
Skaičiuojant paskutines vasaros savaites, daugelis studentų, moksleivių ir jų tėvų ima jausti įtampą – nauji iššūkiai, nežinomybė bei pasikeitęs dienos ritmas neretai kelia nerimą. Specialistai primena, kad tinkamai pasiruošus mokslo metų pradžiai, šis laikotarpis gali tapti ne streso šaltiniu, o proga augti bei tobulėti. Kaip nusiteikti naujai mokslo metų pradžiai bei sumažinti patiriamą stresą baigiantis vasaros atostogoms?
„Pastebime, kad prieš prasidedant naujiems mokslo metams į vaistinę vis dažniau užsuka tiek nerimą ir stresą jaučiantys studentai, tiek moksleiviai, tiek jų tėvai. Jie dažniausiai skundžiasi sunkumais susikaupti, padidėjusiu nerimu, miego sutrikimais ar bendru energijos stygiumi. Tokie simptomai yra visiškai įprasti, ypač artėjant dideliems pokyčiams ir naujiems iššūkiams“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė.
Psichologė-psichoterapeutė Milda Kielė sako, jog jaudulys prieš naują etapą – natūralus reiškinys. Įprasta, jog sugrįžti iš ilgų atostogų gali būti nelengva.
„Sunerimti reikėtų, jeigu jaučiami jausmai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, vaikas nebegali užsiimti įprastomis veiklomis, o pasireiškiantys simptomai tampa itin stipriais – pykinimas, vėmimas, užmigti bei judėti trukdantis galvos skausmas. Jeigu su jauduliu susidoroti padeda turimi įgūdžiai ar artimųjų pagalba, tuomet nerimauti dėl išgyvenamo jaudulio nereikėtų – jis normalus ir suprantamas“, – pasakoja M. Kielė.
Svarbu į rutiną sugrįžti anksčiau
Kad pasiruošti naujiems mokslo metams būtų lengviau, vaistininkė pataria dar vasaros atostogų metu palaipsniui grįžti prie mokymosi ritmo.
„Labai svarbu reguliariai eiti miegoti ir keltis, planuoti dieną, kad būtų balansas tarp mokymosi, poilsio ir laisvalaikio. Taip pat svarbu skirti laiko savo mėgstamoms veikloms ir poilsiui, kad organizmas ir protas galėtų atsipalaiduoti prieš prasidedant intensyviam laikotarpiui“, – tvirtina E. Mockė.
Jai pritaria ir psichologė-psichoterapeutė pridurdama, kad svarbu galvoti ne tik apie naujus mokslo metus, bet ir pasimėgauti dar likusiomis atostogomis.
„Verta peržiūrėti savo norų sąrašą ir pasirinkti, ką dar labai norėtųsi įgyvendinti. Tai gali būti laikas gamtoje ar mėgstamos veiklos ne prie ekranų. Taip pat smagu turėti vasaros uždarymo tradiciją – galbūt tai išvyka su palapinėmis prie ežero, gal šeimos pietūs mėgstamoje kavinėje ar kita visiems miela veikla. Tegul paskutinės vasaros dienos būna kupinos ne rūpesčių, o smagių užsiėmimų“, – teigia M. Kielė.
Tinkamas pasiruošimas – raktas į nerimo valdymą
Pasak M. Kielės, nuraminti kylantį nerimą ir pasiruošti naujiems mokslo metams gali padėti įsivardijimas, kokie ateinantys pokyčiai bus labiausiai laukiami.
„Tai gali būti naujas būrelis, galimybė kasdien matytis su draugais ar pasiilgta mokytoja. Tačiau taip pat labai naudinga priimti ir visus kylančius jausmus – liūdesį, kad vasara ir atostogos baigiasi, nerimą, kad gali būti sunku mokytis. Svarbu turėti su kuo apie tuos jausmus pasikalbėti, jog jie būtų priimti ir suprasti“, – tvirtina M. Kielė.
„Eurovaistinės“ vaistininkės teigimu, sugrįžti prie įprastinės rutinos gali būti sudėtinga, todėl naudinga palaikyti dėmesio koncentraciją ir energijos lygį.
„Visus metus rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgštis, ypač tokias, kurios turi kuo daugiau DHR (dokosaheksaeno rūgšties), nes ji labai svarbi smegenų veiklai ir gerina dėmesio koncentraciją. Taip pat patariama vartoti B grupės vitaminus, kurie palaiko nervų sistemą ir energijos gamybą organizme. Jei jaučiate, kad trūksta energijos, labai naudingas gali būti magnis – jis padeda mažinti įtampą, gerina raumenų atsipalaidavimą ir nervų sistemos darbą.
Svarbu atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kokių medžiagų trūksta, ir pasirinkti tinkamus papildus. Taip išvengiama nereikalingo vartojimo ir organizmas gauna būtent tai, ko jam reikia“, – pabrėžia E. Mockė.
Kaip padėti savo vaikams?
Kylant psichologiniams sunkumams ruošiantis naujiems mokslo metams, pasak M. Kielės, itin svarbus tėvų palaikymas.
„Kalbėkite su vaikais apie tai, kas laukia, kas bus kitaip. Kartu prisiminkite etapus, kai vaikui buvo nedrąsu, bet galiausiai pavyko, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu. Aptarkite, kokios vaiko savybės padeda jam įveikti sunkumus, nerimą ar iššūkius. Taip pat užtikrinkite, jog būsite šalia ir į jus visada bus galima kreiptis pagalbos. Kartais vaikams būna svarbu išgirsti, kad jų tėvai taip pat nerimaudavo prieš mokslo metų pradžią ar dabar nerimauja prieš pokytį ir kad tai visiškai normalu“, – pataria M. Kielė.
Ji priduria, kad vaikui kategoriškai nenorint grįžti į mokyklą, reikėtų įsiglinti į atžalos jausmus ir atvirai pasikalbėti.
„Pirmiausia, reikėtų vengti tokių frazių kaip „nori, nenori – teks“ ar „aš irgi daug ko nenoriu, bet darau“ – jos nerodo supratimo, nesprendžia problemų, o tik skatina vaiką užsiverti. Tokioje situacijoje naudinga turėtų ramų pokalbį su vaiku ir pasistengti suprasti, ką vaikas patiria mokykloje. Pasidomėkite, ko jis labiausiai nenori, kas sunkiausia ir kartu ieškokite išeičių. Pavyzdžiui, jei vaikas jaučiasi vienišas, parepetuokite, kaip užkalbinti kitą vaiką, aptarkite, kokius būrelius norėtų ar galėtų lankyti. Taip pat paremkite ir padrąsinkite vaiką ne tik žodžiais, bet ir savo buvimu šalia bei empatija“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.