„Salamos“ krepšinio turnyras absolventus sugrąžina į gimnaziją

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Gražią sportinę tradiciją puoselėja gyvavimo 105-ąją sukaktį mininti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija – jau 28-ą kartą čia vyko krepšinio turnyras „Salama“, kuriame žaidė šios gimnazijos absolventų komandos.

Varžybos prasidėjo pavasarį, o nugalėtojų ir prizininkų medaliai buvo išdalinti spalio 10-ąją. Turnyre jėgas išmėgino 10 įvairiais metais gimnaziją baigusių laidų rinktinių.

Pagrindinis turnyro organizatorius – gimnazijos fizinio ugdymo mokytojas-ekspertas Kazimieras Kuprys, čia dirbantis nuo 1993-iųjų. Tai pačiais metais jis ir surengė pirmąjį „Salamos“ turnyrą. Nuo pat pradžios iki šiol pagrindinis turnyro rėmėjas – buvęs šios gimnazijos mokinys, o dabar Žvėryno nekilnojamojo turto agentūros vadovas Irmantas Rimas.

Kasmet nugalėtojams pagal sportininkų dydžius rėmėjai pagamina sportinius marškinėlius su jų pavardėmis ir numeriais ant pečių.

Šiemet turnyre teisėjavo Nacionalinės krepšinio lygos arbitrai Simonas Litvinavičius ir Mantas Masalskis.

Rungtyniauta iš pagrindų renovuotoje S. Nėries gimnazijos sporto salėje. Pakeista grindų danga, išdažytos sienos, atnaujinti krepšiai ir apšvietimas, įrengti atitvarai, kad nesidaužytų sienos, nupirkta švieslentė.

Pasak S. Nėries gimnazijos direktorės Jolitos Marcinkevičienės, stebėjusios turnyrą ir apdovanojusios geriausias komandas, renovacija vyko pagal ES projektą, darbus rėmė ir Vilniaus savivaldybė.

Buvo renovuota visa gimnazija, įrengta moderni biblioteka, menų studija, nupirkta daug informacinių technologijų bei kitos įrangos. Viso projekto kaina – daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Didelis pranašumas – dar ne pergalė

Įdomus ir atkaklus buvo susitikimas dėl trečiosios vietos. Pirmus du kėlinius aikštelėje šėlo 2011-ųjų laidos inktinė, kuri pirmą kėlinį laimėjo 15:6, o po dviejų pirmavo 32:16.

Tačiau rungtynėms pakrypus į antrąją pusę, jungtinė 1995-1996-ųjų laidų komanda – vyriausieji turnyro dalyviai – atsigavo, pradėjo lyginti rezultatą ir galop jį persvėrė bei rungtynes laimėjo 59:49.

Lemiamu momentu ypač pasižymėjo Vytenis Sagaitis, kuris pataikė 4 tritaškius. Finalo rungtynių negalėjo žaisti jų komandos lyderis, treneris Tomas Purlys, kuris su jaunaisiais savo auklėtiniais buvo išvykęs į varžybas.

Prasidėjus trečiam kėliniui, sporto salėje pasirodė antrus metus gimnazijai vadovaujanti direktorė J.Marcinkevičienė.

„Negalėjau neateiti į šias rungtynes, nes dėl medalių žaidė mano auklėtiniai, kurie tada lankė dešimtą ir vienuoliktą klases, o aš jiems dėsčiau matematiką“, – prisiminė gimnazijos direktorė ir plojimais palydėdavo kiekvieną savo auklėtinių taiklų metimą.

Nugalėtojų komandoje rezultatyviausiai žaidė Povilas Semanavičius (15 tšk.).

Treniruojasi mėgėjiškai, bet žaidžia gerai

Bronzinėje komandoje žaidė ir pastatų administravimu užsiimantis Arnoldas Abromavičius, 2014–2016 m. Ukrainos ūkio ministro Aivaro Abromavičiaus brolis, irgi mokęsis S. Nėries mokykloje.

