Įtemptomis ar varginančiomis dienomis prigaunate save be perstojo užkandžiaujant? O galbūt taip besielgiančius pastebite savo artimuosius? Gali būti, kad nuolatinio valgymo poreikis – tai organizmo reakcija į stresą.
Apie šį elgesį, vadinamą emociniu valgymu, papasakojo klubuose „RL Gym“ bei „Positive gym“ sporto entuziastus konsultuojantis, taip pat Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijai vadovaujantis Modestas Puišė.
„Emocinis valgymas – kai yra valgoma nejaučiant biologinio alkio. Šis valgymas todėl taip ir vadinasi, nes yra labai susijęs su emocijomis. Jaučiant stresą išsiskiria hormonas kortizolis, kuris žmogų skatina valgyti, nes tokiu būdu jis „pasisotina“ emociškai. Atsiradus įtampai dalis žmonių automatiškai bėga prie šaldytuvo, o kiti ima tiesiog nevalgyti. Bet abu atvejai yra blogi“, – paaiškino sveikos gyvensenos specialistas.
„Mano manymu, emocinio valgymo atvejų padaugėjo praėjusio karantino metu. Mes šiek tiek mažiau bendravome, galbūt atsirado vienišumo jausmas, psichologiškai išsilieti negalėjome ir manau, kad tai kompensavome maistu“, – pridūrė treneris.
M. Puišė teigė, jog žmogaus emocinis fonas ir sveikata koreliuoja. O emocinis valgymas ne tik pristabdys sportinių rezultatų siekimą, bet gali tapti ir kitų sveikatos sutrikimų atsiradimo priežastimi: „Kur yra stresas, ten yra ir ligos. O kai yra antsvoris, didelė apkrova tenka kelio sąnariams, vidaus organams, širdžiai. Taip pat atsiranda širdies kraujagyslių ir lėtinių ligų rizika. Stresas iškart atsiliepia miegui, o jei mūsų kūnas negauna poilsio, automatiškai kenčia raumeninė sistema.
Esant emociniam valgymui, net ir stipriai sportuojant, kokybiško raumens neužauginsime. Mes nesukontroliuojame kalorijų kiekio, maistinės vertės. Jei iš maisto reikia surinkti 1000 kilokalorijų, o mes surenkame 2000-3000, tai puikiai suprantame, koks bus rezultatas“.
Emocinis valgymas vienas, o būdų kaip su juo susitvarkyti daug.
„Vienas iš variantų būtų ateiti į sporto klubą. Sportuodami mes išsikrauname ne tik fiziškai, bet ir emociškai, tokiu būdu nukreipdami savo mintis nuo streso. Kitu atveju, galbūt kreiptis į psichologą, galbūt net išvažiuoti atostogų, pakeisti aplinką, išeiti į gamtą, pabūti su savimi ir nusiraminti. Susidėlioti prioritetus ir pasižiūrėti į save iš šono. Tai labai sveika: kartais mes savo galimybes pervertiname, o kartais ir neįvertiname“, – kalbėjo M.Puišė.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
