Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ organizuojami du didžiausi fizinio aktyvumo renginiai Lietuvoje – 28-asis festivalis „Sportas visiems“ ir 13-osios Lietuvos seniūnijų finalinės varžybos Palangoje viršijo organizatorių lūkesčius.
Sporto ir laisvalaikio festivalis sutraukė 3,2 tūkst. sveiką gyvenseną propaguojančių įvairaus amžiaus unikalių dalyvių, fizinio aktyvumo veiklose buvo užregistruota apie 12 tūkst. startų.
Plati, net 70 įvairių sporto rungčių programa, įskaitant ir ryto mankštas, į sporto bazes pakvietė ir registruotus dalyvius, ir poilsiautojus.
Lietuvos seniūnijų žaidynių finalinėse varžybose dalyvavo 1,5 tūkst. sportininkų iš 121 seniūnijos. Tai – rekordiniai skaičiai.
Žaidynės vyko trimis etapais: gegužės-rugpjūčio mėnesiais rungtyniauta vietos seniūnijose, po to – aštuoniose zonose ir galiausiai – finalinėse varžybose.
Per visus tris etapus varžėsi daugiau kaip 10 tūkst. seniūnijų sportininkų: pirmame etape – daugiau kaip 7 tūkst., antrame – daugiau kaip 2 tūkst. ir trečiame – daugiau nei 1,5 tūkst.
– Kaip vertinate abu šiuos stambiausius Lietuvoje vykusius fizinio aktyvumo sporto renginius?, – paklausėme Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidento Algio Bronislovo Vasiliausko.
Jeigu vertinsiu, kad viskas buvo labai gerai, tai galvosite, kad giriuosi. Tačiau skaičiai ir faktai liudija tai, kas iš tikrųjų įvyko.
Buvome nusiteikę, kad nepavyks įgyvendinti šito projekto, vyravo COVID-19 netikrumo šešėlis.
Pandemijai skyrėme ypač didelį dėmesį: pasiskolinome specialius termometrus, kiekvienas dalyvis, įeidamas į salę, turėjo pasitikrinti per termo foto aparatūrą, salėje buvo rekomenduojama būti su kaukėmis.
Stengėmės laikytis visų Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų. Džiaugėmės, kad festivalio dalyviai saugojosi, drausmės buvo pakankamai.
Džiugino dalyvių aktyvumas, žmonės noriai dalyvavo tuose renginiuose, akivaizdu, kad jie nori gyventi sveikai, fiziškai aktyviai.
Sporto ir laisvalaikio festivalio programa buvo pritaikyta kiekvienam pagal savo pomėgius ir fizinį pajėgumą: nuo raminančios jogos, mankštos paplūdimyje, gimnastikos pasirodymų, rankos lenkimo iki gatvės krepšinio, paplūdimio tinklinio ir kitų varžybų.
Nepaisant to, kad fizinio aktyvumo finansavimas šalyje nėra geras, pinigai ištaškomi menkaverčiams sporto projektams arba jau gaunantiems programinio finansavimo lėšas, dar apie 6 mln. eurų skiriama čempionams rengti, dėl to fizinio aktyvumo rezultatai negerėja.
Tai rodo, kad žmonės yra pasišventę darbui – savivaldybės, seniūnijos, organizatoriai, klubų vadovai noriai dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose.
Ir kas bebandytų sukritikuoti, paneigti, kartais apkalbėti, tai nekeičia mūsų veiklos krypties ir pasiryžimo.
Tryliktosios Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, nors ir paženklintos skaičiumi trylika, buvo pačios sėkmingiausios per visą šalies seniūnijų sporto žaidynių laikotarpį.
Džiugu tai, kad iššūkių metu, kai reikėjo saugotis, įveikti jėgas, kurios trukdė vykti į šias žaidynes, žmonės į jas važiavo ir autobusais, ir savo transportu. Galima tik pasidžiaugti tokiu žmonių entuziazmu ir noru sportuoti, jų puikiu pavyzdžiu jaunimui.
