasdienybės dalis pusei Lietuvos. Dauguma renkasi tuos pačius populiariausius vitaminus ir mineralus, tačiau vis dažniau kalbama ir apie vadinamuosius pažangius junginius, žadančius paveikti patį senėjimo procesą. Ilgaamžiškumo ekspertas, genetikas dr. Vaidas Dirsė aiškina, kuo ilgaamžiškumo papildai skiriasi nuo omega-3 ar vitamino D, ką apie juos jau žino mokslas – ir kodėl didelė klaida yra tikėtis, kad kapsulė pakeis gyvenimo būdą.
„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenimis, 57 proc. gyventojų bent kartais vartoja maisto papildus norint pagerinti sveikatą ar ilgaamžiškumą. Populiariausi – omega-3 (64 proc.), magnis (59 proc.) ir vitaminas D3 + K2 (48 proc.), o pažangesni junginiai (pvz., adaptogenai ar resveratrolis) vartojami retai. Tyrimas rodo, kad lietuviai linkę bandyti papildus, skirtus pagerinti ilgaamžiškumą, tačiau jiems trūksta aiškaus įsivertinimo ar profesionalios pagalbos vertinant jų naudą – vartojimas dažnai nėra paremtas individualizuotu poreikiu.
Kokių papildų naudą mokslas pagrindžia?
Medicinos mokslų daktaras V. Dirsė sako, kad svarbu atskirti du skirtingus papildų tipus – bazinius ir vadinamuosius ilgaamžiškumo papildus. „Populiariausi maisto papildai – omega-3, magnis ar vitaminai – skirti užkirsti kelią konkrečių medžiagų trūkumui organizme. Jų nauda gerai ištirta ir remiasi ilgalaikiais klinikiniais tyrimais bei aiškiais rekomenduojamais paros kiekiais“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, geriausiai moksliškai pagrįstas pavyzdys – omega-3 riebalų rūgštys. Metaanalizės rodo, kad reguliarus jų vartojimas gali sumažinti mirtingumą apie 8–10 proc., ypač dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
„Kitas svarbus pavyzdys – vitaminas D. Senjorams, kuriems nustatytas jo trūkumas, papildai reikšmingai sumažina kritimų, kaulų lūžių ir kvėpavimo takų infekcijų dažnį, o tai tiesiogiai pailgina aktyvų ir savarankišką gyvenimą. Vitamino D3 ir K2 derinys yra ypač vertingas, nes D3 užtikrina kalcio įsisavinimą žarnyne ir stiprina kaulus bei imunitetą, o K2 nukreipia tą kalcį į kaulinį audinį ir neleidžia jam nusėsti kraujagyslių sienelėse, taip mažindamas arterijų kalkėjimo riziką – tai prasminga pirmiausia tiems, kurie vartoja dideles D3 dozes“, – pažymi ilgaamžiškumo ekspertas.
Tyrimai taip pat rodo magnio svarbą: didesnis jo suvartojimas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos ir prieširdžių aritmijų rizika, nors priežastinis ryšys dar nėra galutinai įrodytas. Apskritai magnis dalyvauja daugiau nei 300 fermentinių reakcijų mūsų organizme – jis gerina miego kokybę, gali mažinti nerimo simptomus, padėti nuo raumenų mėšlungio, reguliuoti kraujospūdį ir yra būtinas kaulų tankiui bei gliukozės apykaitai palaikyti.
Dr. V. Dirsės teigimu, ilgaamžiškumo papildų (NMN, NR, spermidino ar fisetino) tikslas yra kitas – jais siekiama ne pašalinti deficitą, o paveikti senėjimo biologinius mechanizmus. Tačiau jų mokslinė bazė dar ankstyva – daug kas paremta gyvūnų modeliais ar nedidelės apimties studijomis su žmonėmis.
Tarp mažiau paplitusių, bet perspektyvių papildų – adaptogenai, tokie kaip ašvaganda ir rodiolė. Jie padeda organizmui adaptuotis prie lėtinio streso – mažina kortizolio kiekį ir gali pašalinti nuovargio, išsekimo simptomus, ašvaganda taip pat gali pagerinti miego kokybę ir vyrų spermos parametrus. Tačiau poveikis pasireiškia tik po dviejų–keturių savaičių vartojimo.
