Šiaulių arenoje vykusiame sporto forume „Europos Sąjungos ir Lietuvos ateities sportas” dalyvavo Lietuvos sporto organizacijų vadovai, savivaldybių atstovai, sportininkai, politikai.
Forumo dalyvius sveikino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna.
Apie sudėtingą didžiojo Lietuvos sporto situaciją kalbėjo ir sprendimus siūlė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Apie pokyčius, kurie būtini rytojaus sportui kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Linas Obcarskas.
Apie Lietuvos olimpiečių rezultatus ir olimpinio sporto plėtros perspektyvas pasisakė Lietuvos tautinis olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Lietuvos paralimpinio sporto perspektyvas apžvelgė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Gintaras Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas, pristatė Lietuvos savivaldybių sporto koncepciją rengiant olimpinės pamainos sportininkus. Apie Lietuvos aukšto meistriškumo sportininkų rengimą ir sąsaja su socialinių sąlygų tobulinimu kalbėjo Nacionalinės sportininkų asociacijos narys, Šiaulių olimpietis Aurimas Lankas.
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas pristatė Lietuvos sporto visiems judėjimo plėtros perspektyvas Lietuvos sporto įstatyminės bazės vertinimo kontekste.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis kalbėjo apie sporto ir sveikatingumo klubų raidą ir tolimesnes šios paslaugos plėtros kryptis. Tarptautinio sporto mokslo raidą ir jo įtaka aukšto meistriškumo sporto rezultatams apžvelgė prof. habil. Dr. Albertas Skurvydas.
Forumą moderavo prof. Algirdas Raslanas ir G. Jasiūnas
Lietuvos sporto forume Šiauliuose „Europos Sąjungos ir Lietuvos ateities sportas” buvo priimta rezoliucija:
XXI amžiaus nauji socialinės raidos iššūkiai palietė sportą ir fizinį aktyvumą. Globalėjant pasauliui, sportas tampa vienu iš geriausių to pavyzdžių. Sporto judėjimas vis labiau matomas per daugelį aukščiausio lygio sporto varžybų, renginių ir žaidynių. Milijoninės investicijos, žiniasklaidos dėmesys, tūkstančiai dalyvių, dešimtys tūkstančių žiūrovų ir turistų ir milijonai stebintys per televiziją ar socialinius tinklus kuria didelę socialinę piliečių įtrauktį, susidomėjimą ir norą dalyvauti šiuose procesuose, o tai savo ruožtu jau generuoja sporto ekonomikos plėtrą. Sportas – kaip verslas – tai ne mažesnis iššūkis ateities sportui ir ypatingai varžybiniam sportui.
Lietuvos sporto ir fizinio aktyvumo judėjimas nuolatos kinta, plečiasi, intensyvėja ir ieško plėtros perspektyvų. Per 30 Nepriklausomybės metų sportas ženkliai pasikeitė, tapo matomas, žinomas, patrauklus savo dinamika ir patrauklus jauniems žmonėms savo perspektyva. Būtent toks jis yra visų Lietuvos sporto organizacijų nuoseklaus darbo dėka. Klubai, regioninės bei nacionalinės sporto federacijos, sąjungos ir asociacijos nuosekliai plėtoja varžybinę sistemą, propaguoja savo sporto šakas, komplektuoja rinktines ir veža į Europos ir Pasaulio čempionatus. Tam tarnauja Lietuvos sporto specialistų aukšta kompetencija, didžiulė patirtis, geras tarptautinis bendradarbiavimas.
Didelį indėlį įneša savivaldybių bei privačių sveikatingumo operatorių plėtojami sporto centrai rengiant jaunuosius sportininkus, sporto programos ir kryptingai kuriama sporto paslaugų sritis atnaujinant sporto infrastruktūrą.
Tarptautiniam olimpiniam komitetui patvirtinus naują olimpinio sporto pertvarkos etapą (AGENDA 2020+5), dideli iššūkiai tenka ir Lietuvos sportui. Kiekviena sporto šaka peržiūri savo veiklos prioritetus, ieško būdų į sportą įtraukti daugiau jaunimo, sudaryti lygias sąlygas moterims bei adekvačias sąlygas neįgaliesiems. Į sportininkų rengimą vis labiau įsitraukia sporto federacijos, savarankiškai kurdamos visas rengimo grandis ir amžiaus kategorijas, jos pradeda valdyti savo sporto šakos „piramidės viršūnes“. Tam reikia gerų kompetencijų, gerų vadybos įgūdžių ir lėšų. Sportininkų praktinis rengimas nuosekliai vykdomas rajonų sporto centruose.
Pastaruoju metu Lietuvoje vykdyta sporto reforma nedavė laukiamų rezultatų, sporto rezultatų lygis ženkliai sumenko. Neužtikrintumas, greiti neapgalvoti sprendimai nuvylė sportininkus, trenerius, sporto organizacijų vadovus ir sporto bendruomenę.
Šiandien sutartinai visi ieškome išeities ir tikėtina ją rasime. Tam skiriamas ir šis sporto bendruomenės forumas.
