„Per vėlu kažką keisti“ – dažna frazė, kurią žmonės ištaria kalbėdami apie sveikatą. Tačiau ilgaamžiškumo ekspertas, genetikas dr. Vaidas Dirsė sako, kad tai – mitas. Nors chronologinio amžiaus atsukti neįmanoma, biologinio senėjimo tempas nėra visiems vienodas – jį galima sulėtinti, o kai kuriuos rodiklius net „atsukti“ į jaunesnio žmogaus lygį.
Ką iš tiesų galima „atsukti“ – ir ko jau nebe?
Kad Lietuvoje žmonėms vis dar trūksta žinių apie savo organizmą, rodo „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas: pavyzdžiui, net 92 proc. gyventojų teigia nieko negirdėję apie biologinio amžiaus tyrimus. Tai reiškia, kad dauguma net neturi aiškaus atspirties taško, nuo kurio galėtų pradėti realius pokyčius.
Kad būtų paprasčiau, dr. V. Dirsė siūlo įsivaizduoti DNR kaip knygą. Epigenetika – tai teksto žymekliai, nurodantys, kuriuos genus „skaityti“, o kuriuos – „nutildyti“. „Būtent šie žymekliai kinta: vieni genai (pvz., apsaugantys nuo vėžio) „išsijungia“, kiti (susiję su uždegimais) per daug „įsijungia“. Chronologinį savo amžių žinome visi, pažvelgę į gimimo metus. O biologinis amžius – skaičius, kurį gauname pažiūrėję į šiuos žymeklius ir palyginę su populiacijos vidurkiu“, – paaiškina ekspertas.
Anot jo, net ir iki tol nesveikai gyvenęs 40-metis gali sulėtinti senėjimo tempą, o kai kuriuos rodiklius net pagerinti. Galima sumažinti lėtinį uždegimą, pagerinti DNR metilinimo profilį, atkurti dalį raumenų masės ir jėgos, pagerinti medžiagų apykaitą, kraujospūdį, lipidų profilį.
„Vis dėlto, yra ir ribos. Jei per daugelį metų susiformavo negrįžtami organų pažeidimai (pvz., sunki kepenų cirozė ar išeminė širdies liga su didelėmis apnašomis), gyvenimo būdas jų neišgydys. Tačiau net ir tada jis gali stabdyti progresavimą ir reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę“, – sako dr. V. Dirsė.
Kada kūnas jau siunčia signalus?
„Eurovaistinės“ vaistininkas Ignas Popa pastebi, kad po 40-ies į vaistinę dažniau kreipiamasi dėl negalavimų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis – kraujo spaudimo, cholesterolio reguliavimo. Taip pat – dėl odos sausėjimo ir kitų su amžėjančios odos kitimu susijusių problemų.
„Tačiau svarbu pabrėžti, kad 40-ties metų amžius nėra visiems nubrėžta raudona linija, po kurios savijauta kategoriškai suprastėja. Viskas priklauso nuo gyvenimo būdo, o kad ir kokio amžiaus esate, svarbu stebėti bendrą savo savijautą. Pirmieji signalai, kad reikėtų imtis pokyčių, gali būti gana paprasti: nuovargis, miego sutrikimai, kūno svorio ar virškinimo pokyčiai, dažnesni galvos skausmai“, – pabrėžia I. Popa.
Vaistininkas I. Popa priduria, kad negalavimai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, todėl pajutus kad ir nesunkius, nereikėtų jų ignoruoti, o verčiau pasitarti su artimiausiu sveikatos priežiūros specialistu.
Rezultatai prasideda greičiau, nei daugelis mano
Paklaustas, kas nutinka pirmiausia, kai žmogus po 40-ies pradeda gyventi sveikiau, ilgaamžiškumo ekspertas V. Dirsė sako: pirmuosius signalus galima pajusti jau per 2–4 savaites. Tačiau pabrėžia: šie pokyčiai gali atsirasti tik tada, kai nauji įpročiai tampa kasdienybe, o ne savaitgalio projektu.