Džiugina tai, kad Palanga buvo gerai pasirengusi ir „Sportas visiems“ festivaliui, ir Lietuvos seniūnijų žaidynių finalinėms varžyboms.
Gera sporto infrastruktūra sudaro puikias sąlygas sportuoti, yra kur apgyvendinti sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo dalyvius.
Galime tik pasidžiaugti, kad dar likusiuose savivaldybių sporto skyriuose yra žmonių, kurie vienodai palankiai žiūri tiek į fizinio aktyvumo, tiek į didelio meistriškumo sporto veiklas. Jie vieni tų, kurie, galbūt, padės išgelbėti sportą. Ne šūksniais, kad kažkam trūksta pinigų, ne pasvarstymais, kad iš fizinio aktyvumo lėšų reikia skirti pinigų čempionams rengti.
Tai yra nerimta. Visi sėdime viename laive. Visi puikiai žinome, kokiu būdu ir kokiu lygiu fizinis aktyvumas skinasi kelią ir kad jis yra sportinio meistriškumo šešėlyje.
Jam visada lieka trupiniai. Taip ilgai tęstis negali. Vieną gražią dieną žmonės supras, kad vienas kito neigti negali, kad visas kultūringas pasaulis kreipia rimtą dėmesį į žmonių fizinį aktyvumą, jų sveikatą, vaikų užimtumą, neigiamų ydų nugalėjimą.
Ne vien tik galime girtis laimėjimais, čempionais, nors jie irgi yra būtini. Reikia žinoti, ir kokią naudą valstybei duoda sveikas žmogus ir ar jis duoda mažesnę naudą už kartais abejotinas pergales.
Abiejų renginių skaičiai įspūdingi, o ar tokiu sudėtingu pandemijos laikotarpiu juos buvo sunku organizuoti?
Padėjo visi, su kuriais pasirašėme sutartis ir jiems už darbą apmokėjome.
Bet šaunu, kad Lietuvoje atsiranda savanorių institutas. Turime gražaus jaunimo, kuris mums geranoriškai padėjo abejuose renginiuose.
Besirengiant varžyboms sukviesti tūkstantinę minią pakako dviejų išmintingų, darbščių žmonių – Lietuvos asociacijos „Sporto visiems“ generalinio sekretoriaus Giedriaus Grybausko ir projektų vadovės Germantės Bartkutės pastangų.
Jie dirbo nuoširdžiai, pareigoms atlikti paskyrė didžiąją savo laisvalaikio dalį.
Aišku, būčiau neteisus, jeigu paneigčiau savivaldybių indėlį, didelį darbą atliko ir vietos sporto skyriai, sporto organizatoriai, savivaldybių administracijos.
Festivalis „Sportas visiems“ turi savo nuolatinę vietą – Palangą, o Lietuvos seniūnijų žaidynių finalai keliauja iš vieno miesto į kitą. Ar negalvojate ir jų baigiamų varžybų visą laiką rengti pajūrio kurorte, juolab kad šiemetinės varžybos Palangoje sutraukė rekordinį dalyvių būrį?
Dideliam seniūnijų aktyvumui šiemet didelės įtakos turėjo puikus oras. Tačiau ir ankstesniais metais finalinėse jų žaidynėse dalyvaudavo daugiau kaiptūkstantis fizinio aktyvumo puoselėtojų.
Kur seniūnijų finalines varžybas berengtume, jos sutelkia daugybę sportuojančiųjų žmonių.
Kai kurios sporto organizacijos, neįgyvendinusios savo projektų ir planų, dangstosi COVID-19, lyg minkšta antklode užkloja savo neveiklumą.
Kokia kita Lietuvos sporto organizacija savo noru ir be ypatingo aprūpinimo gali sutelkti tokią gausybę žmonių? Aukštinti savos sporto organizacijos nenoriu, bet viską rodo skaičiai.