„Daug ilgaamžiškumo papildų laikomi tik eksperimentiniais ir jų griežtai nerekomenduojama vartoti nepasitarus su gydytoju. Pavyzdžiui, resveratrolis, NMN ir kiti NAD+ stiprintojai gyvūnų modeliuose aktyvuoja sirtuinus – genus, susijusius su ilgaamžiškumu. Fisetinas yra vienas stipriausių žinomų senolitikų gyvūnų tyrimuose – jis efektyviai šalina senstančias ląsteles ir mažina uždegiminius žymenis. Tačiau trūksta tyrimų, kaip jie veikia žmogaus organizme, ir labai svarbu – ilgalaikis jų saugumas žmogui nėra ištirtas“, – pabrėžia ekspertas.
Ką galima gauti iš maisto – o kokiais 4 atvejais papildai būtini
Ilgaamžiškumo ekspertas atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų organizmui reikalingas medžiagas galima gauti iš subalansuotos mitybos.
„Omega-3 gausu riebioje žuvyje, todėl ją rekomenduojama valgyti 2–3 kartus per savaitę. Vitaminą D organizmas pasigamina pats, kai nuo balandžio iki rugsėjo odą saulė veikia bent 15–30 min. per dieną. Magnio gausu tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, sėklose ir nesmulkintuose grūduose. Probiotikų – raugintuose produktuose, tokiuose kaip kefyras ar rauginti kopūstai“, – vardija dr. V. Dirsė.
Papildai, anot jo, tampa būtinybe tik keturiais konkrečiais atvejais. Pirma – kraujo tyrimais nustačius objektyvų trūkumą. Taip pat – esant padidėjusiam poreikiui (pavyzdžiui, nėštumo, žindymo, vaikų augimo ar senatvės metu, kai blogėja medžiagų pasisavinimas). Trečia – sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus. Pavyzdžiui, metforminas mažina vitamino B12, o diuretikai – magnio kiekį. Papildų gali reikėti ir laikantis ribojančios mitybos – pavyzdžiui, veganams būtini B12, jodas ir geležis.
Ilgaamžiškumas – ne kapsulėje
Kalbėdamas apie papildus dr. V. Dirsė pabrėžia, kad jie – ne stebuklingas receptas. Mityba, fizinis aktyvumas ir miegas turi stipriausią mokslinį pagrindą. Kai šie dalykai sutvarkyti, tada jau galima svarstyti apie papildomus veiksmus. Be to, kiekvienas žmogus yra individualus, todėl prieš pradedant vartoti bet kokius papildus reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Jam antrina „Eurovaistinės“ vaistininkas Vygintas Milašius, siūlantis apie ilgaamžiškumą galvoti kaip apie mūrinę sieną:
„Norint ją turėti tvirtą, vaistinėje gali nusipirkti vieną, dvi ar tris plytas, bet ta siena – didžiulė. Kad ji būtų stabili, lygiai taip pat reikia ir sveikai maitintis, judėti, rūpintis poilsiu, nervų sistema ir t. t. Visa tai yra kompleksinis dalykas – jeigu nesveikai valgote, rūkote, piktnaudžiaujate alkoholiu ir miegate po 4 valandas kasnakt – vargu, ar kažkas labai pasikeis pradėjus vartoti papildus“, – sako vaistininkas V. Milašius.
Jis primena, kad pasirinkti papildus spėliojimo būdu – pagal draugo ar kaimyno rekomendaciją – nėra prasminga. „Geriausia – ne tik pasitarti su gydytoju, bet ir pasidaryti tyrimus bei išsiaiškinti, ko konkrečiai organizmui trūksta. Be to, papildų klausimas nėra toks paprastas – kai kurie jų gali veikti vieni kitus, tad neturint specifinių žinių, galima sau net pakenkti“, – įspėja V. Milašius.
Vaistininkas V. Milašius duoda pavyzdį – cinką, kuris plačiai vartojamas imunitetui stiprinti. Tyrimai pagrindžia jo naudą, tačiau – jis stumia varį iš organizmo. Varis mums taip pat labai reikalingas, todėl svarbu įvertinti šį aspektą. Specialistai būtent ir padės įvertinti tarpusavyje konkuruojančius elementus bei galės tikslingai patarti.
Pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku prieš pradėdami vartoti bet kokius medikamentus.
