Marytė Marcinkevičiūtė
Telšių sporto ir rekreacijos centrui šiemet – 70 metų. Jo istorija prasidėjo 1954-aisiais rugsėjo 1 dieną, kai buvo įkurta Telšių sporto mokykla.
Sporto mokyklos direktoriais dirbo Romanas Kryževičius (1954–1967), Povilas Klastauskas (1967–2001) ir Arūnas Razminas (2002–2008).
Sporto mokyklai vadovavęs P. Klastauskas sėkmingai dirbo ir lengvosios atletikos treneriu, daugiau kaip 30 jo auklėtinių, baigę sporto mokyklą, tapo sporto meistrais, iškovojo medalių per SSRS čempionatus.
Apie pusę savo trenerio karjeros, 28 metus (1962-1990), jis dirbo sovietiniu laikotarpiu, o kitus 23-ejus (1990-2013) – atgimusioje nepriklausomoje Lietuvoje.
2018 metais P. Klastauskas parašė knygą „Sporto karalienės pavilioti“, kurioje apžvelgė Telšių rajono lengvosios atletikos sporto istoriją nuo 1921 iki 2012 metų. Knygą jis pristatė savo 80-ojo gimtadienio išvakarėse.
2009-aisiais sausio 1 dieną Telšių sporto mokykla buvo reorganizuota į Telšių sporto ir rekreacijos centrą.
Pirmuoju direktoriumi tapo Juozas Simanauskas, vadovavęs nuo 2009-ųjų iki 2020 -ųjų.
Jam išėjus į užtarnautą pensiją, dvejus metus SRC neturėjo direktoriaus ir laikinąja vadove dirbo dabartinė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Valerija Sungailienė.
Telšiai yra garsūs savo sportininkais. 1931 metais čia gimė Stanislovas Stonkus, vėliau atstovavęs SSRS krepšinio rinktinei ir 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse tapęs vicečempionu.
Savo sportinį kelią Telšiuose pradėjo 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių dalyvė ieties metikė Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė ir 2012 m. Londono olimpietė maratonininkė Remalda Kergytė-Dauskurdienė.
Įdomu tai, kad J. Dunauskaitė-Putinienė, kuriai šiemet sukako 80 metų, Telšių sporto mokykloje nuo aštuntos iki vienuoliktos klasės žaidė stalo tenisą (trn. Vytautas Giedraitis) ir atstovavo rajonui Lietuvos moksleivių spartakiadoje.
Kai Jadvyga mokėsi Luokės mokykloje, sporto mokyklos krepšinio treneriai, besiirengiant Lietuvos moksleivių spartakiadai, ją kelias savaites vežiodavo į krepšinio treniruotes Telšiuose, kurioms vadovavo Algirdas Šaikūnas.
Tad būsimoji olimpietė atstovavo Telšių rajonui Lietuvos moksleivių spartakiadose dar ir krepšinio bei lengvosios atletikos varžybose.
Telšiai išaugino žinomus Lietuvos krepšininkus Danutę Kazarinaitę, Adelę Danupaitę, Loretą Gyraitę, Zinaidą Navagreckytę, Algimantą Žukauską, futbolininkus Vytautą Dirmeikį, Liudą Rumbutį, Gediminą Šiugždą, Andrių Tereškiną, Vidą Dančenką, lengvaatlečius Marytę Tiškinaitę, Meilę Latakaitę, Antaną Stančių, šachmatininkę Simoną Limontaitę, stalo tenisininką Stasį Rimeikį, sunkiaatlečius Egidijų Remėzą, kuris 1999 metais tapo pirmuoju sunkiaatlečiu atkurtos Lietuvos istorijoje, iškovojusiu Europos jaunių čempiono titulą, Modestą Šimkų, irkluotoją Danielių Lukošių ir kitus, kuriuos būtų sunku ir suminėti.
Antrus metus Telšių SRC vadovaujantis Vacys Butkus teigia, kad jų įstaiga per savo 70 metų istoriją tapo svarbiu miesto bei rajono sporto centru ir sustoti ties tuo, kas jau pasiekta, nežada.
