Druskininkuose veikiančios mergaičių krepšinio akademijos „Adomaitytė International Basketball Academy“ (AIBA) įkūrėja LKF viceprezidentė Alina Adomaitytė sako, kad mergaičių krepšiniui padeda iš noro padėti Lietuvos rinktinei užauginti naują laiminčią kartą. Taip pat ją į priekį varo vaikų atsiliepimai ir matoma meilė sportui bei galimybė dalintis savo patirtimi ir įkvėpti.
Druskininkuose egzistuojanti AIBA veikia „Boarding School“ principu, kai mergaitės nuo 12 iki 18 metų iš visos Lietuvos vietoje tiek gyvena, tiek mokosi, tiek treniruojasi krepšinį. Akademijoje šiuo metu yra dvi „Deivių“ komandos – vyresnių ir jaunesnių, iš viso – 30 mergaičių.
„Mes viskuo rūpinamės – mokslas, maitinimas, psichologai, medikai, kineziterapeutai. Viskas, ko reikia. Mintis, kad tos mergaitės kažkada atstovaus Lietuvai ir parveš mums Olimpinius medalius. Viską darau tik iš filantropinės pusės, nėra čia komercijos. Manau, kad viskas sėkmingai juda į priekį, mūsų akademija yra stipri ir kurią konkurenciją visoms kitoms mokykloms ir akademijoms, skatina tobulėti.
Lietuvoje mergaičių, kurios žaidžia krepšinį, yra nėra labai daug, bet aš ir negaliu paimti visų, to nesiekiu. Noriu atrinkti mergaites, kurios galėtų atstovauti Lietuvai ir tinkamai jas paruošti – kad nebūtų traumų, kad būtų stiprios psichologiškai, kad ranka nedrebėtų metant paskutinį ir lemiamą metimą. Bet geras pavyzdys nėra tik krepšinis – tai yra etika, teisingas rūpinimasis vaikais, psichologija, komunikacija, etika bendraujant, etika žaidimo metu, etika sėdint ant suoliuko, kaip turi elgtis tėvai, kurie palaiko. Viskas prasideda nuo gero pavyzdžio. Kiek tai padės šaliai, nežinau, bet darau, ką galiu. Visada darau veiksmais, nesu aktyvi kalbėdama viešai ar socialinėje medijoje. Aš mėgstu ne kalbėti, o daryti dalykus“, – sako A. Adomaitytė.
Unikalus AIBA projektas finansine prasme laikosi ant trijų šaltinių – Druskininkų savivaldybės, LKF ir asmeninių A. Adomaitytės lėšų. Be to Alina iš savo pinigų akademijai nupirko viešbutį, kuriame mergaitės gyvena: „Į infrastruktūrą investavau iš asmeninių lėšų, nes norėjau, kad projektas tikrai būtų ilgalaikis, turėtų tvirtą pagrindą.“
Anot A. Adomaitytės, Druskininkuose jos įkurta AIBA akademija yra unikali ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, mat daug pasaulio šalių apkeliavusi moteris teigia niekur nemačiusi specializuotos krepšinio akademijos būtent mergaitėms. Vieno pavyzdžio kuriant akademiją nebuvo, bet Alina turėjo ir blogų pavyzdžių, kurių nenorėjo kartoti.
„Aš žinau, kokie gyvenime etapai iš iššūkiai laukia, kai pasirenki gyvenimą sporte. Pati žaidžiau, pati praėjau, todėl žinau, ką reikia daryti. Aš pati gyvenau Ozo internate ir mano akademija yra tokia, kokios aš pati neturėjau. Norėjau padaryti akademiją, kuri būtų jauki kaip namai vaikams ir aukščiausio profesionalumo lygio, geriausia Europoje.
