Įžymusis Lietuvos kolekcininkas, aukšto lygio stalo teniso teisėjas alytiškis Zenonas Gramackas, liepos 10 dieną švenčiantis savo 75-erių jubiliejų, negali atsidžiaugti jauniausiojo sūnaus Aurimo, gyvenančio Danijoje, nupirkta Sidnėjaus olimpinių žaidynių 1 kg gryno sidabro moneta su visais sertifikatais.
„Ši moneta muziejuje atsirado prieš porą mėnesių ir puikiai papildo mano eksponatus, kurių jau sukaupiau apie 7 tūkstančius. Tai – vienas įdomesnių mano eksponatų. Labai džiaugiuosi, kad Aurimas seka mano pėdomis ir jau kolekcionuoja lietuviškas ir daniškas monetas“, – pasitikdamas jubiliejų sakė Z. Gramackas.
Jis šypteli ir priduria, kad, jeigu parduotų viską, ką turi sukaupęs, tai nusipirktų gerą namą, butą, mašiną ir dar kai ką.
„Tačiau savęs turtingu nelaikau, turtai manęs nedomina. Šiai dienai turiu ką valgyti, apsirengti, turiu ką parodyti kitiems – tuo ir džiaugiuosi“, – sako Zenonas.
Didelis jubiliato džiaugsmas – trys sūnūs: Alytuje gyvenantis Irmantas, auginantis 7 ristūnus žirgus, bei Danijoje įsikūręs Vaidotas ir Aurimas, taip pat dvi anūkės ir vienas anūkas.
Su stalo tenisu dar neatsisveikino
Paklaustas apie savo jubiliejų, Z. Gramackas atsako: „Jaučiuosi gerai. Kaip ir dauguma tokių metų žmonių, neišvengiu patologijų.
Tačiau esu fiziškai aktyvus, darbingas: Revų kaime turiu sodybą, o „Varsos“ sodų bendrijoje – sodą. Ten veiklos per akis.
Visuomeninių pareigų irgi netrūksta. Esu Alytaus kolekcininkų klubo prezidentas, savaitgaliais renkamės prie ūkinių prekių parduotuvės „Lankava“ ir stadione, priklausau sodininkų bendrijos valdybai.
Dar visiškai neatsisveikinau ir savo jaunystės sporto šaka stalo tenisu. Alytuje aptarnauju visas savo mėgstamos sporto šakos varžybas: „Žalgirio“ draugijos žaidynes, įvairius neįgaliųjų turnyrus, kurių kasmet vyksta po šešis-septynis. Žmonės paprašo padėti, tai ir padedu. Pagal savo amžių tos veiklos turiu pakankamai daug, jau reikėtų ir mažinti apsukas“.
Atiduoda duoklę mokyklai
Kaip ir savo jaunystėje, kiekvieną dieną jubiliatas eina į Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją.
Anksčiau jis lankė šią buvusią 2-ąją vidurinę mokyklą, čia 1965-aisiais gavo brandos atestatą, o kūno kultūros mokytojai įskiepijo meilę sportui. Dabar Z.Gramackas keliauja į nuo 2015 metų per du aukštus trijose patalpose įsikūrusį sporto informacinį centrą–muziejų.
„Projektų finansavimui pavyko gauti pinigų, patalpas sutvarkėme, renovavome. Muziejus po truputį plečiasi, nes daugėja eksponatų.
Muziejuje organizuojame įvairius olimpizmo renginius, susitikimus su olimpiečiais, garsiais sportininkais.
Dabar savo mokyklai atiduodu duoklę. Mokykla irgi džiaugiasi, kad ją baigė toks keistuolis, kaip aš, ir dabar prisideda prie gimnazijos gražių tradicijų puoselėjimo.
Gimnazijos vadovai – direktorius Virginijus Skroblas ir jo pavaduotojas Aleksandras Kirilovas – geranoriškai žiūri į mano švietėjiškąją veiklą, puoselėjamas tradicijas. Dar ruošiame kelis projektus, stengsimės juos įgyvendinti.
Dar apie tūkstantis eksponatų yra archyve, reikia nupirkti daugiau vitrinų ir juos laikas nuo laiko parodyti.
Visada sakiau, jog dirbu ne kategorijoms, ne planams, ne politikams, o žmonėms.
Kai žmonės patenkinti mano organizuotu renginiu, kai džiaugsmu švyti jų veidai – man ypač malonu“, – pasakoja Zenonas.
Visą gyvenimą – su sportu
Dar studijuodamas Kūno kultūros institute, kurį baigė 1970 metais, Z.Gramackas buvo pradėjęs rinkti stalo teniso ženkliukus, kitą atributiką.
Sugrįžęs į gimtąjį Alytų, jis dirbo Sporto mokykloje, ugdė stalo tenisininkus Simne, dirbo kūno kultūros mokytoju Santaikos vidurinėje mokykloje.
Alytuje pastačius ir atidarius Sporto rūmus, juose dirbo sporto organizatoriumi, vėliau vadovavo plaukimo baseinui, o 1982–1992 m. – direktoriumi.
Štai tada ir įsižiebė mintis kažką daugiau kolekcionuoti, nes pas juos į svečius atvykdavo SSRS krepšinio, vandensvydžio, rankinio, bokso, stalo teniso rinktinės, kitos pačio aukščiausio rango komandos.
1994 m. Z. Gramackas įgijo tarptautinę stalo teniso teisėjo kategoriją. Teisėjavo pasaulio ir Europos čempionatuose, universiadoje, daugelyje tarptautinių turnyrų.
Penkerius metus jis dirbo Alytaus rajono savivaldybės administracijos sporto organizatoriumi, trejus metus vadovavo Alytaus rajono sporto centrui.
Eksponatai – kaip vaikai
Apie savo eksponatus jubiliatas gali pasakoti ištisas valandas, nes kiekvienas jų turi savo istoriją.
Jis turi sukaupęs visų olimpinių žaidynių (1896 – 2022m.) medalius, 1900 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių bilietus, dalyvio medalį su sertifikatu ir ekspoziciją – albumą „Olimpinių žaidynių sporto bazės“, 1924 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių mažai žibančią lemputę-spingsulę, kuria, galbūt, galėjo naudotis ir pirmą sykį olimpiadoje dalyvavę Lietuvos sportininkai.
Turi ir daugiau kaip 2 tūkst. stalo teniso ženkliukų iš pasaulio ir Europos čempionatų, įvairių tarptautinių turnyrų.
Z.Gramacko kolekcijoje – ir 1932 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programa, 1936 m. Berlyno olimpinių žaidynių deglo kopija ir olimpiados čempionėms skirtas laikrodis, septyniolika natūralių olimpinių žaidynių deglai.
Pats jubiliatas stebėjo Maskvos ir Londono olimpines žaidynes, lankėsi Sidnėjuje ir Atėnuose, kai jie ruošėsi olimpinėms žaidynėms ir vyko statybos.
„Man eksponatai – kaip vaikai, visi labai brangūs“, – prisipažįsta Z.Gramackas.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