„Mes jau esame pripratę, kad, smarkai atsilikdami nuo varžovų, juos pavejame ir laimime. 2018-aisiais per vienas rungtynes buvome atsilikę 24 taškais, bet išplėšėme pergalę. Šiemetiniame turnyre už jaunesnius varžovus turėjome daugiau patyrimo, pergalės ryžtingai siekėme iki pačių paskutiniųjų minučių. Buvo malonu vėl sugrįžti į šią mokyklą, kurioje mokiausi nuo šeštosios klasės ir ją baigiau 1996-aisiais, susitikti dabartinę gimnazijos direktorę.

Mus būtų galima vadinti „Salamos“ lyderiais, nes net septynis kartus laimėjome šį turnyrą“, – džiaugėsi Arnoldas Abromavičius.

Jis krepšinį visą laiką žaidė tik mėgėjiškai, nelankė jokios sporto mokyklos. Gi jo dvejais metais vyresnis brolis Aivaras – buvęs Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtinis – treniravosi pas trenerį Mykolą Rotomskį, buvo 1988-ųjų SSRS jaunimo čempionas.

„Kas lankė krepšinio pratybas, tų pamokų niekada neužmirš. Krepšinį žaidžia mūsų tėvas, kuris yra pasaulio ir Europos veteranų čempionas. Žaidė ir 14-metis sūnus Domas, bet dabar jis lanko paplūdimio tinklinio treniruotes „Auksmos“ klube. O brolis Aivaras krepšinio kamuolį dabar iškeitė į teniso raketę. Retkarčiais tenisą ir aš pažaidžiu, bet už brolį žaidžiu prasčiau, stokoju ryžto“, – pasakoja Arnoldas.

Dabar su kai kuriais savo komandos draugais jis dalyvauja Sostinės krepšinio mokyklos rengiamose varžybose, o iš karto po turnyro važiavo žaisti paplūdimio tinklinio poroje su savo sūnumi.

„Pagrindinis mano darbas aikštelėje – kuo daugiau atkovoti kamuolių. Per baigiamąsias rungtynes jų atkovojau gal dešimt ir prisidėjau prie komandos pergalės.

Pelniau gal tik 4 taškus, nes reikėjo daug dirbti gynyboje, o puolime grumtis dėl kamuolių.

Labai norisi padėkoti mokytojui Kazimierui Kupriui, kuris kasmet organizuoja šį mūsų taip visų laukiamą turnyrą. Kai tik ateina pavasaris, mes jau pradedame galvoti apie tas varžybas, pradedame burti komandą.

Visiems kyla didelis noras pasimatyti, parungtyniauti, prisiminti mokykloje drauge praleistas dienas, atgaivinti senas pažintis, pasidalyti prisiminimais, ateities planais“, – pasimatęs su draugais džiaugėsi A. Abromavičius.

Dovana direktorei – auklėtinių pelnyta bronza

Su bronziniais prizininkais ir savo auklėtiniais nusifotografavusi dabartinė gimnazijos direktorė J.Marcinkevičienė, čia dirbanti nuo 1994-ųjų, skyrė daug gražių žodžių „Salamos“ turnyrui ir jo pagrindiniam organizatoriui bei globėjui K. Kupriui.

„Labai vertinu mokytojo-eksperto Kazimiero Kuprio ir dabar jau šviesaus atminimo mokytojo Algirdo Stanio iniciatyvą.

Džiaugiuosi, kad mano pirmosios laidos auklėtiniai vis dar žaidžia 25 metus. Šiandien jiems pasakiau, jog jie yra šio turnyro tvirtas pamatas. Be jų nebūtų šio turnyro pradžios ir atramos.

Šių žaidėjų ištvermė žaisti tokį ilgą laiką – puikus pavyzdys jaunimui, kaip reikia mylėti savo mokyklą ir klasės draugus. Vyriausi šio turnyro dalyviai, iškovoję trečią vietą, man pateikė tikrai didelę dovaną. Bronziniai prizininkai mokykloje nebuvo pirmūnai, bet jie išliko ypač geri draugai. Gyvenime tai – didelė vertybė.

