Jau šiandien, penktadienį, į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvyksta Arizonos universiteto „Wildcats“ krepšinio komanda.
Į Vilnių atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšininkai čia gyvens ir treniruosis, o kitą savaitę išbandys jėgas su pagrindine ir rezervine Lietuvos krepšinio rinktine.
Prieš pat išvyką į Lietuvą LTU.BASKETBALL pakalbino Arizonos „Wildcats“ vyr. trenerį Tommy Lloydą.
Strategas praėjusią vasarą vadovavo JAV jaunimo rinktinei, kuri triumfavo FIBA U19 Pasaulio čempionate.
„Labai gerbiame savo varžovus ir nieko nelaikome savaime suprantamu dalyku. Tokios šalys kaip Lietuva, Prancūzija, Vokietija, Serbija, Ispanija ir Kanada sukūrė labai stiprias krepšinio programas“, – išskirtiniame interviu teigia Arizonos „Wildcats“ vyr. treneris Tommy Lloydas.
T. Lloydas 2026 m. laimėjo prestižinį „Naismith Coach of the Year“ apdovanojimą. Tai – didžiausias asmeninis įvertinimas, kurio gali sulaukti NCAA universitetų treneriai.
T. Lloydo vadovaujami „Wildcats“ krepšininkai 2025–2026 m. sezone per 39 rungtynes iškovojo 36 pergales ir taip užfiksavo geriausią rezultatą komandos istorijoje.
Arizonos krepšininkai laimėjo „Big 12“ reguliarųjį sezoną ir konferencijos turnyrą. NCAA „Kovo beprotybėje“ praėjusį sezoną „Wildcats“ pateko tarp 4 geriausių komandų.
Arizonos krepšininkai jau artėjantį trečiadienį Jonavos arenoje susitiks su Mindaugo Lukošiaus treniruojama rezervine Lietuvos krepšinio rinktine.
Ketvirtadienį, rugpjūčio 20 d., Arizonos krepšininkai viešės Kėdainiuose, kur išbandys jėgas su Ukrainos rinktine.
Rugpjūčio 22 d. Arizonos „Wildcats“ Alytaus arenoje susikaus su Rimo Kurtinaičio vadovaujama nacionaline Lietuvos krepšinio vyrų rinktine.
Treneri, 2025 m. su JAV rinktine tapote FIBA U19 pasaulio čempionu. Ką jums reiškė iškovoti pasaulio čempiono titulą?
Pastarąsias dvi vasaras treniruoti JAV U18 ir U19 rinktines man buvo didžiulė garbė. FIBA krepšinis suvaidino svarbų vaidmenį mano, kaip trenerio, tobulėjime. Esu matęs labai daug FIBA krepšinio rungtynių, analizavęs daugybę puikių užsienio trenerių ir komandų.
Dar 2000-ųjų pradžioje pradėjau lankytis FIBA Europos ir pasaulio čempionatuose ir man visada labai patiko šie turnyrai. Todėl šįkart atvykti ne kaip skautui, o kaip vienos iš komandų treneriui ir pačiam būti varžybų dalimi buvo labai smagi patirtis.
Ar JAV vis dar dominuoja pasaulio krepšinyje? Jei taip, kurios šalys, jūsų nuomone, yra arčiausiai amerikiečių?
Manau, kad JAV krepšinio organizacija vis dar yra stipriausia pasaulyje. Tačiau konkurencija tikrai tapo gerokai didesnė. Į turnyrus nebevykstame galvodami, kad viskas bus paprasta – tiesiog atvažiuosime ir pasiimsime aukso medalius.
Labai gerbiame savo varžovus ir nieko nelaikome savaime suprantamu dalyku. Tokios šalys kaip Lietuva, Prancūzija, Vokietija, Serbija, Ispanija ir Kanada sukūrė labai stiprias krepšinio programas. Manome, kad FIBA krepšinio laukia įdomi ateitis, o mes priimame šį iššūkį.
Su kokiomis mintimis ruošiatės kelionei į Lietuvą?
Pirmiausia galvoju – koks treneris turėtų būti toks beprotis, kad sutiktų žaisti su vyrų nacionalinėmis rinktinėmis, kai jo komandoje yra tik žaidėjai iki 22 metų, o daugumai mūsų vaikinų vos 18 ar 19 metų? (šypsosi)
Jeigu rimtai, tai yra puiki galimybė mūsų komandai pažinti kitą pasaulio kraštą, kitokį krepšinio stilių ir susidurti su labai stipriais varžovais. Tai bus puiki mūsų naujos komandos kelionės pradžia.
Arizonos universitetas turi stiprų lietuvišką akcentą. Čia žaidė Ąžuolas Tubelis ir Paulius Murauskas, o Motiejus Krivas ir Ugnius Jaruševičius vis dar yra komandos dalis. Ką manote apie šiuos Lietuvos krepšininkus?
