Dominykas Genevičius, Sportas.info
Lietuvoje įsiplieskė, kaip įtariama, loterijų ir azartinių lošimų organizatorių karas, kurio metu kovojama dėl palankesnės mokestinės sistemos, o didžiausias pralaimėtojas šiame kare gali būti sportas.
Lapkričio pabaigoje Seimo Biudžeto ir finansų komitete priimtas sprendimas didinti loterijoms nuo išplatintų bilietų nominalios vertės taikomą mokesnį nuo 13 proc. iki 18 proc. Lietuvos loterijų asociacija dėl to jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT, įtardama, kad tai daroma siekiant nacionalizuoti loterijų verslą bei atverti platesnius kelius azartiniams lošimams.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sako, kad tai būtų dar vienas smūgis šalies sportui. Primename, kad LTOK yra didžiausios Lietuvoje loterijos bendrovės „Olifėja“ akcininkas.
„Nors LTOK pelnė pripažinimą visame pasaulyje ir esame įsitvirtinę svarbiausiose olimpinio judėjimo organizacijose, šiandien esame priversti kovoti gindami sporto ir olimpinės bendruomenės interesus sugaišdami ne ką mažiau laiko, nei jo skiriame tiesioginiam darbui“, – spaudos konferencijoje pasiguodė D. Gudzinevičiūtė.
D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad nuo pat LTOK įkūrimo pradžios, jis nebuvo tiesiogiai finansuojamas valstybės lėšomis. Tas pasikeis jau nuo kitų metų liepos. Lapkričio mėnesį LR Seimas pritarė Loterijų įstatymo pataisoms ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriais atsisakyta pareigos loterijų organizatoriams 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai, ir atitinkamai nustatoma, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazei yra taikomas ne 5 proc., o 13 proc. mokesčio tarifas. Dėl to, pasak įstatymo iniciatorių, LTOK biudžetas turėtų išaugti 38 proc.
Kol kas vis dar nėra aišku, kaip LTOK gaus finansavimą iš valstybės, todėl dabar D. Gudzinevičiūtė skaičiuoja, kad LTOK neteks 2/3 anksčiau turėjo biudžeto, t.y. apie 6 mln. eurų. LTOK vadovės teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo metu net nesvarsto apie tai, kaip iš loterijų gauti pinigai bus perduoti LTOK.
Nauja idėja padidinti loterijoms taikomą mokestį D. Gudzinevičiūtei buvo tarsi sniegas iš giedro dangaus. Ji sako, kad dėlto nebuvo tartasi nei su LTOK, nei su Loterijų asociacija.
„Šis pokytis reikštų, kad mes netektume dar 2/3 iš likusių lėšų. Mums liktų apie 1 mln. eurų. To tikrai neužteks mūsų vykdomoms programoms. Tai, kas vyksta dabar – lošimų verslo protegavimas, – teigė D. Gudzinevičiūtė. – Visame pasaulyje yra priimta, kad loterijos yra tiesiog žaidimas, neturintis jokios socialinės rizikos. Kadangi loterijų įstatymo projektai Seime stumiami buldozerio principu, be jokių svarstymų, tai galiu spėti, kad jie naudingi tik lošimams.“
LTOK prezidentė pridūrė, kad loterijos sumoka tiek pat mokesčių, kiek ir azartiniai lošimai, nors pastarųjų apyvarta yra dešimt kartų didesnė.
D. Gudzinevičiūtė mano, kad taip neadekvačiai apmokestinus loterijas, šiame versle išgyventų tik didžiausi žaidėjai arba vienintelė „Olifėja“. Didelis galvos skausmas gali atsirasti Lietuvos paralimpiniui komitetui, kurį remia kiek mažesnis loterijų organizatorius „Euloto“.
„Tai yra elementarus vienos verslo šakos žlugdymas, todėl tikimės, kad Seimas loterijų mokesčio didinimui nepritars ir nugalės logika bei supratimas“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Kita problema – lėšos iš valstybės federacijas pasiekia gerokai per vėlai. Sportininkams neretai reikia vykti į stovyklas ar varžybas jau sausio mėnesį, tačiau, pavyzdžiui, šiemet ŠMSM pinigus federacijoms pervedė tik balandį. Tuomet LTOK ištiesdavo pagalbos ranką ir skirdavo trūkstamas lėšas metų pradžiai.
„Tokį klausimą uždaviau darbo grupėje – ką daryti, kai sportininkas atsirenka į olimpines žaidynes, o finansavimas jam priklausys tik po metų, kai jau vyks pačios žaidynės? Plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas sako, kad tada pati federacija mobilizuosis ir palaikys sportininką. Bet ką daryti mažesnėms federacijoms? Pavyzdžiui – fechtavimui, gimnastikai, žirginiam sportui arba golfui. Golfas turi dideles perspektyvas, labai talentingų sportininkų, bet šios federacijos finansavimas pagal pernai metus, būtų apie 10 tūkst. eurų. Apie sportininkų pasirengimą su tokiomis lėšomis net nėra ką kalbėti. LTOK programos dėka, talentingi įvairių sporto šakų atstovai galėjo tikėtis gerokai didesnio finansavimo“, – pasakojo D. Gudzinevičiūtė.
D. Gudzinevičiūtė sako, kad yra būtina proteguoti kuo daugiau sporto šakų, nes tik taip galima didinti žmonių užimtumą ir sveikatinimo.
„Mažųjų federacijų sunaikinimas Lietuvos sportui būtų dar vienas žingsnis atgal“, – teigė LTOK prezidentė.
Pasak D. Gudzinevičiūtė, valstybė vis dar moka kainą už klaidas, padarytas prieš penkerius metus, kuomet buvo likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos olimpinis sporto centras, kuris centralizuotai teikdavo medicinos paslaugas sportininkams. Valstybės finansavimas, nukreiptas į sporto federacijas, yra ydingas mažosioms federacijoms, kurios neturi lėšų samdyti specialistus sportininkų aprūpinimui. Pasak LTOK prezidentės, netinkamos reformos lėmė, kad į Tokijo olimpines žaidynes išvyko vos 41 Lietuvos atstovas.
„Dabar ŠMSM savo plane yra įsirašiusi tikslą – 100 olimpiečių 2028 metais Los Andžele… Manau, kad 50 jau būtų gerai. Jaučiuosi prastu pranašu. Žingsnis jau žengtas žemyn ir jis nebus greitai atstatytas. Tam reikia labai didelių pastangų, pripažinti padarytas klaidas, bet tam reikia dirbti šiek tiek kitaip“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Spaudos konferencijoje D. Gudzinevičiūtės buvo paklausta apie artėjančios Pekino žiemos olimpines žaidynes, į kurias atsisakė vykti oficialūs Lietuvos asmenys. Ji patvirtinto, kad Lietuvos sportininkai į Kiniją vyks.
„Yra labai aiški Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pozicija, kad tai nėra Kinijos žaidynės. Tai yra TOK organizuojamos olimpinio judėjimo žaidynės Kinijoje. TOK yra nepolitinė organizacija ir nepalaiko jokio politikavimo. Kitas dalykas – sportininko aspektas. Neleisti jiems startuoti galbūt svarbiausiose karjeros varžybose būtų nesąžininga“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
