Baltijos moterų krepšinio lygoje („BioSil-WBB“) trečiadienį prasideda 2024-2025 metų sezono atkrintamosios varžybos. Lygos direktorius Alvydas Jocys sako aiškiai matantis Baltijos šalyse moterų krepšinio vystymui skiriamo dėmesio skirtumus, kurie puikiai atsispindi nacionalinių rinktinių rezultatuose.
2025 metų Europos moterų krepšinio čempionato atrankos barjerą sėkmingai įveikė tik Lietuvos rinktinė, į elitinį turnyrą sugrįšianti po 10 metų pertraukos. Tuo metu Latvijos ir Estijos komandų Europos čempionate nebus.
„Baltijos lygoje tenka bendrauti su visų šalių atstovais, visa moterų krepšinio virtuvė mums – kaip ant delno. Kaimynai turi savo niuansų dėl finansavimo, jiems nėra lengva, Lietuvoje mes turime kiek geresnes sąlygas, tad manau, kad ir rinktinių rezulltatai yra absoliučiai dėsningi, – sakė talentingiausia Lietuvos krepšininke laikomos Justės Jocytės tėtis, kuris yra ir Moterų Lietuvos krepšinio lygos direktorius. – Praeitą sezoną „BioSil-WBBL“ žaidė tik Lietuvos ir Latvijos klubai, o šį sezoną prie mūsų prisijungė Talino „TSA/Cityteed“. Ispanų treniruojama komanda turi dvi legionieres, o dauguma kitų žaidėjų yra jaunos estės. Latvijoje dabar tikrai profesionalia komanda galima vadinti tik praeitą sezoną „BioSil-WBBL“ laimėjusią „TTT Riga“, bet ir ji šiemet yra ženkliai silpnesnė. Visas kitas komandas sudaro studentės ir moksleivės. Lietuvoje padėtis – visiškai kitokia. Turime finansiškai stabilius klubus, jie susigrąžino į gimtinę ne vieną užsienyje žaidusią krepšininkę. Galiu drąsiai sakyti, kad Lietuvos klubų lygis yra labai pakilęs.“
A. Jocio mintis atspindi Baltijos lygos turnyro lentelė. A diviziono pirmąsias 3 vietas tvirtai užėmė Vilniaus „Kibirkštis“ (14 pergalių ir 0 pralaimėjimų), Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“ (12-2) ir Klaipėdos LCC Tarptautinis universitetas (9-5). „TTT Riga“ (8-6) liko ketvirta, „TSA/Cityteed“ – penkta (6-8).
Traumų išretinta „Šiaulių-Vilmers“ (4-10) komanda reguliariajame sezone užėmė 6 vietą, o turnyro lentelę užbaigė latvių „Liepaja/LSSS“ (2-12) ir Rygos Stradinio universitetas (1-13).
B divizione pirmąsias dvi vietas užėmė Kauno „Aistės-LSMU“ (12-0) ir „Panevėžys“ (9-3). Toliau išsirikiavo „TTT Riga Juniores“ (8-4), Daugpilio universitetas (7-5), Latvijos U16 rinktinė (3-9), Vilniaus „Unibet Club-Oaks“ (2-10) ir Kauno raj. „Atletas“ (1-11).
„Po praeito sezono priimtas sprendimas rengti čempionatą dviejuose divizionuose tikrai pasiteisino, – sakė „BioSil-WBBL“ direktorius. – Iš B diviziono komandų kovų su stipriausiomis A diviziono ekipomis tikrai nebūtų jokios naudos nei vienoms, nei kitoms. Manau, šių metų modelis krepšininkių tobulėjimui buvo daug geresnis.“
Praeitą sezoną „BioSil-WBBL“ finalo ketvertas buvo surengtas Palangoje, o šiemet lemiamos sezono kovos kelsis į Latviją. A diviziono finalo ketvertą balandžio 5-6 d. priims Ryga, o B diviziono stipriausiųjų ketvertas kovo 29-30 d. kovos Daugpilyje.
„Džiaugiuosi Latvijos krepšinio federacijos parodyta iniciatyva ir noru priimti lemiamas sezono kovas. Finalo ketvertai gali tapti papildomu impulsu visam moterų krepšiniui juos priimančiuose miestuose, – sakė A. Jocys. – Prieš metus mes iš lietuvių surinkto biudžeto finalo ketvertui išleidome 20 tūkst. eurų, kurie yra tikrai reikšminga suma mūsų virtuvei. Džiaugiamės, kad šį kartą tiek kaštus, tiek visą organizacinę dalį prisiėmė mūsų kaimynai.“
„BioSil-WBBL“ ketvirtfinalyje komandos sužais po dvejas rungtynes, kurių bendras rezultatas lems bilietų į finalo ketvertus likimą. A divizione dėl vietos stipriausiųjų ketverte kovos „Kibirkštis“ ir Rygos Stradinio universitetas (pirmosios rungtynės – šiandien Rygoje 19 val.), „Neptūnas-Amberton“ ir „Liepaja-LSSS“, LCC Tarptautinis universitetas ir „Šiauliai-Vilmers“ bei „TTT Riga“ ir „TSA/Cityteed“.
B divziono reguliariojo sezono laimėjos „Aistės-LSMU“ iš karto pateko į finalo ketvertą, o „Panevėžys“ ir „Atletas“ (pirmosios rungtynės – šiandien Kaune 18 val.), „TTT Riga Juniroes“ ir „Uniclub Bet-Oaks“ bei Daugpilio universitetas ir Latvijos U16 rinktinė dar susitiks ketvirtfinalyje.
Šis sezonas dar nesibaigė, tačiau A. Jocys su kolegomis jau žvelgia į ateitį.
„Dėl kito sezono turime įvairių minčių, kurias rimtai svarstysime. Būsiu atviras, tikrai norėtųsi matyti didesnį kaimyninių šalių aktyvumą. Dabar visi organizaciniai darbai atliekami Lietuvoje, visos pas mus vykstančios rungtynės yra filmuojamos ir komentuojamos, viena dvikova per savaitę transliuojama per televiziją, po mačų daromi komandų atstovų interviu, klubams yra savaime suprantama, kad rungtynės turi būti fotografuojamos, turime įsigiję dirbtinio intelekto programą, kuri automatiškai parengia rungtynių epizodus socialinės medijos kanalams. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje mačus filmuoja automatinės kameros, nėra komentatorių, treneriai ir žaidėjos po dvikovų pakalbinami tik retkarčiais. Suprantame kaimynų ribotas galimybes, tačiau norėtųsi, kad lyga augtų, kad keltume kartelę aukštyn ir kad visi kartu dėtume atitinkamas pastangas, – kalbėjo lygos direktorius. – Dabar esanti padėtis netenkina, visai įmanoma, kad kitą sezoną tiesiog pasiūlysime kažkam iš kaimynų prisijungti prie Lietuvos lygos, o stipriausi mūsų klubai Baltijos lygoje nedalyvaus.“
