Įvairios vaikų patiriamos traumos paveikia ne tik jų kasdienybę, bet ir visos šeimos gyvenimą: tėvams tenka derinti darbą su vizitais pas gydytojus, reabilitacija ir vaiko priežiūra, o pačiam vaikui kuriam laikui gali tekti atsisakyti įprastos veiklos. Draudikai skaičiuoja, kad per metus dėl vaikų patirtų sužalojimų išmokama tūkstančiai išmokų, o jų dydis neretai siekia ir keturženkles sumas.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus vaikams iki 18 metų iš viso išmokėta daugiau nei 8 tūkst. draudimo išmokų, kurių bendra suma siekė 6,15 mln. eurų. Iš jų 4,4 tūkst. buvo susijusios su traumomis, o šioms išmokoms skirta 1,66 mln. eurų.
Vaikų traumų padaugėja šiltuoju metų laiku, kai vaikai daugiau laiko leidžia lauke, važinėja dviračiais, paspirtukais, riedučiais. Nemažai traumų nutinka ir rudenį, vaikams grįžus į aktyvesnį ritmą bei pradėjus lankyti sporto užsiėmimus – traumų pasitaiko tiek treniruočių, tiek varžybų ar aktyvių žaidimų metu.
Sujaukia šeimos kasdienybę
„Hila“ gydytojas traumatologas Rimantas Zagorskis pastebi, kad dažniausiai vaikams pasitaiko sumušimai, patempimai, išnirimai ir kaulų lūžiai. Jo teigimu, po traumų atsistatymas gali užtrukti, todėl svarbu tinkamai atlikti reabilitaciją ir neskubėti grįžti prie įprasto fizinio krūvio.
„Ilgesnio gydymo ir reabilitacijos dažniausiai prireikia po sudėtingesnių kaulų lūžių, sąnarių, raiščių ar sausgyslių traumų, ypač jei reikalinga operacija. Atsistatymo trukmė priklauso ne tik nuo pačios traumos, bet ir nuo vaiko amžiaus, jos sunkumo bei pažeistos kūno vietos“, – sako traumatologas.
Mediko teigimu, rimtesnė vaiko trauma dažnai pakeičia visos šeimos kasdienybę. Gali prireikti papildomų gydytojų konsultacijų, tyrimų, reabilitacijos, ortopedinių priemonių, o tėvams – derinti darbą su vaiko priežiūra ir vizitais pas specialistus. Vaikui kurį laiką gali tekti atsisakyti sporto, būrelių ar kitos įprastos veiklos.
„Atsistatymas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o po sudėtingų traumų – ir ilgiau. Svarbu vertinti ne tik tai, ar sugijo pažeisti audiniai, bet ir ar vaikas atgavo judesių amplitudę, raumenų jėgą, koordinaciją ir gali saugiai grįžti į ankstesnį fizinį aktyvumą“, – teigia specialistas.
Išmokos gali siekti tūkstančius eurų
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ duomenimis, dažniausiai kompensacijos vaikams išmokamos dėl rankos pirštų lūžių, minkštųjų audinių sužalojimų, pavyzdžiui, prakirtimų, kuriems prireikė siūlių, ir raiščių sužalojimų.
Išmokos už vaikų traumas priklauso nuo patirto sužalojimo pobūdžio, jo sunkumo bei pasirinktos draudimo sumos. Todėl skirtingais atvejais išmokų dydis gali reikšmingai skirtis: už dažnesnius rankos pirštų lūžius ar kitus nesudėtingus sužalojimus išmokama keli šimtai eurų, o sudėtingesnių traumų atvejais suma gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų.
„Vaiko trauma tėvams visada reiškia papildomų rūpesčių – reikia pasirūpinti gydymu, reabilitacija, kartais keisti šeimos dienotvarkę ar net laikinai atsisakyti dalies įprastų veiklų. Draudimo išmoka tokioje situacijoje gali padėti sumažinti bent dalį finansinių rūpesčių ir suteikti šeimai daugiau ramybės, kad visą dėmesį būtų galima skirti svarbiausiam – vaiko sveikimui“, – sako Indrė Veličkienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė.
Pataria įvertinti fizinę būklę
Sporto traumų riziką galima sumažinti ne tik tinkamai pasiruošus fiziniam krūviui, bet ir atkreipiant dėmesį į vaiko fizinę būklę.
Gydytojo teigimu, itin svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius dalykus: tinkamą apšilimą, vaiko amžių ir fizinį pasirengimą atitinkantį krūvį, taisyklingą judesių techniką, pakankamą poilsį bei tinkamas apsaugos priemones.
„Ypač svarbu krūvį didinti palaipsniui – po ilgesnės pertraukos nereikėtų iš karto grįžti prie ankstesnio intensyvumo“, – pataria R. Zagorskis.
Anot jo, vaikams, kurie reguliariai treniruojasi, užsiima konkrečia sporto šaka ar siekia aukštesnių sportinių rezultatų, naudinga periodiškai įvertinti ir fizinę būklę.
„Funkcinis ištyrimas gali padėti pastebėti raumenų jėgos disbalansą, judesių kontrolės, mobilumo ar kitus ypatumus, kurie dar nesukelia skausmo, tačiau didėjant krūviui gali prisidėti prie traumų rizikos. Remiantis tokio ištyrimo rezultatais galima tikslingiau parinkti pratimus, koreguoti fizinį pasirengimą ir saugiau planuoti krūvį“, – priduria traumatologas.
