Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Palangoje finišavo Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynių finalinės krepšinio, tinklinio ir futbolo varžybos. Dvi dienas rungtyniavo geriausios draugijos žaidimų komandos.
Vyko atkaklios kovos, nugalėtojai ir prizininkai paaiškėjo tik paskutinę dieną.
Stipriausioms komandoms įteiktos taurės, o žaidėjams – aukso, sidabro ir bronzos medaliai.
Netrūko emocijų, dramų, džiaugsmo ašarų ir pralaimėjimo atodūsių.
„Žalgirio“ žaidynės – tai tradicinis, tęstinis mūsų sporto renginys. Kiekviena nevyriausybinė sporto organizacija turi savo kertines varžybas, skirtingas nuo kitų organizacijų savo rengimo laiku, vieta, sporto šakų skaičiumi. Mūsų draugija pagrindinį dėmesį skiria ne jaunimui, moksleiviams ar darželinukams, o suaugusiais žmonėms, kuriems būtina darbo jėgos reprodukcija.
Manau, kad atliekame naudingą darbą valstybei ir verslui. Žmogus per fizinį aktyvumą atgauna savo potencialą, jėgas, sustiprina protinius gebėjimus.
Mūsų žaidynės – tai vienas iš daugelio draugijos renginių, bet pats reikšmingiausias ir svarbiausias“, – teigia LSD „Žalgiris“ prezidentas Algis Bronislavas Vasiliauskas.
Ar finalinėse varžybose galėjo dalyvauti visos komandos, kurios tik panorėjo?
Jokiu būdu ne. Reikėjo išsikovoti šią teisę. Norint patekti į finalines varžybas, reikėjo įveikti atrankos barjerą – vyko zoninės varžybos ir tik pačios stipriausios komandos pateko į finalą.
Žalgiriečiams užsiiminėti fiziniu aktyvumu, lavinti savo įgūdžius ir iki tam tikro lygio kelti meistriškumą tenka ištisus metus.
Kaip vertinate šiemetines vasaros žaidynes?
Be abejo, visada galima padaryti geriau nei padarėme. Niekur nėra, kad renginiu būtų patenkinti visi. Tiesa, išskyrus tuos, kurie laimi – jiems tada būna viskas gerai.
Palanga – didelis traukos centras ir gera vieta rengti varžybas. Mūsų žaidynėse pasitaikė smulkmenų, bet jos neiškreipė idėjos, tikslų ir uždavinių.
Viskas yra pataisoma, tam ir yra ataskaitos draugijos prezidiumui. Be abejo, sulauksime ir gerų atsiliepimų, ir pastabų bei nusiskundimų.
Viską apibendrinsime, diskutuosime, priimsime sprendimus. Iš padarytų klaidų visada mokomės ir jų stengiamės nekartoti ateityje.
Rengiant žaidynes, didelis krūvis teko mūsų draugijos darbuotojams, kuriems teko padirbėti ir po darbo valandų, ir laisvadieniais. Tačiau jie puikiai susitvarkė su visomis užduotimis.
Esame patenkinti atskirų sporto šakų varžybų vyriausiųjų teisėjų bei jų pagalbininkų darbu. Jų kvalifikacija gera, nusiskundimų negavome.
Ar per žaidynes buvo dėl ko nors sunerimti?
Artėjant žaidynėms vykome į Palangą ir susitikome bei kalbėjomės su mokyklų vadovais.
Buvo įvertintos sąlygos, pateikti užsakymai, pasirašytos sporto infrastruktūros naudojimosi sutartys.
Tačiau kai kurios mokyklos, pavyzdžiui, Palangos senoji gimnazija, žadėjo vieną, o padarė kitą.
Ten vyko moterų krepšinio varžybos, bet buvo užrakintos dušinės, sportininkės turėjo važinėti į kitą mokyklą ir vyrų dušuose nusiprausti.
Tai, žinoma, nepagerino žaidynių organizatorių įvaizdžio. Tačiau galime pasiteisinti, nes ne mes buvome šios infrastruktūros šeimininkai.
Gimnazija žadėjo vieną paslaugą, o ją pateikė apkarpytą. Patys valėme grindis, šlavėme laiptus, nebuvo nė vieno budinčiojo.
Moterų krežinio varžybose nebuvo atskiros miestų ir rajonų įskaitos, nes susirinko mažai komandų ir jų pajėgumas buvo daugmaž vienodas.
Buvo rajonų prašymų turnyrą rengti atskirai, bet vis dėlto nutarėme sudaryti vieną grupę, kur moterų komandos rungtyniavo kartu.
Per draugijos prezidiumo posėdžius svarstome, kokį pasirinkti varžybų formatą, kuris būtų labiausiai tinkamas.
Bandymų buvo įvairiausių. Vieniems patiko, kitiems ne. Ši diskusija tęsiasi.