Aš manau, kad labai svarbus yra mokslas ir mentalinė vaiko sveikata. Aš noriu, kad žmonės ramūs leistų savo vaiką į mūsų akademiją, nes pati turiu sūnų ir žinau, ką reiškia atiduoti jį į kažkieno rankas. Man labai svarbus yra mokslo elementas, mūsų akademijoje viskas yra suderinta, mergaičių mokslo vidurkis yra 9,5“, – džiaugiasi A. Adomaitytė.
Pašnekovė pati žaidė krepšinį, be to tapo keturių sporto šakų – futbolo, bokso, sunkiosios atletikos, dailiojo jojimo – nacionaline medalininke. Ji sako, kad jos širdyje didžiausią vietą vis dėlto užima krepšinis: „Krepšinį žaidžiu nuo šešerių metų, žaidėme ant smėlio su metaliniu lanku, niekas iš manęs meilės krepšiniui neišmuš. Ir dabar žaidžiu, mėgstu gatvės krepšinį, labiau nenušlifuotą, visada žaidžiu su vyrais. Turiu gerą fiziologiją, dėl ko galiu žaisti su daug kuo.“
AIBA akademijos mergaitės jau dabar papildo Lietuvos jaunuolių rinktines, o Alinos tikslas yra ugdyti kuo daugiau tokių krepšininkių. Ateityje – net ir suaugusiųjų rinktinės narių.
„Mūsų tikslas yra paruošti kuo daugiau nacionalinių rinktinių narių. Jeigu mes atsirenkame mergaitę ir per porą metų ji tampa nacionalinės jaunimo rinktinės žaidėja – tikslas pasiektas. Ruošiu būsimą kartą ir suaugusiųjų rinktinei. Aišku, negali būti, kad visos mūsų merginos žais rinktinėse. Akademija yra nuo 12 iki 18 metų, o toliau jomis rūpintis jau turi klubai. Todėl man svarbu, kad augtų viskas – moterų lygos B ir A divizionai. Jeigu merginos nepriauga užsienio klubų, jos tada lieka Lietuvos komandose. Bet tai turi būti bendras visos šalies krepšinio bendruomenės interesas.
Manau, kad tokių akademijų turėtų būti daugiau. Mes turime tik dvi amžiaus grupes, 30 vaikų, čia yra niekis. Šalies masteliu moterų krepšinio populiarumas krenta, niekam neįdomu sportuoti, nes niekas nieko nelaimi. Nebėra mergaičių, norinčių žaisti krepšinį. Bet negalime laimėti, jei nėra jaunimo talentų ugdymo sistemos. Aš ir pradėjau kurti naują sistemą, noriu išeiti iš to užburto rato, reikia keisti filosofiją, benduomenėje reikia kažkokio šviesos. Bet tokių akademijų galėtų būti daugiau, bent trys“, – sako A. Adomaitytė.
Kas motyvuoja pačią Aliną investuoti pinigus į mergaičių krepšinį, kuriame tikėtis finansinės grąžos iš esmės yra neįmanoma?
„Matau, kad vien mano buvimas šalia keičia merginas. Niekada gyvenime neturėjau mentoriaus ir manau, kad žmonių, dirbančių su vaikais, charakteriai yra labai svarbūs. Dažnai tokie žmonės vaikams daro didesnę įtaką nei tėvai. Dalelė tų vaikų laimės ateina ir man, nes matau jų progresą.
Man labai patinka ta mentorystės dalis, patinka juos įkvėpti. Kai pasibaigia mūsų mokslo metai ir mes atsisveikiname – visi vaikai verkia, tėvai irgi. Aš klausiu, o kodėl jūs verkiate, juk netrukus vėl susitiksime. Tai kažkas ypatinga. Jokie pinigai nenupirks tokios meilės, tokio atgalinio ryšio. Man labai patinka dalintis. Jei turėčiau daugiau pinigų – duočiai dar daugiau. Bet ne tik apie pinigus esmė – apie buvimą šalia, komunikavimą. Mane tai žavi ir aš toliau tai darysiu“, – žada LKF viceprezidentė ir AIBA akademijos įkūrėja A. Adomaitytė.
ltu.basketball