Lietuva yra šalis, kurią labai myliu. Su Lietuva turiu ypatingą ryšį. Per daugelį metų man labai patiko čia leisti laiką, Lietuvoje sutikau daugybę puikių draugų.
Arizonos ryšys su Lietuvos krepšininkais yra labai stiprus ir siekia dar Roberto Javtoko laikus. Pastaruoju metu čia žaidė broliai Tubeliai, Paulius Murauskas, dabar – Ugnius Jaruševičius ir Motiejus Krivas. Taip pat galima paminėti Maksimą Brnovičių, kuris praėjusiais metais buvo Kauno „Žalgirio“ sistemoje.
Man labai patiko treniruoti visus šiuos vaikinus. Kiekvienas iš jų yra ne tik talentingas krepšininkas, bet ir puikus žmogus. Beje, Tuksone taip pat gyvena buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Marijonas Petravičius.
Ką apskritai žinote apie Lietuvos krepšinį – tiek jo turtingą istoriją, tiek dabartinę situaciją?
Lietuvos krepšinis mano dėmesį patraukė dar nuo 1992-ųjų ir „Kitos svajonių komandos“ („The Other Dream Team“) laikų. Mane visada žavėjo, kaip tokia nedidelė, tačiau be galo savo šalimi besididžiuojanti ir krepšiniui atsidavusi valstybė gali būti viena svarbiausių jėgų pasaulio krepšinyje.
Žinoma, galimybė prisikviesti Domantą Sabonį ir vėliau jį treniruoti mano ryšį su Lietuva tik dar labiau sustiprino. Sabonių šeima tapo labai artimais mano asmeniniais draugais ir man visada malonu su jais leisti laiką.
Vienas puikiausių prisiminimų – 2015 m. Europos čempionato finalas Lilyje, kurį stebėjau kartu su Arvydu ir Ingrida. Lietuva skaudžiai pralaimėjo Ispanijai, tačiau tai nesutrukdė po rungtynių švęsti, nes iškovotas sidabro medalis garantavo Lietuvai vietą 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Puikiai prisimenu, kaip Arvydas didžiavosi tuo, kad Lietuva į olimpines žaidynes pateko jau septintą kartą iš eilės.
Taip pat turėjau privilegiją treniruoti Keviną Pangosą ir Nigelą Williamsą-Gossą, kurie vėliau paliko ryškų pėdsaką Kauno „Žalgiryje“. Todėl daugelį metų „Žalgirį“ sekiau ir iš tolo. Žinau, kad šiems vaikinams labai patiko atstovauti „Žalgiriui“ Eurolygoje.
Daugiau nei 20 metų dirbote Gonzagos universitete. Kokie jūsų prisiminimai apie Domantą Sabonį ir Martyną Arlauską?
Domas yra tiesiog ypatingas žmogus. Jis yra iš tų žmonių, su kuriais norėtum, kad turėtų galimybę susipažinti kiekvienas. Jis ne tik puikus žaidėjas, nepaprastai sunkiai dirbantis ir konkurencingas krepšininkas, bet dar geresnis žmogus.
Tą patį galiu pasakyti ir apie jo brolius bei seserį. Man labai patinka leisti laiką su Žygimantu, Tautvydu ir Aušrine. Jų tėvai užaugino puikius žmones.
Su Arla (Martynu Arlausku, – autoriaus pastaba) pastaruosius kelerius metus nebendravau, todėl tikiuosi jį sutikti šios kelionės metu. Į Gonzagą jis atvyko kaip daug žadantis naujokas, tačiau aikštėje viskas nesusiklostė taip sėkmingai, kaip tikėjomės. Norėčiau, kad viskas būtų pasibaigę kitaip.
Tačiau apie Arlą galiu pasakyti viena – geresnio komandos draugo vargu ar galėtum norėti. Visose situacijose jis elgėsi labai garbingai, o komandos draugai jį mylėjo. Džiaugiuosi, kad dabar jis žaidžia gerai, ir tikiuosi, kad jo karjera bus ilga. Esu tikras, kad ir baigęs žaisti krepšinį jis sėkmingai realizuos save bet kurioje pasirinktoje srityje.
Kuo Arizonos universiteto krepšinio programa yra išskirtinė?
Arizonos krepšinis turi nuostabią istoriją ir palikimą. Tam tikra prasme esame panašūs į Lietuvą. Mūsų miestas Tuksonas nėra pats didžiausias, esame JAV pietvakariuose, netoli Meksikos sienos. Tai nebūtinai ta vieta, apie kurią pirmiausia pagalvotum kalbėdamas apie krepšinio galiūnus.
Tačiau, kaip ir Lietuvoje, mūsų žmonių aistra yra krepšinis. Šią programą sukūrė legendinis Šlovės muziejaus treneris Lute’as Olsonas. Jo atlikto darbo dėka mūsų sirgalių palaikymo pamatai išlieka labai tvirti iki šiol.
