Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Buvusiam Alytaus sporto mokyklos ir Respublikinės vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriui Romui Pociui gruodžio 3 dieną sukaks jau 96 metai, bet jis iki šiol kasdien mankštinasi.
Sporto žmonių gretose nedaug tėra tokių, kurių sporto organizacinis ir pedagoginis stažas perkoptų 60 metų. Prieš dvejus metus iš Vilniaus į Kėdainių rajoną pas žmonos gimines persikėlęs gyventi buvęs sporto valdininkas didžiuojasi ir džiaugiasi savo karjera.
Kilo karjeros laiptais
R. Pociaus karjera prasidėjo nuo pradinių klasių mokytojo ir tęsėsi iki Respublikinės sporto mokyklos direktoriaus pareigų.
„Visą laiką sporto ministro įsakymu buvau keliamas pareigose ir niekur nebuvau atleidžiamas.
Buvau stropus, reiklus, griežtas, visur stengiausi įvesti tvarką, darbo metu pas mane nebuvo jokių girtuokliavimų.
Nebuvau visiškas asketas, bet stikliuko mėgėjams griežtai pasakydavau – arba dirbate, arba einate ieškotis kito darbo.
Man darbas buvo šventas dalykas, jam atiduodavau visą save“, – pabrėžia R.Pocius.
Gyvenimas bėgo Alytuje
R.Pocius gimė Vilkaviškyje Lietuvos kariuomenės kariškio šeimoje. 1926-aisiais jo tėvas buvo perkeltas dirbti į Alytaus II Ulonų pulką.
Romas Alytuje pradėjo lankyti gimnaziją ir pamėgo sportą. Su savo bendraamžiais jis bandė daugumą sporto šakų.
Gerai sekėsi slidinėjimo trasose, 1940 metais jaunuolis tapo Alytaus čempionu ir pelnė teisę atstovauti rajonui Kauno apskrities pirmenybėse. Jam patiko ir šuoliai su slidėmis, gimnastika. Tačiau didelių meistriškumo aukštumų nebuvo lemta pasiekti.
1942-aisiais R. Pocius baigė Alytaus gimnaziją ir lankė mokytojų kursus. Po poros metų prasidėjo jo pedagoginė veikla Alytaus apskrities Junčionių pradinėje mokykloje.
„Man tada buvo devyniolika, net tikybą dėsčiau. Pasibaigus mokslo metams, vaikų tėvai paprašė jų atžalas paruošti Pirmajai Komunijai.
Buvo didelė rizika, galėjau būti paskųstas, bet ryžausi padėti tėvams.
Tada švietimo skyrių nebuvo, mūsų niekas nekontroliavo, patys ant savęs būdavome šeimininkai“, – pokario laikotarpį prisiminė Romas.
R. Pocius baigė Kūno kultūros institutą ir vienerius metus pagal paskyrimą dirbo Alytaus rajono sporto komiteto pirmininku.
Dirbo ir 1-ojoje bei Miroslavo vidurinėse mokyklose, buvo Alytaus švietimo skyriaus mokyklų inspektorius.
1958 metais jis buvo paskirtas Alytaus sporto mokyklos direktoriumi ir aštuonerius metus rūpinosi moksleivių sportiniu gyvenimu.
Buvę darbuotojai prisimena, kad R.Pocius buvo puikus vadovas, rūpinosi ne tik moksleiviais, bet ir nedideliu kolektyvu, buvo reiklus, palaikė glaudžius ryšius su vaikų tėvais.
Sporto mokykla tada turėjo vieną nedidelę sporto salytę, kurioje tilpdavo visų sporto šakų moksleiviai.
„Treniravau ir jaunuosius futbolininkus bei dirbau pradedančiųjų sportininkų bendrojo fizinio parengimo treneriu.
Pagrindinis sporto mokyklos tikslas buvo nugalėti pagrindinius varžovus Kapsuko (dabar – Marijampolės) sportininkus.
Jeigu juos nugalėdavome, planai būdavo įvykdyti. Moksleiviai faktiškai sudarydavo rajono suaugusiųjų rinktines“, – prisimena buvęs sporto mokyklos vadovas.
Jo vadovaujamoje mokykloje dirbo puikūs treneriai Albinas Šukaitis (tinklinis), Jonas Kubilevičius (futbolas), Napoleonas Buinauskas (dviračių sportas), kurių auklėtiniai labiausiai garsino Alytų.
Vertino Sąjūdžio skelbiamas idėjas
Gabus ir kūrybingas sporto specialistas 1966 metais buvo pakviestas dirbti į Respublikinę vaikų ir jaunių sporto mokyklą Vilniuje.
Dirbo vyr. treneriu, mokymo dalies vedėju, o nuo 1968–ųjų dešimt metų vadovavo šiai sporto mokyklai.
R. Pociaus iniciatyva buvo išplėstas sporto mokyklų tinklas, įkurtos specializuotos olimpinio rezervo sporto mokyklos, pradėtos rengti vasaros sporto ir sveikatingumo stovyklos.
„Per visus savo karjeros metus išlikau nepartinis, daug kam buvo staigmena, kad turėjau reikalų su ministrais. Mano politinės pažiūros sutapo su Sąjūdžio skelbiamomis idėjomis“, – akcentuoja ilgametis sporto valdininkas.
Kiekvieną dieną mankštinasi
Nors R. Pociui netrukus sukaks 96-eri, tačiau jis sveikata nesiskundžia, tik jo žmonai Stefanijai, buvusiai vaikų gydytojai, reikalinga priežiūra, ji sunkiai vaikšto.
„Namuose judu, krutu, kasdien atlieku mankštas, tik vengiu kokių nors išvykų.
Jeigu rytais nesimankštinčiau, tai manęs jau seniai nebūtų. Mankšta man – didelis sveikatos eliksyras, gyvenimo džiaugsmas.
Dar ir dabar atsimenu kai kuriuos pratimus, kai 1953-1954 metais dirbau rytinės mankštos per Lietuvos radiją vedėju.
Mano patarimas vyresnio amžiaus žmonėms: neužsisėdėkite kambariuose ant sofutės, o daugiau būkite gryname ore, vaikščiokite ir mankštinkitės“, – ragina R. Pocius.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
