Vos spėjus prasidėti rudeniui, vis daugiau žmonių skundžiasi pirmaisiais peršalimo ir virusinių infekcijų simptomais. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė paaiškina, kodėl šiuo metu susergame lengviau ir primena – dabar pats tinkamiausias metas pasiskiepyti nuo gripo.
Kodėl šaltuoju sezonu daugėja gripo atvejų?
„Sergamumas gripu šaltuoju metų laiku išauga dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur ne visuomet įmanoma išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių – tai sudaro puikias sąlygas virusams plisti. Be to, dėl šaltesnio oro ir dažnų temperatūrų svyravimų lauke ir patalpose imuninė sistema tampa labiau pažeidžiama, todėl organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Jis taip pat pabrėžia, kad šaltuoju laikotarpiu patalpų oras būna sausesnis, todėl išsausėja gleivinės, kurios natūraliai apsaugo nuo virusų. Susilpnėjus šiems apsauginiams barjerams, virusams tampa lengviau patekti į organizmą ir sukelti ligą.
Peršalimas, koronavirusas ar gripas?
Pasak vaistininko, gripo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, o ligos eiga būna sunkesnė nei peršalimo. Pagrindiniai požymiai – aukštesnė nei 38 °C temperatūra, stiprūs galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas, nuovargis, sausas kosulys, gerklės skausmas bei šaltkrėtis.
„Nors peršalimas taip pat gali pasireikšti gerklės skausmu ar kosuliu, jo eiga paprastai būna lengvesnė. Esant peršalimui, temperatūra retai pakyla aukščiau nei 37,5 °C, o simptomai vystosi lėčiau – tuo tarpu gripas smogia staiga. O koronavirusas, ypač naujesnės jo atmainos, taip pat priminti tiek gripą, tiek peršalimą. Daugeliui pasireiškia stiprus gerklės skausmas, gausi sloga su čiauduliu, kartais pereinanti į sinusitą. Kitas dažnas simptomas – varginantis kosulys. Kai kuriems pakyla aukšta temperatūra, o kitiems ji gali stipriai nepakisti“, – sako M. Rutalė.
Vaistininkas įspėja: kadangi gripo, peršalimo ir koronaviruso simptomai gali būti panašūs, svarbu atlikti testus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir laiku paskirtas tinkamas gydymas.
Gripo ignoravimo pasekmės ir pavojai
Nors daugelis žmonių gripą vertina kaip nesunkią ligą, vaistininkas perspėja, kad jis gali sukelti rimtų komplikacijų.
„Diagnozavus gripą, gydytojas gali paskirti antivirusinius vaistus, kuriuos idealiausia pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo ligos pradžios. Laiku nesikreipus į gydytoją ir gripą gydant kaip paprastą peršalimą, gali išsivystyti sunkios komplikacijos: plaučių, širdies raumens, galvos smegenų ar jų dangalų, ausų ar inkstų uždegimai, taip pat sinusitas“, – įspėja vaistininkas M. Rutalė.
Pasak jo, didžiausią gripo riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis ir tie, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Skiepijimas nuo gripo – patikimiausia apsauga
„Gripo vakcina kasmet atnaujinama, kad apsaugotų nuo naujausių viruso atmainų. Skiepijimasis nuo gripo yra svarbiausia prevencinė priemonė, padedanti sumažinti susirgimo riziką, o susirgus – apsauganti nuo komplikacijų“, – teigia vaistininkas M. Rutalė.
Vaistininko teigimu, vakcina pradeda veikti maždaug po dviejų savaičių, o imunitetas visiškai susiformuoja per mėnesį.