Džiaugiuosi, jog jie nenutraukė ryšio su mokykla, savo klasės draugais. Per turnyrą jie būna visi kartu, džiaugiasi vieni kitais.

Kiekvienais metais auklėtiniai dalyvauja „Salamos“ turnyre. Tuo jie įrodo, kad mokykla – ne tik išsilavinimo gavimo, bet ir puikių ilgalaikių santykių užmezgimo vieta“, – kalbėjo J. Marcinkevičienė.

Direktorė pasidžiaugė, kad gimnazijoje mokėsi ir Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, kuris gerai atsiliepia apie savo gimnaziją ir mokytojus, su dideliu malonumu dalyvavo šiame turnyre.

Per rungtynes direktorė plojo krepšininkams už taiklius metus ir teigė, kad ant žaidėjų sportinių marškinėlių užrašyta „Salama“, jie visi yra S. Nėries gimnazijos absolventai, todėl visi nusipelno didelės pagarbos.

Sportui prijaučianti ir jaunystėje lankiusi aerobikos pratybas direktorė ragina visus gimnazijos mokinius sportuoti. „Fizinis darbas – taip pat yra savotiškas sportas, todėl mėgstu daug fiziškai padirbti, nes tada gerai pailsi galva, atsigauna protas ir tuo pačiu pamankštinu kūną“, – džiaugėsi J. Marcinkevičienė.

Eurokomisaras draugams padėjo patekti į finalą

Turnyro pogrupio varžybose žaidęs Eurokomisaras V. Sinkevičius S. Nėries gimnazijoje mokėsi nuo devintos klasės ir 2009-aisiais ją baigė. Šiemetiniame turnyre jis atstovavo 2009-2010-ųjų metų laidos jungtinei komandai ir jai padėjo patekti į finalą.

„Per vienas pogrupio rungtynių jis atskubėjo iš Briuselio ir kitą dieną išbėgo į aikštelę. Eurokomisaras manęs paprašė, kad jos prasidėtų laiku, nevėluotų, nes turi bilietą skristi atgal.

Virginijus žaidė, o vairuotojas jo laukė mašinoje. Kai tik rungtynės baigėsi, Virginijus puolė į mašiną ir nurūko į oro uostą“, – pasakojo K. Kuprys.

Tačiau į finalines varžybas V. Sinkevičius negalėjo atvykti. Jo draugams dėl aukso medalių teko kovoti su jungtine 2007-2008 m. laidos absolventų rinktine.

Pastarieji šiemet pagaliau subūrė savo stipriausius žaidėjus ir nesunkiai tapo nugalėtojus, varžovus įveikę 92:68.

2007-2008 m. laidos absolventų pranašumas išryškėjo jau pirmą kėlinį, kurį jie laimėjo 26:9, o po trečio kėlinio, kai rezultatas buvo 69:38 jų naudai, tapo aišku, kad jie – šiemetinio turnyro laimėtojai.

Per rungtynes – 50 taškų!

Nugalėtojų komandai net 50 taškų pelnė „Dolita“ įmonės direktorius Mindaugas Markevičius, kuris ypač taikliai mėtė tritaškius, o prieš tai po papildomos serijos su Luku Žaliausku laimėjo baudų mėtymo konkursą – per 1 minutę pirmoje serijoje pataikė 15, o antroje – 11 metimų. Baudų metimo turnyre dalyvavo 8 žaidėjai.

Savo žaidimu M. Markevičius aikštelėje kažkuo panašus į Mindaugą Kuzminską. Dabar sportininkas neslėpė, kad dažnai jį lygina su šiuo įžymiu krepšininku, bet šypsodamasis tarė, kad niekas jų nemaišo.

Rezultatyvusis žaidėjas nerungtyniavo jokioje profesionalioje komandoje.

„Reikėjo rinktis: sportas ar verslas. Pasirinkau verslą ir, manau, priėmiau teisingą sprendimą.

