Hialurono rūgštis – puikiai žinoma veiklioji medžiaga, kurią galima rasti tiek kosmetikos priemonių, tiek maisto papildų sudėtyje. Tačiau tarp kremų, serumų ir maisto papildų pasirinkimo daugelis vis dar pasimeta – ar pakanka tinkamos kosmetikos, o gal organizmui verta padėti ir iš vidaus? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, kuo iš tikrųjų skiriasi šios medžiagos poveikis kosmetikoje ir maisto papilduose.
Hialuronas kosmetikoje ir maisto papilduose – kuo skiriasi?
„Hialurono rūgštis pirmiausia siejama su drėgme. Ji natūraliai yra žmogaus organizme ir pasižymi gebėjimu pritraukti bei sulaikyti didelį vandens kiekį – viena molekulė gali sulaikyti net iki tūkstančio kartų daugiau vandens nei pati sveria. Dėl to hialurono rūgštis gali padėti išlaikyti odos putlumą, elastingumą ir bendrą komfortą“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vis dėlto, vaistininkė įvardija, kad su amžiumi šios medžiagos organizme mažėja. Dėl to oda gali tapti sausesnė, mažiau elastinga, greičiau atsiranda raukšlės, o audinių atsinaujinimas vyksta lėčiau.
Anot „Camelia“ vaistininkės, verta įsidėmėti, kad kosmetika ir maisto papildai nėra vienas kito pakaitalas, mat organizme jie veikia skirtingai.
„Kosmetika veikia odos paviršių ir viršutinius jos sluoksnius, o maisto papildai skirti palaikyti organizmo vidinius procesus. Naudojant hialurono rūgštį kosmetikoje, poveikis dažniausiai greitesnis ir labiau juntamas paviršiuje – oda gali tapti lygesnė, švelnesnė, ją mažiau tempia po prausimosi“, – pasakoja vaistininkė.
Kaip išsirinkti kosmetiką?
Kosmetikos priemonės su hialurono rūgštimi dažniausiai labiausiai pasiteisina tuomet, kai oda yra išsausėjusi, jautri, papilkėjusi ar praradusi komfortą po šaltojo sezono. Tokiais atvejais naudinga rinktis serumus ar kremus, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties arba jos druskos – natrio hialuronato.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad renkantis kosmetikos priemones, svarbus ir hialurono molekulės dydis. Didelės molekulinės masės hialuronas dažniausiai veikia odos paviršiuje – pritraukia ir sulaiko drėgmę, o mažesnės molekulės gali pasiekti gilesnius epidermio sluoksnius.
„Tam, kad drėgmė ne tik būtų pritraukta, bet ir išlaikyta odoje, formulėje verta ieškoti ir kitų ingredientų – glicerino, keramidų, pantenolio ar niacinamido. Jie padeda sustiprinti odos apsauginį barjerą ir užtikrinti tinkamą drėgmės balansą“, – pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Kada verta atkreipti dėmesį į maisto papildus?
Maisto papildai su hialurono rūgštimi dažniau pasirenkami tada, kai žmogus nori ne vien paviršinio odos poveikio, bet ir naudos visam organizmui. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad hialurono maisto papildai nėra vienodi. Vieni labiau orientuoti į sąnarių komfortą, kiti – į odos būklę.
„Pavyzdžiui, maisto papilduose dažniau naudojama mažesnės molekulinės masės hialurono rūgštis, nes ji geriau pasisavinama. Ši veiklioji medžiaga dažnai derinami su kolagenu, vitaminu C, biotinu ar cinku – medžiagomis, kurios prisideda prie odos, jungiamojo audinio ir plaukų būklės palaikymo“, – teigia J. Aganauskaitė-Žukaitė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad dažniausiai naudojamos hialurono rūgšties dozės maisto papilduose siekia apie 120–200 mg per dieną odos drėkinimui, o 200–240 mg dažniau siejamos su sąnarių funkcijų gerinimu.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad net ir tinkamai vartojami hialurono maisto papildai nekompensuoja žalingų įpročių keliamos žalos – jų poveikį silpnina rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, miego trūkumas ar nevisavertė mityba.
„Norint geresnių rezultatų svarbu užtikrinti pakankamą baltymų ir vitamino C kiekį, judėti ir saugoti odą nuo saulės“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkė.
Atsargos priemonės
Vaistininkė pažymi, kad jaunam organizmui, ypač iki 18 metų, hialurono rūgšties maisto papildai dažniausiai nėra būtini, nes organizmas šią medžiagą dar gamina pakankamais kiekiais. Atsargiai į papildus reikėtų žiūrėti ir nėštumo ar žindymo laikotarpiu – nors mažos dozės paprastai laikomos saugiomis, ilgalaikių tyrimų vis dar trūksta, todėl prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Specialistai pataria nevartoti didesnių dozių nei rekomenduoja gamintojas ir stebėti organizmo reakciją – jei atsiranda bėrimų, virškinimo sutrikimų ar kitų nepageidaujamų simptomų, vartojimą reikėtų nutraukti.
