Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ projektų vadovas Mindaugas Gobikas tinklalaidėje „Lietuvos krepšinio pulsas“ pristatė projektą „Tikslas – 60“.
Antrąjį sezoną vykstančio projekto tikslas – objektyviai nustatyti ir įvertinti Lietuvos jaunųjų krepšininkų ir krepšininkių fizinį, techninį pasirengimą bei jį palyginti su amžiaus grupių pasauliniais standartais.
Testavimus sudaro 6 pratimai – greitis, šuolis, koordinacija, ištvermė, driblingo technika ir metimai.
„Esame surinkę didžiulį duomenų kiekį. Visą pirmąjį sezoną mūsų keturios tyrėjų grupės apvažiavo praktiškai visą Lietuvą, išskyrus didžiuosius miestus, nes Vilnius, Kaunas ir Klaipėda testavimus vykdo patys. Ištestavome 300 komandų, susisteminome duomenis ir palyginome juos su tam tikrais standartais. Dabar žiūrime, kaip moksleiviai tobulėja ir situacija tokia, kad atsiliekame nuo tų standartų“, – laidoje kalbėjo M. Gobikas.
Jaunųjų krepšininkų fizinių ypatybių ir technikos veiksmų lygis vertinimas atliekant tris fizinio parengtumo ir tris techninio parengtumo moksliškai aprobuotus testus naudojant sertifikuotą testavimo įrangą.
„Ištyrus Lietuvos moksleivių krepšininkus paaiškėjo, kad atsilikimas nuo standarto yra visur ir dabar ateina tas laikas, kai reikia ateiti su patarimais, kaip tą nuokrypį mažinti“, – pastebi M. Gobikas.
Treneriams ir moksleiviams tobulėti padeda metodinės grupės nariai – Vytautas Valiulis, Nojus Norvaiša, Gintautas Kybartas ir M. Gobikas.
„Krepšininkų testavimai – nieko naujo. Tai yra sudėtinė krepšininkų rengimo dalis ir klubai, treneriai ir sporto mokslininkai tą daro. Bet centralizuotai, visos Lietuvos mastu, tai yra pirmasis kartas. Tai yra didelis užmojis, kurio ėmėmės ir kurį sėkmingai įgyvendiname, – pažymi asociacijos „Lietuvos krepšinis“ projektų vadovas. – Norisi objektyviai žinoti esamą situaciją ir, jeigu ji netenkina, suprasti to priežastis ir imtis veiksmų, kurie leistų spręsti tam tikras problemas.“
Laidos vedėjo paklaustas, kodėl sportuojantys vaikai Lietuvos regionuose nepasiekia reikiamų standartų, „Tikslas – 60“ projekto vadovas M. Gobikas atsakė:
„Galbūt laidos žiūrovai galėtų atsakyti, kodėl mes neturime daugiau „Chomičių“? Valdemaras Chomičius yra tas, kuris jaučia malonumą darydamas sunkų darbą, tą patį veiksmą atlikdamas 100, 200 ar 300 kartų. Jam tai yra savaime suprantamas dalykas, bet tikrai ne kiekvienam tai yra miela.“
„Įsivaizduokite, kad treneris vieną kartą per savaitę daro atletinio rengimo treniruotę. Į šią treniruotę, kaip taisyklė, susirenka mažiausiai vaikų. Bet juk reikia vystyti greitį, jėgą, šuolį. Ką pasakyti, kad vaikinai ir merginos norėtų sunkiai dirbti ir daryti tą patį diena iš dienos?“, – retoriškai klausė M. Gobikas.
„Šiandien „ChatGPT“ pagalba galime greitai gauti knygos santrauką ir maždaug įsivaizduoti, apie ką yra ta knyga. Bet ar „ChatGPT“ gali į mus sudėti 500 metimų iš tritaškio linijos? Norint išlavinti techniką ir ją palaikyti, tuos metimus vis tiek reiks atlikti. Sunkus darbas nepakeičiamas niekuo kitu. Aš nežinau kitos alternatyvos.“
Šiame projekte dalyvauja ir Lietuvos jaunimo rinktinių krepšininkai ir krepšininkės. Pasak M. Gobiko, jų rezultatai nuteikia itin pozityviai:
„Rinktinių narių fiziniai rezultatai – nuostabūs. Tikrai yra kuo pasidžiaugti. Praėjusią vasarą tyrėme U18 vaikinų rinktinę. 2007 m. gimę krepšininkai savo duomenimis lenkė net U20 Lietuvos rinktinę. Tu iškart matai, kad tai yra neįtikėtina karta. Aišku, sportine prasme Europos čempionate jiems nepasisekė, bet jų fiziniai duomenys – nerealūs. Rinktinių rezultatai parodė, kad tai ir yra mūsų tikrasis elitas, kurių duomenys gražiai koreliuoja su pasauliniu standartu. Standartas, kurį mes taikome visiems, yra realus ir mūsų vaikinai ir merginos jį pasiekia.“
Daugiau įžvalgų apie Lietuvos jaunimo fizinį parengtumą – tinklalaidėje „Lietuvos krepšinio pulsas“.
ltu.basketball
