Justas Furmanavičius keletą metų buvo labai ryškus žaidėjas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“.
Vėliau jis pasuko legionieriaus keliu – pirmiausiai į Čačako „Borac“, o šį sezoną – į Vloclaveko „Anwil“. Vis tik Lenkijoje etapas truko trumpai, o galiausiai J.Furmanavičių vėl galima matyti LKL, kurią remia „Betsson“.
LKL.lt puolėjas pasakojo, kaip tapo nebereikalingas buvusiai komandai ir neturėjo vietos rotacijoje. Galiausiai nusprendus atsisveikinti be darbo J.Furmanavičius neužsibuvo – jį pasikvietė Panevėžio „Lietkabelis“, kai traumą patyrė Vytenis Lipkevičius.
„Kaip sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – situaciją reziumavo puolėjas, pirmąsyk karjeroje žaidžiantis Europos taurės ekipoje.
LKL, kurią remia „Betsson“, J.Furmanavičius kol kas sužaidė vienerias rungtynes ir „Šiauliams“ sumetė 13 taškų, o dabar jo ir komandos laukia Vilniaus „Ryto“ iššūkis.
„Manau, mums reikės stabdyti jų greitą puolimą ir viskas bus gerai“, – prieš mūšį sostinėje sakė jis.
Rungtynių šeštadienį pradžia – 16.30 val., jas stebėkite BTV ir „Telia Play“ platformoje.
– Justai, papasakokite savo sugrįžimo į Lietuvą istoriją. Viskas įvyko gana greitai.
– Apie pačią „Anwil“ organizaciją neturiu ką blogo pasakyti, ji – viena geriausių Lenkijoje, viskas buvo labai profesionalu. Pradžioje sezono Lenkijoje gavau žaisti, bet po to pradėjo kristi mano minutės. Iš nieko, nors treniruotėse atrodžiau gerai, o mano pozicijoje neatsirado kažkoks beprotiškai geras žaidėjas. Galvodavau, kas nutiko, kodėl nepažaidžiu.
Kai man nebedavė žaisti arba išleisdavo kelioms minutėms kėlinio gale, paklausiau: kas yra? Treneris atsakė, jog nebenori laikyti manęs ant suolo, neranda man vietos. Gerai, nusitraukėme kontraktą, gražiai išsiskyrėme, nereikalavau viso sezono pinigų. Tada susikroviau daiktus į mašiną ir važiavau namo, o man paskambino agentas, pasakęs, kad yra „Lietkabelio“ pasiūlymas. Gal dar „Šiauliai“. Į „Lietkabelį“ visada norėjau, tik nepavyko čia patekti, nes būdavo Lipkevičius – dviejų tokių pat žaidėjų jiems nereikėjo. Taip sukrito viskas: jiems reikėjo žaidėjo, mane paleido ir kitų pasiūlymų nelaukiau.
– Ar tokia sezono pradžia Lenkijoje jums tapo šiokiu tokiu nusivylimu? Vis tik praeitas sezonas Čačake klostėsi tikrai gerai.
– Jei atvirai, po Adrijos lygos nelabai norėjau važiuoti į Lenkiją. Adrijos lygoje žaidžiau gerai, taip, komanda buvo žemai, bet tai – stipri lyga, kurioje atrodžiau gerai. Širdyje jaučiau, kad nenoriu važiuoti į Lenkiją. Manau, kad ta lyga nėra geresnė už Lietuvos. Gal fiziškesnė, bet ne stipresnė, teisėjavimo lygis taip pat žemesnis nei Lietuvoje. Va Adrijos lyga su „Partizan“, „Crvena Zvezda“, „Dubai“, „Cedevita“ ar „Budučnost“ tikrai pajėgesnė. Lenkijoje komandos lygiu panašios, biudžetai panašūs, kasmet neaišku, kas laimės. Yra ir komandų, kurios pas mus galėtų žaisti su NKL klubais.
– Kodėl galiausiai vykote į Lenkiją, jei jautėte, kad nelabai norite to?