Bendraujant su savivaldybių vadovais, jie džiaugtųsi, kad finalinės varžybos nuolat vyktų tik Palangoje.
Šimtai žaidynių dalyvių į Palangą suvažiuoja su savo artimaisiais, kurie miega, valgo, pramogauja. Visa tai miestui yra nemenkos pajamos, ypač rudenį, kai poilsiautojų srautai ženkliai sumažėja.
Palanga per tuos savaitgalius, kai vyko mūsų renginiai, gavo didelių pajamų, nes savo laiku nemažai investavo. Kai nebuvo infrastruktūros, specialistų, nieko tokio sporto srityje Palangoje ir nevykdavo.
O šiandieną čia kiekvieną savaitgalį gausu sporto renginių. Su asociacijos „Sportas visiems“ nariais esame aptarę, kad Palanga – labai gera vieta rengti mūsų žaidynes ir festivalius.
Tai geresnė vieta už bet kurią kitą dėl vienos mažos priežasties – apgyvendinimo sąlygų. Ne kiekvienas miestas ar rajonas gali apgyvendinti tiek žmonių.
Seniūnijų finalinių žaidynių dalyviai nori rungtyniauti dvi dienas, nes kai kurios varžybos baigiasi 10 valandą vakaro.
Gauname nemažai prašymų, todėl reikės tartis su savivaldybių sporto vadovais, kai kuriais tarybų nariais ir išgirsti jų nuomonės. Tačiau tai bus susieta su papildomomis savivaldybių, seniūnijų, mūsų, projekto vykdytojų, sąnaudomis.
Dėl COVID-19 grėsmės apribojome savo veiklas ir savo abu pagrindinius renginius nukėlėme į rudenį.
Nemažai žmonių norėtų, kad jie ir toliau vyktų rudenį, jiems sugrįžus iš atostogų. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad tokio gero oro, koks buvo šiemet, Lietuvoje tokiu metu nelabai dažnai ir pasitaiko.
O per gegužės paskutinį savaitgalį, kada tradiciškai vyksta „Sportas visiems“ festivalis, jau 28 metus oras būna geras. Kažkoks sutapimas ar jau tapęs dėsningumas: kai baigiasi festivalis ir žmonės grįžta į namus, Palangoje visada gražiai nulyja.
Nieko negirdėti apie Vilniaus seniūnijas, ar jos dalyvauja jūsų renginiuose?
Nuo ankstesnių laikų fizinio aktyvumo veiklą plėtojo draugijos, stambūs sportiniai susivienijimai, miestui tekdavo mažai rūpesčių.
Nesusiklostė graži tradicija. Miesto savivaldybė nuėjo kitu keliu: organizuoja vienkartinius renginius ir tai būna vienos organizacijos – „Sveiko miesto“ ar kitos – projektas.
Tuo, žinoma, reikia džiaugtis. Tačiau kalbant apie fizinio aktyvumo renginius, Vilnius nerodo didelės iniciatyvos juos rengti ir juose nedalyvauja.
Vilniuje – nemažai seniūnijų, viena, kita jau bando pasivaržyti, tačiau joms reikia paramos ir didesnio dėmesio.
Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ vienija 17 organizacijų, ar jos visos dalyvavo Palangoje?
Ne, ne visos. Nebuvo Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ ir Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ atstovų.
Vykstant Lietuvos sporto reformai, bus daug pokyčių, tik neaišku, ar jie visi bus teigiami. Esant tokiam finansavimui, koks dabar yra, ko gero, bus sugriautos visos nevyriausybinės sporto organizacijos.
Lai nemano federacijos, kad joms bus lengva. Jau atskiri klubai, kai kurių federacijų vadovai šaukia, kad jiems trūksta pinigų.