Nuo pat įkūrimo pradžios iki reorganizacijos į Telšių sporto ir rekreacijos centrą, įstaiga nuolat augo ir plėtėsi.
Šiandien SRC – vienas pagrindinių sporto ir fizinio aktyvumo skatinimo centras Telšių rajone.
Telšių sporto ir rekreacijos vadovaujate nuo 2022 metų balandžio 1-osios. Ar seniai draugaujate su sportu? , – paklausėme V. Butkaus.
Nuo pat vaikystės. Gimiau ir augau Plungėje. Bandžiau daug sporto šakų: šachmatus, krepšinį, lengvąją atletiką, o galutinis pasirinkimas buvo sunkioji atletika.
Su šia sporto šaka nesiskyriau ir jau gyvendamas Telšiuose, mane tobulino puikus treneris Alfredas Damanskis, kuris 2021 metais, eidamas 73-iuosius, iškeliavo į amžinybę.
Tačiau būdamas 22-ejų gavau traumą ir buvau priverstas palikti sunkiąją atletiką.
1998 metais baigiau Plungės žemės ūkio mokyklą, o 2002-aisiais – Šiaulių universitetą ir įgijau sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją.
Nuo 2003-ųjų penkiolika metų metais dirbau kūno kultūros mokytoju Telšių ,,Džiugo” gimnazijoje.
Prieš tapdamas Telšių sporto ir rekreacijos centro direktoriumi, šioje įstaigoje nuo 2018 metų dirbau vedėju suaugusiųjų sportui.
Buvau atsakingas už rajono suaugusiųjų sporto skatinimą ir plėtojimą, fizinio aktyvumo specialistų veiklos koordinavimą.
Nuo 2015 metų iki šiol dar esu ir VšĮ ,,Telšių futbolo ateitis” sporto vadybininkas, dirbu puse etato.
Fiziškai aktyvus esu iki šių dienų. Mėgėjiškai pažaidžiu futbolą, krepšinį, tinklinį, pakilnoju štangą.
Su kokiomis viltimis atėjote dirbti į Telšių SRC ir kokias užduotis sau išsikėlėte?
Atėjau su viltimis kasmet didinti sportuojančių vaikų skaičių, kad kuo daugiau mokyklinio amžiaus vaikų įsitrauktų į sportinę veiklą, ugdytų savo fizines galias, tobulėtų, siektų aukšto sportinio meistriškumo.
Vienas iš tikslų – atgaivinti ir buvusių sporto šakų, pavyzdžiui, orientavimosi sporto, tradicijas, ieškoti naujų iniciatyvų, skatinant rajono gyventojų fizinį užimtumą ir neįgaliųjų integraciją į visuomenę per sportinę veiklą.
Stengiamės gerinti sporto bazes, visoms sporto šakoms užtikrinti sportinį inventorių ir, žinoma, siekti, kad tiek treneriai, tiek administracija, tiek aptarnaujantis personalas džiaugtųsi, jog jie šiuo metu dirba sporto centre.
Kaip sekasi įgyvendinti tai, ką užsibrėžėte?
Kol kas didžiąją dalį plano, kuris numatytas RSC sporto strategijoje, pavyksta įgyvendinti. Jaučiame stiprų Telšių rajono savivaldybės palaikymą.
Kaip sutinkate SRC jubiliejų, kokie jūsų džiaugsmai?
Jubiliejaus proga nuo pat rugsėjo pradžios organizuojame įvairius renginius miesto bendruomenei.
Vyksta turnyrai, šventės, juose gali dalyvauti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonės.
Šie renginiai ne tik pamini Telšių sporto ir rekreacijos centro jubiliejų, bet ir skatina bendruomenės narių fizinį aktyvumą.
Džiaugiamės, kad šiemet Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ mums patikėjo surengti Kūno kultūros ir sporto dieną, kurioje dalyvavo daug sporto mėgėjų iš visos Lietuvos.
