Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Šio sezono Lietuvos moterų krepšinio lygos B divizioną po metų pertraukos laimėjo Alytaus klubas „RKL-GUT.LT”, kuris praėjusiais metais buvo trečias.
Alytiškės šiemet Vilniuje vykusio finalinio etapo lemiamoje kovoje 71:61 nugalėjo sostinės „Svają“ ir pateikė puikią dovaną savo klubui, kuris šiemet švenčia 20 metų sukaktį.
Net 24 taškus nugalėtojoms pelnė Rita Žilinskaitė, kuri surinko 22 naudingumo balus.
Kokia nuotaika pasitinkate savo klubo jubiliejų?, – paklausėme komandos trenerės K. Grižienės.
Per 20 metų tai antrasis apvalesnis jubiliejus. Pažvelgus šiek tiek atgal, keisti sutapimai, bet ta proga vis pasidovanojame sau čempionių vardus.
Taip atsitiko ir šį sezoną. Įvertinus visus klubo rezultatus ir veiklą, mūsų nuotaika superinė.
Alytų sunku įsivaizduoti be moterų krepšinio, tačiau esate vyrų komandos, žaidžiančios LKL, šešėlyje. Kaip į tai reaguojate, ir ar jaučiate miesto savivaldybės palaikymą?
Labai džiaugiuosi, kad vis dar pasiseka suburti Alytaus moterų krepšinio komandą ir ne šiaip padalyvauti, bet kovoti ir laimėti, ką parodėme ne kartą ir ne du.
Žaidžiame moterų krepšinio lygos B divizione, kuriame dalyvauja 11 ekipų.
Konkurencijos užtektinai. Meistriškumu galime pasigirti, kad nenusileidžiame kai kurioms A diviziono komandoms.
Bendra moterų krepšinio situacija šiuo metu Lietuvoje, ko gero, atsispindi ir Alytuje, kad ryškiai liekame Alytaus vyrų komandos šešėlyje, kurių kol kas sėkmė neaplankė.
Miesto savivaldybė mus minimaliai paremia, nepalieka visiškai be dėmesio, už tai jai esame dėkingos.
Prieš kiek metų susiradote rėmėjus GUT.LT ir kokia jo moralinė bei finansinė parama?
Su rėmėju Giedriumi Stankevičiumi, buitinės technikos GUT.LT įmonės vadovu, susidraugavome 2016-aisiais.
Finansinis ir moralinis palaikymas labai mums svarbus. Jo sulaukiame beveik kiekvienose namų varžybose ir visada finaluose.
Kuriuos klubo pasiekimus norėtumėte išskirti?
Įsimintinas pirmojo sezono startas 2002 metais. Baigusios karjeras, atėjome iš aukščiausios lygos tiesiog pabandyti, pažiūrėti, kuo kvėpuoja A lygos moterų krepšinis ir nesitikėjome, kad tapsime čempionėmis.
Toliau, pirma vieta – 2012 metais, “Akvilės” lygos čempionės – 2017 metais, MultiGyn lygos čempionės 2018-2019 metais, „Huawei Moterų lygos“ B diviziono čempionės – 2022 metais.
Atrodytų, jog perėjome keletą lygų, bet iš esmės keitėsi tik pavadinimai.
Alytuje pradėjote savo karjerą, ją tęsėte toliau, sugrįžusi po studijų. Kiek metų jūs Alytaus krepšinyje?
Žaidžiant ir vadovaujant komandai – jau 35 metai, neskaitant mokyklos laikų.
Baigiau tuometį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. Gavau paskyrimą į Alytų, čia ir užsilikau.
Svarūs jūsų pasiekimai veteranių sporte, dalyvaujant pasaulio ir Europos čempionatuose. Prisiminkite juos?
Čempionatuose atstovavome Lietuvai Alytaus vardu. Turiu visų spalvų medalius: 2006-aisiais Vokietijoje per Europos čempionatą pelnėme bronzą, 2014-aisiais Čekijoje irgi džiaugiausi bronza, 2018-aisiais Slovėnijoje tapome čempionėmis.