Būti Arizonos treneriu yra didžiulė garbė, nes supranti, kad čia viskas yra kur kas svarbiau už tave patį. Kai gauni galimybę atstovauti tokiam palikimui, kuris tiek daug reiškia daugybei žmonių, kartu gauni ir nuostabią galimybę jiems tarnauti. Todėl mano pagrindinis tikslas – puoselėti ir saugoti Arizonos krepšinio palikimą.
Net trys Arizonos krepšininkai pastarojoje NBA naujokų biržoje buvo pasirinkti aukštais šaukimais. Ką tai pasako apie jūsų programos sėkmę ir žaidėjų ugdymą?
Vienas nuostabiausių dalykų dirbant Arizonoje – galimybė padėti žaidėjams siekti savo svajonės žaisti NBA.
Praėjusiais metais NBA naujokų biržoje buvo pasirinkti trys mūsų vaikinai – Braydenas Burriesas, Koa Peatas ir Jadenas Bradley, o Tobe Awaka pasirašė dvikryptę sutartį su Čikagos „Bulls“. Labai dėl jų džiaugiuosi.
Tačiau patekimo į NBA nepaverčiame vieninteliu savo tikslu. Visada akcentuojame teisingus dalykus tiek aikštėje, tiek už jos ribų ir atsidavimą komandai.
Norime, kad žaidėjai Arizonoje įgytų puikios patirties. O jeigu tuo pačiu laimime daug rungtynių ir keli mūsų vaikinai įgyvendina savo NBA svajones, manau, tai yra puikus rezultatas visiems.
Į kuriuos dabartinius jūsų žaidėjus Lietuvos sirgaliams vertėtų atkreipti didžiausią dėmesį? Kokie jūsų komandos žaidimo aspektai jiems galėtų patikti labiausiai?
Akivaizdu, kad Lietuvos sirgalių dėmesį pirmiausia patrauks Motiejus ir Ugnius. Krivas mums tapo labai svarbiu žaidėju. Jis yra puikiai besiginantis krepšininkas, gerai kovoja dėl atšokusių kamuolių ir yra patikimas puolime. Manau, šį sezoną jis žengs didelį žingsnį į priekį.
Ugnius atsigauna po nugaros traumos, dėl kurios praleido praėjusį sezoną. Dabar jis atrodo sveikas ir aikštėje daro gerą pažangą. Jam tenka prisitaikyti prie šiek tiek aukštesnio lygio, tačiau kol kas jis su tuo tvarkosi gerai. Nekantrauju pamatyti jį tikrose rungtynėse – tai bus svarbi jo tobulėjimo dalis.
Nežinau, kiek Lietuvos sirgaliai praėjusį sezoną turėjo galimybių pamatyti Maksimą, nes jis daugiausia žaidė „Žalgirio-2“ ir jaunimo komandose, tačiau jis yra tikras talentas ir labai įdomus žaidėjas. Manau, jo laukia puiki ateitis.
Sirgaliams taip pat gali būti įdomūs Ivanas Kharchenkovas ir Calebas Holtas. Ivanas yra iš Vokietijos ir užaugo Miuncheno „Bayern“ sistemoje. Calebas – amerikietis, su JAV jaunimo rinktinėmis iškovojęs tris FIBA aukso medalius. Abu šie vaikinai taip pat turi labai šviesią ateitį krepšinyje.
Kaip ruošiatės prisitaikyti prie NCAA ir FIBA taisyklių skirtumų?
Jau pradėjome kalbėti apie nedidelius taisyklių ir žaidimo stiliaus skirtumus, tačiau nenorime per daug į tai įsivelti.
Tai yra mūsų komandos pasiruošimo artėjančiam sezonui pradžia, todėl nenoriu, kad tam tikri skirtumai pernelyg blaškytų mūsų dėmesį. Noriu, kad komanda koncentruotųsi į gerą krepšinį, kuris veikia bet kurioje pasaulio vietoje.
Ko apskritai tikitės iš kelionės Lietuvoje?
Visų pirma, Lietuvos krepšinio sirgaliai – aš jus myliu! O jeigu ieškote komandos, kurią galėtumėte palaikyti NCAA, rinkitės mus!
Tikimės Lietuvoje patirti kažką ypatingo ir sukurti prisiminimų, kuriuos visi šios kelionės dalyviai brangins dar ilgai.
Žinoma, aikštėje norime būti konkurencingi, tačiau šįkart tai nėra pats svarbiausias dalykas. Treneriui nedažnai pasitaiko galimybė dėmesį nukreipti nuo galutinio rezultato ir sutelkti jį į pačią patirtį. Būtent tai šios kelionės metu ir ketiname daryti.