„Salamos“ turnyre dalyvavau ketvirtą kartą, tačiau kurį laiką buvau priverstas daryti pertrauką, nes gydžiausi traumą. Dabar vėl sugrįžau ir savo sugrįžimą pažymėjau pergale.

S. Nėries gimnazijoje baigiau dešimt klasių ir išvykau mokytis į Ameriką – baigiau mokyklą Virdžinijos valstijoje, o po to studijavau vadybą Naujosios Meksikos universitete, kur įgijau bakalauro laipsnį“, – papasakojo M. Markevičius.

Amerikoje jie ketverius metus žaidė universiteto komandoje ir už tai gaudavo stipendiją.

Po studijų M.Markevičius grįžo Lietuvą ir įkūrė savo šeimos verslą – yra „Dolitos“ įmonės, prekiaujančios batais, direktorius.

Tapęs nugalėtoju, M. Markevičius iš savo komandos norėjo išskirti visus, o pradėjo nuo Dominyko Narkūno bei savo klasiokų Mariaus Veriko, Jono Karoso, Pauliaus Bertašiaus.

Į klausimą, kaip būtų pasibaigusios rungtynės, jeigu varžovų komandoje būtų žaidęs V. Sinkevičius, Mindaugas šypsodamasis atsakė, kad juos būtų sutriuškinę dar labiau, nes būtų gerokai didesnė motyvacija.

Stipri gimnazijos aura

Nugalėtojų komandos žaidėjas, „Telia“ įmonėje su verslo klientais dirbantis D.Narkūnas, anksčiau penkerius metus atstovavęs „Perlo“ komandai, tą sukauptą patirtį dabar puikiai panaudojo „Salamos“ turnyre.

Finale jam teko žaisti prieš brolį verslininką Luką Narkūną, už kurį buvo gerokai pranašesnis.

S. Nėries gimnaziją D. Narkūnas baigė 2008-aisiais, o po to M. Romerio universitete studijavo verslo informatiką ir žaidė stiprioje universiteto komandoje.

„Labai stipri išliko gimnazijos aura. Buvo nuostabūs mokytojai ir klasės draugai, visi daug laiko praleisdavome Senamiestyje, kur yra mūsų gimnazija.

Iš savo klasės draugų vienintelis dalyvavau „Salamos“ turnyre, metams bėgant klasiokus vis sunkiau prikalbinti ateiti pažaisti.

Todėl turnyre dažnai tenka susijungti su kitos kartos žaidėjais“, – po apdovanojimo įspūdžiais dalijosi D. Narkūnas.

Per finalines rungtynes jis pelnė 9 taškus, kaip pats teigė, buvo mažiau sveikatos, nei anksčiau, tačiau džiaugėsi, kad aikštelėje siautėjo M.Markevičius, kuris, kiek metė, tiek pataikė.

Galėjo ir daugiau primesti, bet ne visą laiką žaidė, sėsdavo pailsėti ant suolelio.

„Mes už varžovus buvome gerokai pranašesni, tačiau jie buvo atkaklūs, nenorėjo be kovos pasiduoti. Nenuleido rankų, o baigiantis rungtynėms dar pataikė kelis tritaškius“, – kalbėjo D. Narkūnas, kuris šiemet norėtų žaisti kurioje nors B lygos komandų.

Gimnazijos absolventas pasidžiaugė, kad mokytojas K. Kuprys jau 28 metus nepraranda motyvacijos rengti „Salamos“ krepšinio turnyrus.

„Jis pagrindinis šio turnyro variklis, po varžybų jam visi sakėme: „Ačiū, mokytojau!“.

Visą laiką mums malonu sugrįžti į šią sporto salę, kurioje stiprėjome. Dabar netgi truputį ima pavydas, nes, kai mes mokėmės, ji nebuvo tokia nauja ir graži“, – kalbėjo D. Narkūnas.

„Salamos“ krepšinio turnyras absolventus sugrąžina į gimnaziją

Kitos naujienos