Per pasaulio čempionatus irgi iškovojau medalių: 2007-aisiais Puerto Rike pelnėme bronzą, o 2011-aisiais Brazilijoje – sidabrą.
Teko padėti ir kitų komandų veteranėms atstovaujant Lietuvai. Tapome pasaulio veteranių čempionėmis 2001 metais Slovėnijoje ir 2002 metais veteranų žaidynėse Australijoje.
2005 metais Kanadoje pelnėme vicečempionių titulus, o 2004 metais Suomijoje tapome Europos vicečempionėmis.
Kada pradėjote vadovauti reprezentacinei Alytaus moterų krepšinio komandai?
Nuo 2002 metų. Dirbu Alytaus Šaltinių progimnazijoje fizinio ugdymo mokytoja-metodininke.
Šeimoje esu vienintelė krepšininkė. Sūnus draugavo su futbolu, o dukra – su plaukimu.
Jaunystėje mano mama buvo lengvaatletė, atstovavo Alytaus rinktinei, o vėliau tapo žinoma Lietuvos lengvosios atletikos trenere.
Paprastai moteriai sunku vadovauti moterų komandai, o kaip jums pavyksta su žaidėjomis surasti bendrą kalbą, ar neiškyla aštresnių situacijų?
Susibūrėme bendramintės, žiūrėjome į viską viena kryptimi, turėjome parako žaisti.
Mūsų energija, atmosfera, sėkmė pritraukė daugiau žaidėjų. Joms tiko mūsų tvarka, drausmė aikštelėje, savitarpio supratimas.
Neprofesionaliame sporte nėra dėl ko konkuruoti (minučių, statistikos ir t.t.), žaidimas vyksta dėl pergalės.
Komandoje tiesiog atsiranda teisingi žmonės, kurie turi čia būti. Be abejo, buvo ir tokių, kurios suprato ne ten papuolusios, tačiau visada viena kitą suprasdavome be pykčių.
Ar komandoje žaidžia Alytuje išugdytos žaidėjos, ar ją stiprinatės kitų miestų krepšininkėmis?
Pagrindą sudaro cikros dzūkelės, tik dalis jau nebegyvena Alytuje ir važinėja į treniruotes iš Kauno, Vilniaus.
Mūsų komandai padeda trys žaidėjos ne dzūkės: dvi kaunietės ir viena – iš Marijampolės. Manau, kad jos nesigaili, būdamos kartu su mumis.
Ar jūs irgi dar žaidžiate, ar tik vadovaujate?
Trylika metų buvau žaidžianti šios komandos trenerė, o dabar mėgaujuosi vadovavimu.
Kur treniruojatės ir kiek kartų per savaitę, kurios žaidėjos – komandos lyderės?
Du kartus sportuojame Medicininės reabilitacijos ir sporto centre. Aišku, norėtųsi ir daugiau, bet už viską reikia mokėti.
Bendro fizinio parengimo treniruotės vyksta pagal indvidualų tvarkaraštį ir vietą.
Mūsų taiklioji rankelė, taikliausia ir visame B divizione – Rita Žilinskaitė, daugiausia kamuolių susirenka ir išdalina varžovėms blokų – Ieva Knyzienė, nepakeičiama gynybos meistrė, komandos kapitonė – Milda Sauliūtė bei viena iš jauniausių žaidėjų – Justina Leskauskaitė, atsiskleidus aikštelėje visomis spalvomis.
Kas B divizione būna „RKL-GUT.LT” pagrindinės varžovės?
Komandų sudėtys keičiasi kiekvienais metais, kaip kam pavyksta pasistiprinti, todėl pagrindinės varžovės keičiasi.
Dažniausiai tenka smagiai pakovoti su Vilniaus „Svaja”, Vilniaus VU, Kauno LSU, Panevėžio „Naftėnu”.
Kokios jūsų svajonės? Būtumėte laiminga, jeigu …
Retai svajoju, tai būna tyliai ir lieka tik man. Sako, kad ne svajoti, o gyventi reikia.
O šiaip – nesu rytdienoje, negaliu būti laiminga, kur manęs nėra. Mėgaujuosi dabartimi ir esu laiminga.
