Ar Vilniui reikia Nacionalinio stadiono? Apie tai skirtingų sričių ekspertai diskutavo savaitgalį vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“.
Apie šį objektą kalbama jau beveik keturis dešimtmečius, tačiau šiandien situacija iš esmės pasikeitusi – darbai ant Šeškinės kalno tęsiasi pilnu tempu. Diskusijos dalyviai kalbėjo, ar sostinei išvis reikia tokio masto objekto, kokią naudą jis gali atnešti miestui ir kas jame vyks.
Stadionas kaip oro uostas ar opera – strateginis sostinės objektas
Vilniaus meras Valdas Benkunskas diskusijoje priminė simbolinę šio projekto reikšmę. Pasak jo, nacionalinio stadiono tema dešimtmečius buvo tarsi „prakeiksmo“ ir nuolatinės nesėkmės simbolis.
„Turime tris nesėkmingus bandymus už nugaros. Tai, kas šiandien vyksta, yra daugiau nei statybos – tai bandymas panaikinti gėdą ir parodyti, kad Vilnius gali įveikti šią ilgalaikę nesėkmę“, – sakė jis.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad sostinė be modernios sporto infrastruktūros iškrenta iš europinio konteksto. Vilnius, kartu su Maltos sostine Valeta, yra vienintelės sostinės Europos Sąjungoje, neturinčios aukštesnės klasės stadiono. Vilniuje šiuo metu negali vykti dideli sporto ar kultūros renginiai, o tai lemia, kad miestas praranda jų galimą sukurti ekonominę naudą.
„Tai strateginis objektas – tokio dydžio miestui kaip Vilnius jis būtinas. Stadionas yra savaime suprantamas dalykas, kaip oro uostas ar operos teatras. Be jo sostinė atrodo nepilna“, – pabrėžė „Žalgirio“ futbolo klubo direktorius Mindaugas Kasperūnas.
Kuo Vilniaus stadionas bus išskirtinis?
Planuojamas kompleksas apjungs ne tik stadioną, bet ir kitas erdves – nuo sporto salių iki bendruomenės centrų. Tokia struktūra leis objektui būti gyvu kasdien, o ne tik per varžybas ar koncertus. Tai užtikrins, jog nacionalinis stadionas taptų viso miesto traukos tašku.
„Vilniaus stadionas bus pritaikytas futbolui – čia nebus bėgimo takų aplink aikštę, todėl atmosfera tribūnose bus visiškai kitokia. Vietų skaičių padidinome iki 18 tūkstančių, kad objektas galėtų priimti tarptautinius renginius“, – teigė meras V. Benkunskas.
Pasak V. Benkunsko, sprendimas tęsti jau pradėtą projektą buvo pragmatiškas. „Jei būtume grįžę į diskusijas nuo nulio, būtume praradę dar penkerius metus ir milijonus. Vietoje to priėmėme sprendimą – maksimaliai patobulinti tai, ką leidžia koncesijos sutartis, ir judėti į priekį. Statybos jau vyksta, ir šiandien svarbiausia – šį projektą pabaigti“, – kalbėjo meras.
Darbo vietos, turistai ir milijonai biudžetui
Kompleksui pradėjus veikti, atsiras nuolatinių darbo vietų, o aplinkinis verslas pajus tiesioginę naudą. Viešbučiai, restoranai, transporto sektorius – visi jie gaus papildomų pajamų, kurios mokesčių pavidalu grįš į miesto biudžetą.
„Tokio objekto Vilnius negali neturėti – tarptautiniai renginiai užpildo viešbučius, restoranus, aptarnavimo sektorių, o mokesčiai grįžta į miesto biudžetą. Be tokio objekto mes prarandame ne tik pinigus, bet ir žinomumą“, – sakė meras Valdas Benkunskas.
Tokio stadiono potencialą geriausiai iliustruoja kaimynų patirtys. Taline UEFA supertaurės rungtynės miestui sugeneravo apie 5 mln. eurų papildomų pajamų, Varšuvoje nacionalinis stadionas jau dešimtmetį pritraukia pasaulinio lygio koncertus. 18 tūkst. vietų Vilniaus stadionas suteiks galimybę pretenduoti į panašaus masto renginius – tai būtų lūžis ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai.
Kas nuspręs – ar stadionas bus šventovė, ar tik betono krūva?
Didžiausias iššūkis, anot politikų, slypi ne betono konstrukcijose, o valdyme. Nuo pasirinkto operatoriaus priklausys, ar stadionas taps tik pastatu, ar gyvu miesto centru, kuriame darniai tilps sportas ir kultūra.
„Nuo jo priklausys, ar stadionas taps tik betono konstrukcija, ar tikra sporto ir kultūros šventove. Jei operatorius žiūrės tik į pelną, turėsime blogąją Kauno patirtį – kai futbolo rinktinė negali žaisti dėl prieš tai surengto koncerto. Sportas šiame objekte turi išlikti aukščiau“, – pabrėžė tarybos narys Povilas Pinelis.
Meras V. Benkunskas akcentavo, kad sostinės klubai šiame komplekse turi būti ne svečiai. Anot jo, nacionalinis stadionas privalo tapti tikraisiais namais Vilniaus „Žalgiriui“ ir „Rytui“.
„Man svarbu, kad mūsų pagrindinės komandos – tiek „Rytas“, tiek „Žalgiris“ – čia jaustųsi ne kaip nuomininkai, o kaip namuose. Stadionas ir arena turi veikti šeimynišku principu“, – sakė V. Benkunskas.
Optimistiškai į ateitį žvelgė muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas. Jo teigimu, arenų istorija parodė, kad Lietuva geba įgyvendinti ambicingus projektus, todėl svarbiausia – aiškus vadovas ir drąsa.
„Nors iš pradžių visi abejojo, šiandien kalbame ne apie tai, ar pavyks užpildyti, o apie tai, kur rasti laisvų datų. Stadionui reikia to paties – aiškaus vadovo ir ambicijos. Lietuva tikrai pajėgi“, – teigė L. Lučiūnas.
Šeškinės kalvos šiandien, Helsinkio ir Varšuvos lygis rytoj
Kompleksas statomas mieste, Šeškinėje, todėl iš karto planuojamos ir aplinkinės investicijos. Į viešojo transporto ir pėsčiųjų infrastruktūrą čia bus nukreipta apie 30 mln. eurų.
„Kai Vilnius toliau augs gyventojų skaičiumi ir ekonomine galia, galėsime kalbėti apie 30–40 tūkst. vietų užmiesčio stadioną. Bet šiandien svarbiausia – užbaigti šį projektą. Stadionas yra nebe diskusijų klausimas – dabar kalbame apie tai, kaip jį geriausiai įveiklinti“, – teigė meras.
Pasak jo, sostinė turi kelti ambicijas dar aukščiau: „Vilnius turi nebesilyginti su Ryga ar Talinu. Mūsų tikslas – kibti į atlapus Helsinkio ar Varšuvos lygiui. Šįkart mums tikrai pavyks.“
vilnius.lt
