Marytė Marcinkevičiūtė
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynių šaškių varžybose Alytuje dalyvavo 18 komandų.
„Tai tikrai daug. Visi susitikimai buvo įdomūs ir atkaklūs, komandos džiaugėsi, kad ne veltui atvažiavo į žaidynes“, – kalbėjo varžybų vyr. teisėjas, jau 53 metus populiarinantis šį žaidimą vilnietis Grigorijus Leibovičius.
Žaidynėse sutiko savo auklėtinius
Šis Lietuvos nusipelnęs treneris neabejojo, jog nugalės vilniečiai, kadangi jiems atstovavo ypač stiprūs šaškininkai.
Du komandos sportininkai iš trijų – buvę G. Leibovičiaus auklėtiniai. Tai – prie pirmos lentos žaidęs tarptautinis didmeistris Sigitas Smaidrys, kuris, tiesa, porą metų nedalyvavo jokiuose turnyruose ir, nepažeidžiant varžybų nuostatų, galėjo varžytis žalgiriečių žaidynėse.
„Jis ir uždavė toną komandos draugams, žaisdamas prie pirmos lentos laimėjo visus susitikimus.
Sigitas pas mane pratybas pradėjo lankyti, būdamas vienuolikos, 1981-aisiais ir jau tada buvo matyti, kad jis gali tapti geru šaškininku.
Prie trečiosios lentos žaidė dar viena buvusi mano auklėtinė, anksčiau Lietuvos čempionatuose dalyvavusi Eglė Rutkauskienė, kuri žaidynėse irgi nesulaukė rimtos konkurencijos.
Kai komandai atstovauja pakankamai stipri moteris, tai ta ekipa yra favoritė nugalėti“, – pasakoja G. Leibovičius.
Prie trečiosios lentos vilniečiams atstovavo kandidatas į meistrus Mantas Janavičius, kuris yra patikimas žaidėjas.
Vilniečiai per septynis turus surinko visus galimus 14 taškų ir be didelio vargo tapo nugalėtojais.
„Didžiausia Vilniaus šaškininkų problema ta, kad jie turi daug aukšto meistriškumo šaškininkų meistrų ir didmeistrių, kurie per Lietuvos čempionatus užima aukštas vietas ir negali dalyvauti mėgėjų žaidynėse. O silpni žaidėjai į žaidynes nenori vykti“, – teigė G. Leibovičius.
Atkakli kova dėl bronzos
Antri buvo alytiškiai, nuo nugalėtojų atsilikę 4 taškais. Jų komandoje šįkart nebuvo lyderio Donato Baranausko, kuris dalyvauja Lietuvos čempionatuose ir, pagal žalgiriečių nuostatus, negalėjo dalyvauti žaidynėse.
Dramatiška kova vyko dėl trečiosios vietos. Trys komandos – Ukmergė, Trakai ir Telšių rajono Degaičiai surinko po 9 taškus.
Pagal papildomą kriterijų – mažuosius taškus sėkmė nusišypsojo žemaičiams (25 taškai), kurie laimėjo bronzos medalius.
Ketvirti liko Trakų rajono sportininkai (23 mažieji taškai), prie pirmosios lentos žaidė jų lyderis – meistras Kęstutis Blaževičius. Penkti – ukmergiškiai (21).
Į aukštesnę vietą nei aštuntą galėjo pretenduoti elektrėniškiai su lyderiu Anatolijumi Šugajevu priešakyje.
Medaliai ir geros emocijos
Patenkinti į namus grįžo vienu autobusu į žaidynes Alytuje atvykę Telšių rajono sportininkai.
Laimingi buvo šaškininkai: Lieplaukėje gyvenantis Artūras Raudys bei Degaičiuose – Adelė Stirbienė ir Dainius Norkus.
„Nerealios žaidynės. Visi patyrėme gausybę įspūdžių, emocijų, gaila, kad žaidynės buvo tokios trumpos – vyko tik vieną dieną.
Kad laimėjome bronzos medalius – mums, kaimiečiams, patiems buvo didelė staigmena.
Jeigu vykstant į žaidynes kas nors būtų pasakęs, jog laimėsime bronzą, būtume pasakę – nekliedėkite.
Neturime trenerio, šaškėmis žaidžiame mėgėjiškai savo malonumui, stengiamės dalyvauti įvairiose varžybose.
Jeigu žaidynėse nebūtų dalyvavę stiprūs vilniečiai, su kuriais mums buvo sunkiausia žaisti ir kurie mus nuskriaudė, tai iš viso būtų kosmosas.
Gaila, kad mūsų komanda keičiasi, visi dirba, neturime laiko daugiau treniruotis. Tačiau šaškes mylime visi“, – įspūdžiais pasidalijo 54 metų stalius A. Raudys.
