Alvydas Žukauskas, istorikas
Birželio 26 dieną Šiaulių arenoje virė ne tik Lietuvos ir Latvijos vyrų krepšinio rinktinių kova. Gausiai areną užpildę žiūrovai galėjo gėrėtis ne tik užtikrintu mūsų šalies krepšininkų žaidimu, padėjusiu 36 taškų skirtumu sutriuškinti latvius ir iškovoti Prano Lubino taurę, tačiau ir nusikelti šimtmečiu atgal, į 1922 metus, kada krepšinis Lietuvoje tik žengė pirmuosius žingsnius.
Didžiosios pertraukos metu rinktinėms palikus aikštę, į jų vietas stojo dvi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komandos: „baltieji“ ir „raudonieji“. Būtent šios dvi ekipos, kurias sudarė LFLS nariai, ir susitiko pirmosiose rungtynėse Lietuvos krepšinio istorijoje 1922 metų balandžio 23 dieną.
Tad šįkart abiejų komandų žaidėjai vilkėjo istorines, to laikotarpio stilių atitinkančias aprangas, lyg iš šimtmetį siekiančios praeities atvykę atrodė ir vadinamieji mačo tarpininkai (teisėjai Antanas Ramanauskas ir Gediminas Cinkutis).
Dar prieš išmetant pirmąjį ginčo kamuolį „baltųjų“ vidurio puolėjas pasitaisė plaukus. Tai nebuvo atsitiktinis epizodas – tokiu būdu jis parodė saviškiams, kokį derinį reikės atlikti, jei pavyks laimėti ginčą. Būtent taip ir atsitiko: „baltiesiems“ laimėjus ginčą jie sėkmingai išpildė derinį, kuris baigėsi taikliu metimu iš po krepšio. Šis derinys taip pat nebuvo improvizacija – būtent tokią kombinaciją savo knygoje „Basketbolo žaidimas“ buvo aprašęs ir vienas Lietuvos krepšinio pradininkų Steponas Darius.
Po sėkmingos atakos žaidimas buvo sustabdytas ir komandos vėl grįžo į aikštės vidurį. Pagal to meto taisykles, po taiklaus metimo kamuolys ne automatiškai atitekdavo kitai komandai, o dėl jo vėl reikėdavo kovoti iš naujo ginčo metu. Šį kartą laimė nusišypsojo jau „raudoniesiems“. Tiesa, jiems pataikyti nepavyko, tačiau pasisekė išprovokuoti pražangą metimo metu. Tiesa, vos išmetus pirmąjį baudos metimą įsikišti teko mačo tarpininkui. Jam nepatiko, jog raudonųjų žaidėjas metė nesuprantamu būdu – rankas laikydamas virš
galvos ir lenkdamas riešą. Tarpininkui teko parodyti, kaip reikia mesti iš tikrųjų: rankas laikant žemai metama abiem rankomis į viršų (vadinamuoju bobutės stiliumi). Pamokos nenuėjo veltui – tarpininkui pataikius pirmuoju mėginimu „raudonasis“ taip pat pasižymėjo vienu taikliu metimu.
Pasibaigus simbolinėms rungtynėms „baltieji“, kurių vaidmenis atliko Lietuvos jaunimo regbio-7 rinktinės nariai, dar pademonstravo ir sau įprastos sporto šakos žaidimo elementą – įmetimą iš užribio, kuris baigėsi perdavimu ir dėjimu iš viršaus. Tuo jaunieji sportininkai sukėlė daug džiaugsmo ir šypsenų ne tik savo varžovams (Šiaulių futbolo akademijos auklėtiniams) ar abiems komandoms simboliškai vadovavusiems legendiniam žalgiriečiui Anatolijui Čupkovui bei LFLS pirmininkui ltn. Dovydui Jokubauskiui, tačiau ir areną užpildžiusiems žiūrovams, kurie po kiekvieno sėkmingo epizodo negailėjo plojimų rungtynių dalyviams.
Tarpukario dvasia vien improvizuotu maču nesibaigė. Pasibaigus kontrolinėms vyrų rinktinių rungtynėms, kurias 98:62 laimėjo Lietuvos navionalinė komanda, jos kapitonui Mariui Grigoniui Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas įteikė Prano Lubino vardu pavadintą taurę. Taip simboliškai buvo pagerbtas ir pirmasis lietuvis olimpinis čempionas, su Lietuvos rinktine 1939 m. Kaune iškovojęs ir Europos čempiono titulą.
Idėjos sumanytojas Stanislovas Buškevičius padėkojo Lietuvos krepšinio federacijai už patriotinį žvilgsnį į mūsų sporto istoriją.
