
Sekmadienį Portugalijoje finišavo antrą kartą surengtos Pasaulio irklavimo federacijos („World Rowing“) pakrančių irklavimo sprinto varžybos.
Pakrančių irklavimas – gana neįprasta sporto šaka, kurioje irklavimo varžybos vyksta ne trasoje, kaip įprasta, o atviroje jūroje irkluojant aplink vandenyje iškeltus plūdurus. Sportininkai startuoja bėgdami, tada sėda į valtį, turi įveikti trasą, grįžti į krantą ir bėgte pasiekti finišo liniją.
Ž. Gališanskis asmeninėse lenktynėse užfiksavo antrą rezultatą tarp 23 dalyvių – 2 min. 41,26 sek. – ir pateko į atkrintamąsias varžybas.
Pirmajame atkrintamųjų varžybų etape Ž. Gališanskis (2.47,18) aplenkė japoną Hiroshį Nakano (2.50,11), ketvirtfinalyje pranoko Tuniso atstovą ir pateko į pusfinalį.
Pusfinalyje lietuvis (2.35,52) nusileido Tokijo olimpinių žaidynių prizininkui norvegui Kjetilui Borchui. Kovoje dėl trečiosios vietos Ž. Gališanskis (2.46,05) turėjo pripažinti graiko Ioannio Kalandaridžio pranašumą.
„Puikios varžybos ir neįkainojama patirtis“, – po debiuto Oeire (Portugalija) vykusiose pasaulio pakrančių irklavimo sprinto pirmenybėse prisipažino Ž. Gališanskis. – Skaitant taisykles ar žiūrint varžybų įrašus tiek patirties įgyti neįmanoma“.
Varžybose triumfavo italas Giovanni Ficarra, finale aplenkęs K. Borchą.
„Didesnė patirtis įlipime ir išlipime iš valties, o ypač sugebėjimas įveikti bangas tikrai būtų garantavęs medalį, – sakė Ž. Gališanskis. – Po pusfinalio, kuriame susitikau su Tokijo olimpinių žaidynių prizininku norvegu Kjetilu Borchu, buvau nusivylęs, nes nepavyko patekti į finalą, nors atidaviau visas jėgas“.
Irkluotojas teigė, kad daug jėgų pareikalavo ir aštuntfinalio dvikova. „Po nesėkmingo starto aštuntfinalyje, kai banga išmušė valties sėdynėlę ir teko sustoti ją taisytis, o tuomet vytis priešininką, atidaviau visas jėgas. Po to kovoje su norvegu taip pat koviausi iki pat galo, – teigė Ž. Gališanskis. – Man teko pats nesėkmingiausias varžybų scenarijus, nes po pralaimėto pusfinalio teko irkluoti mažajame finale dėl trečiosios vietos, praktiškai, nepailsėjus. Po tokios virtinės startų jaučiausi labai išsekęs, panašiai kaip po 2 kilometrų varžybų akademiniame irklavime“.
Pasak sportininko, ketvirta vieta – skaudi, bet nėra bloga.
„Šaliai, kurioje nevyksta jokių tokio tipo irklavimo varžybų ir atvykęs sportininkas neturi jokios patirties rungtyje, tai yra tikrai neblogas pasiekimas“, – pabrėžė Ž.Gališanskis.
Varžybose Portugalijoje dalyvavo 200 irkluotojų iš 25 valstyvių.
Ž. Gališanskis priminė, kad pakrančių irklavimo sprinto rungtyje svarbus vaidmuo atitenka treneriui. Šįkart su Ž. Gališanskiu į Portugaliją vyko Vygantas Viršilas. „Pradėkime nuo to, kad tarp startų per 5-7 minutes reikia sureguliuoti valtį pagal mano parametrus, vėliau starte treneris prilaiko valtį, kol įlipu, tada išstumia kiek įmanoma stipriau, slalomo dalyje būtent treneris rodo plaukimo kryptį, o finišuojant jis pagauna valtį“, – apie trenerio darbą pasakojo sportininkas.
Po pirmenybių Ž.Gališanskis neskubėjo krautis lagaminų – jau ketvirtadienį laukia startas „ilgosios“ rungties pasaulio pirmenybėse.
„Reikės plaukti tolyn į jūrą, kovoti su didelėmis bangomis, orientuotis vairuojant aplink plūdurus ir įveikti 4 bei 6 kilometrų atstumus. Tai trunka nuo 20 iki 30 minučių, – atsiduso naujoms karjeroms patirtims pasirengęs sportininkas.
Pasak jo, pakrančių irklavimas yra daug patrauklesnis žiūrovui, nenusimanančiam apie sporto šaką. „Taip pat šis sportas gali būti plėtojamas įvairiose pasaulio šalyse, nes nėra reikalingos specialios ilgos trasos, pakanka paplūdimio, inventorius yra pigesnis nei akademiniame irklavime, o tai daro įtaką sporto masiškumui, – sakė Ž. Gališanskis. – Tikiu, kad tokių varžybų daugės ir Lietuvoje – tikrai turėsime tokius čempionatus. O aš tikiuosi dar ne kartą sudalyvauti sprinto rungtyje. Galbūt, net po mėnesio vyksiančiame Europos čempionate“.
Sportas.info, lif.lt