Marytė Marcinkevičiūtė
„Būti atsakingu už daugybę multikompleksinių procesų yra nemažas iššūkis“, – įsitikinęs nuo 2013 metų Alytaus sporto ir rekreacijos centrui vadovaujantis 43-ejų Tomas Stupuris, gimęs ir augęs Prienuose
Nuo mažens jį viliojo judrūs žaidimai, sportiniai šokiai, futbolas, mokyklai atstovavo lengvosios atletikos varžybose.
Vėliau vis labiau įsitraukė į krepšinį ir kovos menus, kur tapo kikbokso pasaulio čempionu, Europos šidokan karatė čempionu.
Mokydamasis Kūno kultūros akademijoje T. Stupuris siekė realizuoti save savanoriškoje veikloje, padėdavo organizuoti sportinius renginius.
Vėliau Vydas Gedvilas ir Mindaugas Balčiūnas pakvietė T.Stupurį darbuotis Lietuvos krepšinio federacijoje bei tuometėje Kūno kultūros akademijoje.
„Darbuojantis Lietuvos krepšinio trenerių asociacijoje, veikla labai glaudžiai siejosi su akademiniu darbu, todėl mačiau prasmę mokytis doktorantūros programoje.
Mano tyrimų objektas buvo komandinių sporto šakų jaunųjų sportininkų moralinis elgesys ir jį lemiantys veiksniai.
Doktorantūros studijas baigiau, tačiau atsiradus progai išmėginti jėgas Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktoriaus pareigose, disertacijos gynimas buvo atidėtas“, – pasakoja T. Stupuris.
Kokia buvo pradžia Alytuje, kokius puoselėjote tikslus?
Pradžia tikrai nebuvo lengva, kadangi įstaigos dydis net ir šiandien išlieka įspūdingas.
Būti atsakingam už daugybę multikompleksinių procesų yra nemažas iššūkis: treneriai, sporto šakų skirtumai, bazių aptarnavimas ir priežiūra, sportinio darbo ir sportininkų meistriškumo priemonių užtikrinimas, laisvalaikio organizavimas miesto gyventojams, poilsio paslaugos baseine ir kitose sporto erdvėse.
Tačiau nuo pat pradžios jutau didelį trenerių ir kitų darbuotojų palaikymą, visi apie sportą kalbėjome ta pačia kalba, todėl ir aktualius klausimus išspręsti sekėsi žymiai paprasčiau bei įsilieti į Alytaus miesto sporto gyvenimą.
O tikslai, žinoma, kinta kartas nuo karto, priklausomai nuo kažkurios srities sporto centre.
Tačiau pagrindiniai išlieka tokie patys: skiepyti norą mankštintis, poreikį fiziniam aktyvumui, patirti judesio džiaugsmą, kuo daugiau sportininkų paruošti Lietuvos rinktinėms bei olimpinėms žaidynėms
Įgijote daug patirties, o kaip dabar sekasi vadovauti, ar galite palyginti debiutavusį vadovo kėdėje Stupurį su dabartiniu?
Pradėjus darbą Alytuje, organizacinės ir vadovavimo patirties turėjau tik nevyriausybinėse organizacijose kaip Lietuvos krepšinio trenerių asociacija ir Prienų krepšinio klubas, kuris tuomet žaidė LKL.
Dirbti organizacijoje, kurioje 100 proc. viskas reglamentuota, yra visai kas kita.
Kitokios grėsmės, atsakomybė ir visas miesto biurokratinio aparato gyvenimas suteikė naujos ir labai vertingos patirties, organizuojant sportą savivaldybės lygmenyje.
Taip perprantant sistemą, sprendimų priėmimo lygmenis ir politinius procesus, teko nuryti pūdą druskos.
Tačiau laikui bėgant sporto organizavimo principai šiame lygmenyje išmokstami kone mintinai, todėl sprendimai vienai ar kitai problemai randami žymiai greičiau, nes žinoma, kur ir kokia tvarka nustatyta.
Tačiau kartais būtent nustatytos tvarkos rasti reikiamus sprendimus ir trukdo labiausiai.
Kiek jūsų vadovaujamas Alytaus SRC kultivuoja sporto šakų ir dirba trenerių?
Kultivuojame 21 sporto šaką, šiuo metu dirba 63 treneriai, neseniai darbą pradėjo šiuolaikinės penkiakovės treneris.