Tai buvo istorinis įvykis mūsų veikloje ir didelis iššūkis, nes varžybos daugiausiai vyko SRC bazėse ir su dideliais krūviais puikiai susitvarkė mūsų sporto centro kolektyvas.
Miesto gyventojai ir svečiai galėjo pasidžiaugti net 14 sporto veiklų ir jose išbandyti savo jėgas.
Per šventės iškilmingą atidarymą mūsų SRC, švenčiantį 70 metų jubiliejų, pasveikino ir prizą įteikė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ypač malonu, kad jubiliejų svariomis pergalėmis sutiko ir mūsų sportininkai.
Į iškiliausių Lietuvos jaunųjų lengvaatlečių gretas įsiveržė trenerės Linos Kaveckienės auklėtinis, buvęs Žemaitės gimnazijos gimnazistas Lukas Sutkus, dabar studijuojantis Vilniuje.
Jis pernai Manheime (Vokietija) per „Bauhaus Juniorengala“ tarptautines varžybas pagerino du Lietuvos 400 m bėgimo distancijos rekordus: jaunimo, kuris gyvavo 35 metus, ir 19-mečių (46,42 sek.), kurį 1978 metais pasiekė Remigijus Valiulis (46,77 sek.).
L. Sutkaus rezultatas – ketvirtas per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją.
Dalyvaudamas Europos lengvosios atletikos komandinio čempionato antrojo diviziono varžybose Chožuve (Lenkija), Lukas prisidėjo prie Lietuvos komandos užimtos trečiosios vietos, mišrioje 4×400 m estafetėje su draugais pagerino Lietuvos šios rungties rekordą.
2022 metais Baltijos šalių komandiniame lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate Valmieroje (Latvija) L. Sutkus tapo nugalėtoju 400 metrų distancijoje ir pagerino Lietuvos 17-mečių rekordą uždarose patalpose (49,29 sek.).
2022 metais L. Sutkus bandė jėgas pasaulio iki 20 metų čempionate Kolumbijoje ir 400 m bėgimo pusfinalyje, pasiekęs 47,55 sek., buvo 20-as (47,55 sek.).
Kuriais savo treneriais didžiuojatės?
Vertiname ir gerbiame visus mūsų trenerius, jie dirba daug ir nuoširdžiai. Tačiau vienais metais vieniems sekasi geriau, o kitais – kitiems.
Pastarųjų metų trenerių lyderė – lengvosios atletikos trenerė Lina Kaveckienė, kuri mūsų sporto centre vienintelė turi aukščiausią trenerio kategoriją.
Per Telšių sportininkų ir trenerių apdovanojimus ji dvejus metus iš eilės buvo pripažinta geriausia rajono trenere.
Dvejus metus iš eilės geriausiais rajono sportininkais buvo pripažinti ir jos auklėtiniai bėgikai Lukas Sutkus ir dvyliktokė Karolina Vaitkevičiūtė.
Kas neleidžia ramiai gyventi, kokias didžiausias problemas tenka spręsti?
Nors sporto bazės po truputi atnaujinamos, vis tiek dar jaučiamas nemažas trūkumas, siekiant patenkinti kai kurių sporto šakų poreikius.
Žiemos metu trūksta bazių lengvajai atletikai, šiuolaikinei penkiakovei. Taip pat sudėtinga pritraukti naują, jauną specialistą.
Dažniausiai baigę mokyklą potencialūs treneriai pasirenka studijas ir gyvenimą didesniuose miestuose.
Kokias sporto centras puoselėja tradicijas, kurios jų pačios seniausios ir kurios gimė pastaraisiais metais?
Tradiciniai sportiniai renginiai: stalo teniso turnyras Telšių rajono garbės nario Vytauto Giedraičio taurei laimėti, atviros rajono krepšinio pirmenybės, nusipelniusio trenerio Algirdo Šaikūno krepšinio atminimo turnyras, kurį planuojame atnaujinti ir vėl organizuoti.
