Liepos 3–6 d. Palangoje vyks XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės – tradicinė sporto mėgėjų šventė, sukviečianti išeivijos lietuvius iš viso pasaulio.
Šiemet Pasaulio lietuvių žaidynių organizatoriai džiaugiasi rekordiniu užsiregistravusiųjų dalyvių skaičiumi: Palangoje turėtų susitikti apie 3 tūkst. užsienio lietuvių iš 35 valstybių. Tarp jų pirmą kartą bus ir Austrijos lietuvių bendruomenės komanda.
Pasak Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Elenos Šataitės-Survilienės, nors atstumas iki Lietuvos palyginti nedidelis, noras susitikti tiek su čia gyvenančiais artimaisiais, draugais, tiek su lietuviais iš viso pasaulio, yra nei kiek ne menkesnis už atvykstančiųjų iš tolimosios Australijos ar Kanados.
„Esame nedidelė lietuvių bendruomenė Austrijoje – čia gyvena apie 2 tūkst. lietuvių, o mūsų renginiuose lankosi iki 200 žmonių. Į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes vykstame proporcingai savo bendruomenės dydžiui – dalyvaus 20 žmonių. Nors tai kuklu, bet nuo kažko pradėti reikia“, – sako E. Šataitė-Survilienė.
Pati ji dalyvaus šiaurietiško ėjimo varžybose, jos sutuoktinis su komanda varžysis krepšinio 3×3 turnyre. Austrijos lietuviai taip pat dalyvaus vikingų laivų, šaudymo, teniso, golfo, bėgimo varžybose.
Poreikį būti bendruomenėje stiprina vaikai
Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė pabrėžia, kad tokie renginiai kaip Pasaulio lietuvių sporto žaidynės labai svarbūs išeivijoje augančiam jaunimui.
„Kaip bendruomenės vadovei, man tenka dalyvauti įvairiuose pasaulio lietuvių susitikimuose ir pasitarimuose. Neslėpsiu – truputį pavydžiu senosioms, didelėms bendruomenėms, kur jau užaugo ne viena lietuvių karta ir vyrauja didžiulis entuziazmas: susitikimams, ryšiams, šventėms, tradicijoms. Mūsų dabartinė bendruomenė, kuri buriasi renginiuose, įvairiose iniciatyvose yra gan jauna, todėl tik pradedame kurti savo išeivijos tradicijas, mokomės puoselėti tarpusavio ryšius ir stiprinti lietuvybę.“ , – kalba E. Šataitė-Survilienė.
Austrijoje muzikė, kompozitorė E. Šataitė-Survilienė gyvena daugiau nei šešerius metus, prieš tai su vyru, pasirinkusiu mokslininko karjerą, trejus metus gyveno Suomijoje, Helsinkyje. Ji pripažįsta, kad ne visi šių laikų išeiviai dega noru puoselėti lietuvybę svetur, kad neretai įsisukę į kasdienybės rutiną net ir neieško savo tautiečių bendruomenės. Ypač tai pastebima tarp Europoje gyvenančių jaunų žmonių, kurie ir dėl nedidelio atstumo nuo Lietuvos, ir dėl nedidelių kultūrinių skirtumų, ir dėl keliavimo bei technologijų teikiamų galimybių nesijaučia labai atsiskyrę nuo savo namų, šalies, kultūros. Su vyru dvi mažametes dukrytes auginanti pašnekovė sako, kad poreikį saugoti ir puoselėti lietuvybę svetur, būti bendruomenėje neretai pažadina atsiradę savi vaikai – jiems norisi papasakoti, parodyti, kaip yra Lietuvoje, kur gyvena, kaip kalba seneliai, kaip švenčiamos šventės. Taip į dažnos šeimos gyvenimą ateina lituanistinės mokyklos, prisijungiama prie bendruomenės.
„Labai vertiname susibūrimus, tokius kaip sporto žaidynės – pernai su ansambliu dalyvavome ir Dainų šventėje. Tokie renginiai ypač svarbūs išeivijos vaikams: jie suteikia galimybę pamatyti, kad yra daug mažų lietuvių, galbūt ne visai laisvai kalbančių lietuviškai, bet puoselėjančių kalbą ir trokštančių pažinti Lietuvą. Vaikams malonu būti tarp savo bendraamžių. Išeivijos vaikai yra unikalūs – jie turi dvigubą tapatybę, kurią svarbu skatinti ir puoselėti“, – pasakoja daugiau nei metus ir lituanistinėje mokykloje Vienoje dirbanti pašnekovė.
Žaidynės atkreipia dėmesį į užsienio lietuvių bendruomenes
„Palangoje tikimės patirti tą ypatingą, sunkiai apibūdinamą vienybės ir susitelkimo jausmą, kuris tvyrojo Dainų šventėje. Šis jausmas įkvepia tęsti darbus išeivijoje. Tokie dideli renginiai suteikia prasmę mūsų kasdienei veiklai. Mums, kaip bendruomenei, svarbu būti matomiems. Gal išgirdę apie Austrijos lietuvių bendruomenę prie mūsų prisijungs dar daugiau jaunosios kartos išeivių. Buvimas kartu – mūsų svarbiausia vertybė,“– sako E. Šataitė-Survilienė.
Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos 1938 m. Kaune, o vėliau dėl karo ir sovietinės okupacijos 4 dešimtmečius nebuvo rengiamos. Žaidynės atgaivintos 1978 m. Toronte (JAV), vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje. Nuo 1991 m. rengiamos Lietuvoje.
ŠMSM informacija