Svariausių rezultatų pasiekia šauliai. Trenerio Česlovo Pavilonio auklėtinis, šalies čempionas Karolis Girulis 2021 metais kulkinio šaudymo varžybose įvykdė olimpinį normatyvą ir Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo 25-28 vietą.
Džiugina rutulio stūmikas Donatas Dundzys (treneris – Jonas Baltrušaitis), kuris Tokijo paralimpinėse žaidynėse užėmė šeštą vietą ir tapo Europos neįgaliųjų čempionu.
Lietuvos suaugusiųjų plaukimo čempionu estafetėje 4×100 m kompleksiniu būdu tapo Ugnius Kamandulis, kuris dar pelnė ir bronzą, plaukdamas 50 m peteliške. Talentingą plaukiką tobulina treneris Romualdas Garbinas.
Kiekvienas treneris myli ir puoselėja savo sporto šaką, negalėčiau įvardyti nė vienos, kuri būtų problematiška ir didelis galvos skausmas.
Galite pasigirti viena geriausių Lietuvoje sporto bazių: arena, stadionas, plaukimo baseinas, dziudo salė buvusioje Sporto mokykloje, teniso aikštynas. Kaip eksploatuojamos šios erdvės, ar jose galite išsitekti?
Sporto centre treniruojasi 1600 sportininkų. ASRC administruojamose erdvėse treniruotis ir varžytis visiems vienu metu per ankšta, todėl bendradarbiaudami su bendrojo ugdymo mokyklomis treniruotes vedame mokyklų sporto salėse.
Sporto bazių užimtumas yra nuolat derinamas prie sporto ir kitų renginių, nes arenoje, stadione ir kitose sporto centro erdvėse vyksta rankinio, krepšinio, futbolo ir kitų sporto šakų renginiai.
Sporto centre vienaip ar kitaip savo vietą randa visi sportininkai: ir aukščiausio lygio atletai, ir veteranai, ir žengiantys pirmuosius žingsnius sporte, taip pat mėgėjai, norintys tiesiog pailsėti po darbų dienos.
Kokias tradicijas puoselėja Alytaus SRC?
Kasmet organizuojame geriausiųjų sportininkų apdovanojimus, tradicinius sporto šakų renginiai, kaip Dzūkijos plaukimo taurė, vandensvydis, kanupolas, lengvoji atletika ir kitos.
Vyksta tarptautinis rankinio turnyras mūsų treneriui Jonui Jonuškai atminti, dziudo festivalis „Judo animal planet“, kone kasmet tradiciškai Alytuje savo kasmetines žiemos žaidynių stalo teniso, šachmatų ir šaškių varžybas „Žalgirio“ draugija.
Visoje Lietuvoje jaučiamas jaunų trenerių stygius, o kaip pas jus?
Ši problema ir Alytuje tampa vis ryškesnė, apleliuojame ir į pačias federacijas, tačiau norinčių treniruoti jaunų specialistų vis mažiau.
Alytuje tendencijos daug metų panašios: baigę mokyklas, jaunimas išvažiuoja mokytis, vėliau į užsienį ir tik tuomet vienas kitas grįžta namo.
Lietuvoje labai populiarėja ekstremalios sporto šakos, ar negalvojate jų irgi pradėti kultivuoti?
Jeigu tik rastume trenerį, norintį kurti ir burti tokios sporto šakos bendruomenę, esame pasiruošę jam kuo tik galime padėti.
Koks pagrindinis jūsų darbo credo?
Motyvuoti tikslui ir jo siekti.
Ar sunku būti SRC direktoriumi? Kokie jūsų pamąstymai – kaip tapti geru vadovu, koks jis turi būti?
Būti Sporto ir rekreacijos centro direktoriumi tikrai nelengva, nes tai yra savivaldybės įstaiga, kuri yra tarsi politikos aikštelė.
Joje persipina daugelio žmonių interesai, paslaugų kainos, vaikų ugdymas, bazių išlaikymas, miesto biudžetas.
Todėl politikams labai patogu eskaluoti įvairiausiomis temomis ir dažniausiai siekiama ne iš esmės padėti sportininkams ir treneriams, o asmeninių, politinių ambicijų ir dėmesio.
Mano supratimu, gero vadovo bruožai – žmogiškumas, gebėjimas įsijausti į kito situaciją, savalaikis sprendimų priėmimas, aiškus užduočių delegavimas ir, žinoma, vadovaujamos srities profesionalumas, turi būti ekspertas.