Tačiau jie niekaip nesuvokia, kad federacija, kurioje dažniausiai dirba du žmonės, tai dar ne federacija, ne visa sporto šaka.
Dar yra klubai, kurie turi teisę arba nori, kad ir didelio meistriškumo sporto klubai gautų pinigus už savus projektus. Ir vieną gražią dieną jie pasakys, kad su federacija nenori turėti jokių reikalų.
Tokių žinučių jau yra. Kai kurie sporto klubai, gavę pinigus, federacijų rengiamose varžybose tą dieną nedalyvauja, teigdami, jog įgyvendina savo projektus.
Tai nėra tas kelias, kuriuo reikia eiti. Kai kam atrodo, kad federacija, nevyriausybinės sporto organizacijos antipodas arba priešprieša sporto veiklai.
Visas pasaulis jungiasi į asociacijas. Lietuvoje Sporto rėmimo fondo dėka asociacijų, federacijų reikšmė po truputį mažės.
Vėliausiai, žinoma, nukentės federacijos, turinčios vieną didelį privalumą – atstovauja šaliai tarptautinėse varžybose.
Kai klubai, klubeliai pradės gyventi projektinį gyvenimą, tai programa jiems visai nustos rūpėti.
Ji liks tik ant popieriaus ir federacijos generalinio sekretoriaus stalčiuje. Gaila, kad šito žmonės dar nesupranta.
Festivalyje ypač aktyvūs buvo Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai, kurie jėgas bandė savo žaidynėse, bet viena dieną paskyrė festivaliui. Ką iš savo vadovaujamos asociacijos norėtumėte dar išskirti?
Šaulių sąjunga – viena veikliausių mūsų asociacijos narių, ji aktyviai dalyvauja visuose mūsų fizinio aktyvumo renginiuose.
Malonu, kad Lietuvos šalių sąjunga skiria didelį dėmesį jaunimui, jų fiziniam aktyvumui, laisvalaikiui, užimtumui, kariniam parengimui, patriotizmui.
Jie labai gražiai, be jokio dirbtinumo, prirašymo save pristato. Gausiai festivalyje dalyvavo ir Lietuvos moterų sporto asociacija, Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“, Lietuvos linijinių šokių federacija.
Festivalio puošmena buvo linijiniai šokiai, kurie Lietuvoje ypač populiarėja.
Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ vienija asocijuotus narius ir jei kas mano, kad galima pasislėpti už asociacijos sporto veiklos nevykdančių mažaverčių savo renginių, – tai smarkiai klysta. Visų organizacijų veikla matoma kaip ant delno.
Abiejuose renginiuose buvote nuo ryto iki vakaro, stebėjote daug rungčių finalų, gal kilo kokių nors minčių ir idėjų dėl kitų metų?
Mintys ir idėjos visada yra apribotos. Turime biudžetą ir organizacijos programinę veiklą. Parašytas projektas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas biudžetas ir niekur kitur čia neiššoksi.
Turi daryti tai, kaip užrašyta. Ir dar reikia džiaugtis, kad taip yra, nes jau dabar gauname žinių, jog kai kurių veiklų negalime įgyvendinti, nes kai kurie Sporto rėmimo fondo veikėjai, ŠMSM žmonės įžiūrėjo trūkumų ne tik sporto komisijos, bet ir pačių ekspertų darbe.
Ir nereikia jokių teismų – koks nors klerkas parašo raštą, kad šitas projektas nebus finansuojamas, nes ekspertas suklydo, ir viskas.
Kiek visa tai gali tęstis: projektas, net ir numatytas metų pirmoje pusėje, yra vertinamas pusę metų, tad pinigai jam įgyvendinti ateina tik antroje metų pusėje. Pusmetį daugybė žmonų svarsto, kam skirti pinigus, o kam ne, niekas nekreipia dėmesio į didžiulę sportinės veiklos patirtį turinčius projektų rengėjus, jų situaciją. Sveiku protu to suprasti neįmanoma.