– Buvau davęs žodį, kad ten vyksiu, bet tada dvigubus pinigus man pasiūlė arabai. Tik esu žmogus, kuris davė žodį ir viskas, nepaisant, kad parašo nesu padėjęs. Saudo Arabijos lyga nėra stipri, bet pinigų jie turi kosmiškai daug, priedai irgi geri. Turėjau pasiūlymą ir Adrijos lygoje vykti į Zadarą, bet organizacija buvo prasta ir galvojau: noriu žaisti geroje organizacijoje.
Kad jau daviau žodį, save įkalbėjau: gera komanda, FIBA Europos taurė, žinoma organizacija… Ir organizacija tikrai buvo gera, profesionalesnėje iki tol nebuvau buvęs, viskas paruošta, algos laiku. Tik sutapo, kad toje pačioje pozicijoje atsirado žaidėjų, manęs treneris neišnaudojo, o vėliau ir pačiam pasidarė sunkiau žaisti tas kelias šiukšlių minutes. Kilo minčių: kas čia yra, kad žemesniame lygyje negaliu žaisti. Po to supratau, kad negaunu šanso, o kai negauni, sunku save parodyti.
– Galbūt į naują išėjo, kad tame klube neužsibuvote, kadangi tai su laiku tai būtų kirtę ir per pasitikėjimą savimi?
– Nežinau, man metų jau ne 16. Turiu patirties, viską suprantu kitaip, nei anksčiau. Tokioje situacijoje nustoji plakti save, priimi, kad negauni normalių minučių, pasikalbi su komandos draugais, kurie pritaria ir sako: mes irgi nepažaistume su tokiomis minutėmis. Jaučiau, kad mane paleis ir kai taip nutiko džiaugiausi, nes žinojau, jog vyksiu kažkur, kur galėsiu žaisti ir mėgautis.
– Galiausiai grįžote namo ir papildėte Europos taurės klubą. Turbūt geriausias scenarijus, kuris galėjo susiklostyti?
– Turbūt, kaip sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Taip sakiau ir po „Gargždų“ bankroto, kai nuėjau į Jonavą ir žaidžiau dar geriau. Čia panašiai (Šypsosi).
– Beje, iki tol Europos taurėje žaidęs nebuvote. Kaip tas debiutas antrame pagal pajėgumą Europos turnyre?
– Sužaidžiau dvejas rungtynes: „Bešiktaš“ – gera komanda, „Lions“ nepasirodė kažkas įspūdingo. Tiesiog mes gerai nesužaidėme. Kai daug metų žaidi profesionaliai, kažkas savo lygiu tavęs labai jau nenustebins, nebent NBA ar pan. Toje pačioje Adrijos lygoje rungtyniavau prieš Eurolygos komandas, su visais gali žaisti.
– Stambule šią savaitę patyrėte skaudų pralaimėjimą. Kaip priėmėte jį?
– Skaudžiai skaudžiai… 30 sekundžių, 5 taškai mūsų, bet paleidome rungtynes. Reikia priimti tai kaip pamoką ir pasimokyti iš klaidų, jų nebekartoti.
– LKL, kurią remia „Betsson“, jums gerai pažįstama terpė. Kaip manote, vėl išvysime čia seną gerą Justą Furmanavičių?
– Manau, galime, kodėl gi ne (Juokiasi). Kai atvykau į „LKL GALA 2025“ šventę, visi man sakė: o, sveikas sugrįžęs, gerai, kad grįžai. Žiauriai smagu. Lietuvoje žaisti kitas jausmas, namai prie pat, viskas sava, pažįstama.
– Kaip jums sekasi įsilieti į „Lietkabelio“ žaidimą?
– Gerai. Nenadas daug metų žinojo mane kaip žaidėją, žinojo mano stiprias puses, kaip jas išnaudoti. Aš žinojau jį kaip trenerį. Man viskas aišku, nėra sudėtinga įsilieti į jo žaidimą. O ir jis pats labai žmogiškas kaip treneris, ką gero girdėjau, taip ir yra. Stengiuosi iš Nenado pasiimti viską, ko jis moko. Manau, viskas bus gerai.
– Savaitgalį nusimato kova su Vilniaus „Rytu“. Kokios jos laukiate ir kuo kitoks „Rytas“ šįkart bus be Gyčio Radzevičiaus?
– Jie prarado vieną savo vedlių, aišku, jie keisis. Manau, mums reikės stabdyti jų greitą puolimą ir viskas bus gerai.
lkl.lt