„Greičiausiai gali sumažėti sisteminis uždegimas – pajusite, kad dingsta rytinis sąstingis, sąnarių skausmai – mažesni, nuotaika – geresnė. Po 1–2 mėnesių gali pagerėti mitochondrijų funkcija, normalizuotis kraujospūdis ir gliukozė, pradėti daugėti gerojo cholesterolio. Po 3–6 mėnesių raumenyse atsiranda naujų kraujagyslių, gerėja kognityvinės funkcijos, miego kokybė. O po 6–12 mėnesių – jau galima matyti pokyčius biologinio amžiaus testuose“, – vardija dr. V. Dirsė.
Dažniausios klaidos, kurių geriau išvengti
Didžiausia klaida įkopus į penktąją dešimtį, anot eksperto, – „viskas arba nieko“ požiūris. Staigus kalorijų apribojimas gali kaip tik sulėtinti medžiagų apykaitą ir sumažinti raumenų masę. Per intensyvus sportas be pasiruošimo – pažeisti sąnarius ar širdies ir kraujagyslių sistemą. Detoksikacijos ir „stebuklingais“ vadinami papildai, kai ignoruojami baziniai veiksniai – miegas, mityba, judėjimas – irgi neduos norimo rezultato.
„Antra klaida – ignoruoti hormoninius pokyčius. Po 40-ies blogėja insulino jautrumas, vyrams krenta testosteronas, moterims – estrogenas. Jei bandysite ir toliau gyventi kaip 20-ies – su mažai miego, dideliu stresu ir daug angliavandenių – organizmas greitai tam pasipriešins. Ir trečia – nepakankamas baltymų kiekis. Dėl jų trūkumo gali prasidėti raumenų nykimas, o tai tiesiogiai spartina senėjimą“, – aiškina ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas.
Nuo ko pradėti, jei nori realaus pokyčio?
Eksperto teigimu, jei su amžiumi atsiranda aiškus tikslas – pagerinti sveikatą ir sulėtinti senėjimą, pirmas žingsnis turėtų būti aiškus įsivertinimas. Nustačius savo biologinį amžių ir sveikatos rizikos žymenis – tai padės suprasti, kur esate šiandien.
„Tuomet – koncentruotis į raumenų išsaugojimą (2–3 k. per savaitę užsiimti jėgos treniruotėmis), medžiagų apykaitos balansą (t. y., – kontroliuoti gliukozę, vartoti mažiau pridėtinio cukraus), pasikonsultavus su gydytoju skirti didesnį dėmesį hormonų balansui. Ir – svarbiausia – kelti konkrečius, išmatuojamus tikslus: sumažinti biologinį amžių 3–5 metais per 1–2 metus. Tai visiškai realu“, – tikina ilgaamžiškumo ekspertas.
„Eurovaistinės“ vaistininkas I. Popa atkreipia dėmesį, kad pokyčiai prasideda ne tik nuo tikslų, bet ir nuo paprasto savo organizmo stebėjimo.
„Atsižvelgiant į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių problemų Lietuvoje, svarbu pradėti nuo bazinių rodiklių. Reguliariai matuoti arterinį kraujo spaudimą, stebėti pulsą ramybės būsenoje – tai padaryti ypač lengva, jei naudojami išmanieji įrenginiai. Taip pat verta aptarti su gydytoju lipidogramos rezultatus ir laikytis jo rekomendacijų“, – sako I. Popa.
Ne mažiau svarbu pasinaudoti ir prevencinėmis galimybėmis. Vaistininkas I. Popa pasakoja, kad valstybė šiandien siūlo kompensuojamas programas, skirtas širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių susirgimų prevencijai. Pasak jo, svarbu šiomis programomis pasinaudoti dar neįsisenėjus problemoms.