Prieš porą metų, man pradėjus vadovauti RSC, gimė idėja organizuoti įmonių tinklinio turnyrą. Jame žaidžiu ir aš su savo kolektyvu.
Siekiame išjudinti mūsų įmones, kad jų dirbantieji didesnį dėmesį skirtų fiziniam aktyvumui, sveikai gyventų.
Turnyre panoro dalyvauti ir rajono savivaldybės komanda. Dabar vasario-kovo mėnesiais vykstančiose varžybose varžosi ne tik įmonių, bet ir kitur dirbantys tinklinio entuziastai, turnyras tapo mėgėjų.
Ar Telšių rajono savivaldybė sudaro geras treniruočių sąlygas SRC sportininkams, gal turite nors vieną ir nuosavą sporto bazę?
Rajono savivaldybė kol kas skiria nemažą finansavimą sporto centro veikloms užtikrinti.
Patenkiname pagrindinius savo lūkesčius, užtikriname tinkamą sportininkų atstovavimą Lietuvos čempionatuose.
Sporto centrui priklauso keletas bazių: sporto centro salė, dengta krepšinio aikštelė, universali Kęstučio gatvėje esanti salė, kurioje vyksta dziudo, sunkiosios atletikos ir bokso treniruotės bei varžybos.
Telšių centrinis stadionas tik šiuo metu iki 2026 metų panaudai perduotas VšĮ ,,Telšių futbolo ateitis“. Keletą patalpų nuomojamės stalo tenisui, tenisui.
Kiek sporto centras populiarina sporto šakų, kiek dirba trenerių?
Šiuo metu kultivuojame 13 sporto šakų: krepšinį, lengvąją atletiką, dziudo, šachmatus, orientavimosi sportą, plaukimą, tenisą, sunkiąją atletiką, boksą, šiuolaikinę penkiakovę, fechtavimą, stalo tenisą ir tinklinį.
Centre pratybas lanko 475 sportininkai, juos ugdo 20 trenerių. Turime ir 9 fizinio aktyvumo specialistus, kurie dirba seniūnijose ir bendruomenes skatina fiziškai sportuoti.
Pravartu prisiminti mūsų praeitį: 1954 metais Telšių rajono sporto mokyklą lankė 128 mokiniai, 1960-aisiais – 347 (buvo 24 mokinių grupės), 1968-isiais – 415 (32 grupės), 1975-aisiais – 479 (36), 1985-aisiais – 1242 (74), 1987-aisiais – 1992 (119), 1994-aisiais – 773 (54), 2009-aisiais – 517 (39).
Telšiai pasirengę atgaivinti ledo ritulį, kur galvojate jį žaisti ir kaip puoselėti šią patrauklią sporto šaką?
Tai – rajono savivaldybės užmojai, neatsakyčiau į šį klausimą. Žinau tik tiek, kad buvo susitikimas su Lietuvos ledo ritulio federacijos atstovais pas merą ir jie kalbėjo ta tema. Šiuo metu pateikti projektiniai pasiūlymai.
Ar Telšiuose sunku išugdyti olimpietį ir kodėl?
Manau, kad sunku. Trūksta infrastruktūros, ypač specializuotoms sporto šakoms. Pavyzdžiui, norint treniruoti lengvaatlečius ar ledo ritulininkus, reikalingi maniežai, arenos, kurių kol kas Telšiuose nėra.
Sporto programos ir trenerių atlyginimai reikalauja nemažų finansinių išteklių, o mažesnių miestų biudžetai dažnai yra riboti.
Tai lemia mažesnes galimybes kviestis aukštos kvalifikacijos trenerius, arba pritraukti kartu dirbti naujus specialistus.
Paruošti olimpietį reikalinga specialistų komanda: sporto psichologai, kineziterapeutai, dietologai, o jie yra sutelkti didesniuose miestuose.
Ribotos rėmimo galimybės: vietiniai verslai retai turi galimybę remti sportininkus, o didesnės bendrovės dažniau renkasi remti sportą didesniuose miestuose, kur tikimasi daugiau reklaminės naudos.
