Nekyla abejonių dėl fizinio aktyvumo naudos vyresnio amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo sveikatos ir fizinės būklės. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės savarankiškumą praranda ne dėl amžiaus, bet dėl fizinio pasyvumo.
Dėl fizinio aktyvumo stokos dažniau lankomasi pas gydytojus, daugiau suvartojama vaistų. Visų rūšių fizinio aktyvumo veiklos yra naudingos daugelyje gyvenimo sričių. Nepertraukiama fiziškai aktyvi veikla vyresniame amžiuje gali padėti išlaikyti savarankiškumą, suteikia daugiau energijos ir sumažina nuovargį. Fiziškai aktyvūs žmonės pasižymi geresne pusiausvyra, kas sumažina griuvimų riziką vyresniame amžiuje.
Fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti artritu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, insultu, 2 tipo diabetu, osteoporoze ir 8 vėžio tipais, įskaitant krūties ir storosios žarnos vėžį. Pakankamas, įvairus fizinis aktyvumas pagerina miegą, mažina svorio priaugimo riziką, reguliuoja kraujospūdį. Ne mažiau naudos fizinis aktyvumas suteikia ir psichoemocinei vyresnio amžiaus asmenų sveikatai bei pažintinėms funkcijoms.
Daugelis žmonių yra linkę sutelkti dėmesį į vienos rūšies fizines veiklas, tačiau tyrimai rodo, kad svarbu atlikti fizinius pratimus lavinančius ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir lankstumą. Kiekviena fizinių veiklų rūšis turi atitinkamus privalumus. Vienos rūšies veikla taip pat gali pagerinti gebėjimą atlikti kitos rūšies pratimus, o pratimų įvairovė padeda sumažinti nuobodulį ir traumų riziką. Ištvermės veikla, dažnai vadinama aerobine, suaktyvina kvėpavimą ir širdies susitraukimų dažnį. Ištvermės pratimai gerina širdies, plaučių ir kraujotakos sistemos sveikatą. Ištvermės veiklos gali atitolinti arba užkirsti kelią daugeliui vyresnio amžiaus žmonių ligų, tokių kaip diabetas, gaubtinės žarnos ir krūties vėžys, širdies ligos ir kt. Stiprūs raumenys padeda išlikti nepriklausomiems ir palengvina kasdienę veiklą, pavyzdžiui, pakilimą nuo kėdės, lipimą laiptais ir maisto produktų nešimą. Stiprūs raumenys gali padėti išlaikyti pusiausvyrą ir išvengti kritimų bei patiriamų traumų. Griuvimų rizika mažesnė, jei stiprūs kojų ir klubų raumenys. Pusiausvyros pratimai padeda išvengti griuvimų – dažnos vyresnio amžiaus žmonių problemos. Daugelis apatinės kūno dalies jėgos pratimų taip pat pagerina pusiausvyrą. Tempimo pratimai gali pagerinti lankstumą todėl tampa lengviau pasilenkti ir užsirišti batus arba pažvelgti per petį.
Atsižvelgdama į PSO rekomendacijas bei prioritetus Lietuvos moterų sporto asociacija įgyvendino fizinio aktyvumo veiklų projektą Kauno miesto gyventojams, vyresniems nei 50 metų. Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Projekto metu fizinio aktyvumo veiklos vyko aštuoniose Kauno miesto bendrijose. Fizinėse veiklose dalyvavo virš 200 vyresnių nei 50 metų žmonių, treniruotės vyko du kartus per savaitę ir truko tris mėnesius. Treniruočių metu buvo atliekami įvairių rūšių pratimai siekiant pagerinti fizinę ir psichoemocinę sveikatą ir išlaikyti fizinio aktyvumo lygį atitinkančias PSO rekomendacijas. Vertinant projekto rezultatus nustatėme, kad po trijų mėnesių treniruočių reikšmingai pagerėjo vyresnio amžiaus žmonių kojų raumenų jėga, lankstumas ir ištvermė. Kiti rodikliai tokie kaip rankų raumenų jėga, kūno kompozicija pakito nežymiai. Tačiau labai svarbu, kad projekto dalyviai išliko motyvuoti ir beveik visi baigė treniruočių ciklą. Išlaikyti motyvaciją fiziniam aktyvumui yra nelengva.
Tyrimai rodo, kad nemažai pradėjusių lankyti treniruotes neišlieka jose jau po pirmų trijų mėnesių. Siekėme išsiaiškinti, kokie veiksniai motyvavo projekto dalyvius dalyvauti fizinėse veiklose. Projekto dalyvių apklausa parodė, kad vienas iš svarbių veiksnių stiprinančių dalyvių motyvaciją buvo tai, kad fizinio aktyvumo veiklos vyko bendruomenių centruose, t.y. arti dalyvių gyvenamosios vietos. Vyresnio amžiaus žmonėms patogu patekti į treniruotės vietą pėsčiomis. Tai leidžia sutaupyti laiko, be to lengvi pasivaikščiojimai prieš ir po treniruočių padeda sureguliuoti širdies veiklą. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys yra bendruomenė. Treniruotėse susitinka pažįstami žmonės, kaimynai, sudaromos palankios sąlygos bendrauti, dalintis bendruomenės rūpesčiais, įsitraukti į bendras veiklas. Sumažėjusi socialinė atskirtis pagerina psichoemocinę vyresnio amžiaus asmenų būklę. Projekto pabaigoje dalyvių psichoemocinė būklė buvo įvertinta statistiškai reikšmingai geriau, nei projekto pradžioje.
Projekto dalyviai akcentavo ir trenerio asmenybę, kaip motyvuojantį fizinio aktyvumo veiksnį. Tikimės, kad šie rezultatai padės efektyviau organizuoti fizines veiklas vyresnio amžiaus žmonėms siekiant įtraukti į fizines veiklas kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir išlaikyti motyvaciją būti fiziškai aktyviems.
Straipsnį rengė:
Lietuvos sporto universiteto docentė dr. Vida Janina Česnaitienė
Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Asta Mockienė
Lietuvos moterų sporto asociacijos fizinio aktyvumo veiklų projektas Kauno miesto gyventojams, vyresniems nei 50 metų, bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