Forumo tikslas – numatyti būdus keisti sporto valdymo sistemą, sudarant didesnes galimybes regioninio sporto plėtrai, platesnes galimybes nevyriausybinio sektoriaus savireguliacijai.
Forumo uždaviniai:
1. Susipažinti su tarptautinio sporto pažanga ir patirtimi plėtojant sportą Lietuvoje.
2. Įvertinti Lietuvos sporto raidą sporto pasiekimų kontekste.
3. Pasiūlyti sporto valdymo modelio tobulinimo kryptis sukuriant Lietuvos sportui naujas perspektyvas.
4. Propaguoti sportą bei fizinį aktyvumą kaip sveikos gyvensenos, socialinės įtraukties priemonę vaikams, jaunimui, gyventojams ir neįgaliesiems.
5. Skatinti sektoriaus atstovų bendradarbiavimą siekiant populiarinti sportą bei fizinį aktyvumą.
Vyriausybinių ir nevyriausybinių sporto organizacijų atstovai, šio forumo dalyviai objektyviai vertina dabartinę sporto padėtį savivaldos bei nacionaliniame lygmenyje. Keičiantis tarptautinio sporto sąjūdžiui jie būtini ir Lietuvoje galvojant apie ilgalaikę sporto perspektyvą. Vertindami tai šio forumo dalyviai konstatuoja ir siūlo šias nuostatas:
1. Įvertinti tarptautinio olimpinio komiteto iniciatyvas (AGENDA 2020+5) keičiant tarptautinio sporto plėtros kryptis, sporto šakas ir rungtis bei įvertinti ES sporto plėtotės programas ir jų pritaikymą Lietuvai.
2. ŠMSM kartu su nacionalinio lygmens sporto organizacijomis sudaryti darbo grupę, rengti Lietuvos sporto strategiją (programą) 2022-2032 metams.
3. Pasiekti, kad rengiami Lietuvos Respublikos sporto įstatymo ir kiti reikalingi teisės aktų projektai būtų suderinti su Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija, nacionalinio lygmens nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir sportininkų bendruomene.
4. Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguoti dalinę aukšto meistriškumo sportininkų rengimo funkciją savivaldai, numatant regioninės sporto plėtros perspektyvas, jaunų perspektyvių sportininkų rengimą bei planingą regioninių sporto bazių statybą ir renovaciją pagal patvirtintus kriterijus.
5. Prašome ŠMS ministeriją patvirtinti savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos rekomendacijas plėtojant vaikų ir jaunimo sportą.
6. ŠMSM parengti Nacionalinę sveikatinamojo fizinio aktyvumo programą pasitelkiant sporto visiems organizacijas, savivaldybes, klubinės veiklos organizacijas bei privačius operatorius. Tai generuotų sporto prieinamumą visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, religijos, tautybės, socialinės ir ekonominės padėties bei fizinių ar protinių galimybių.
7. Kreiptis į LRS ir LRV siūlant aklųjų, kurčiųjų, neįgaliųjų ir specialiosios olimpiados sportininkams sudaryti lygiavertes sąlygas sportininkų rengimui, tam numatant adekvačias lėšas, suvienodinti skatinamąsias priemones – premijas, stipendijas ir rentas už pasiektus aukšto meistriškumo rezultatus.
8. Integruoti neįgaliuosius sportininkus į savivaldybių sporto centrus, Lietuvos sporto centrą sudarant lygiavertes sąlygas sportininkams ir treneriams.
9. Kreiptis į ŠMSM ir Lietuvos Rektorių Konferenciją siūlant rūpintis studentų fizine ir emocine sveikata, skatinti sportuoti ir sudaryti tam sąlygas. Studentų sportą finansuoti programiniu principu.
10. Aukšto meistriškumo sportininkus kviesti studijuoti į aukštąsias mokyklas, sudaryti sąlygas kelti sportinį meistriškumą ir taip kelti aukštųjų mokyklų tarptautinį prestižą.
11. Įgyvendinti sporto savireguliacijos principą, skatinti lyderystei nevyriausybines sporto organizacijas plėtojant aukšto sportinio meistriškumo, sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų rengimą bei plečiant įvairaus lygio sporto varžybų pasiūlą.
12. ŠMS ministerijai – atkurti Lietuvos sporto centro sportininkų rengimo, mokslinio ir metodinio aptarnavimo funkciją.
13. ŠMS ministerijai – tobulinti sportininkų skatinamąsias priemones bei sukurti apsaugos ir socialinių garantijų sistemą.
14. Aukštus sporto rezultatus vertinti nacionaliniu lygiu, priskiriant tai sportininkų ir trenerių nuopelnu Lietuvos valstybei.
15. Skatinti valstybinių institucijų ir privataus sveikatingumo sektoriaus bendradarbiavimą siekiant ligų prevencijos per sportą ir fizinį aktyvumą.
16. Skatinti gyventojų fizinį aktyvumą per sporto prieinamumą, infrastruktūros gerinimą bei palankią mokestinę aplinką.
17. Sportą vertinti kaip svarbią socialinę piliečių įtrauktį, susidomėjimą ir norą dalyvauti šiuose procesuose.
siauliai.lt, sportas.info
