Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
„Aš kaifuoju. Trečius metus kiekvieną dieną vaikščioju miške, pievelėje mankštinuosi, braidau akmenuotame upelyje ir stiprinu pėdas.
Plūstelėjo naujų jėgų, susitvarkė kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, išgaravo stresas, kuris ypač jaukė mano gyvenimą per pandemiją.
Fizinis judėjimas man atvėrė akis į kitą pasaulį. Visą karantiną praleidau miške, įgijau daug energijos, grįžo prarastos jėgos“, – džiaugiasi į fizinio aktyvumo pratybas pasinėrusi 68-erių vilnietė Marytė Janutėnienė.
ŠIRDIES VERDIKTAS. Išėjusi į pensiją, ji dar dirbo vaikų aukle. Tačiau vieną dieną širdis pasakė, kad užteks, reikia rūpintis savo sveikata ir džiaugtis likusiu gyvenimu.
Sveikatos eliksyru tapo miškas. Kiekvieną rytą, užsivilkusi sportinę aprangą, ji po 2-2,5 valandos vaikšto Gudelių šile ir Karoliniškių miške.
Per tas valandas M. Janutėnienė stengiasi vaikščioti greitu tempu, kad kūnas pajustų krūvį ir gerai įšiltų.
Matydamas didelį mamos fizinį aktyvumą, sūnus Dainius jai nupirko išmaniąją apyrankę, fiksuojančią žingsnius, o mobiliajame telefone įvedė specialią programėlę, kurioje rodomas kraujospūdis, širdies ritmas, kiti sveikatos duomenys.
KALNAI. Praėjusią žiemą Marytė su sūnumi savaitgalius dažnai praleisdavo Antakalnio miškuose. Įveikdavo po 15 kilometrų.
„Ten miškas skirtingas nei Karoliniškių. Eglės labai aukštos ir storos, daug kalnų ir pakalnių.
Praėjusi žiema buvo be galo graži. Atrodo, visur užpustyta, daug sniego, per pūgas miškas buvo pilnas šakų, nemažai išverstų medžių, o Karoliniškių miškelyje padaryti takeliai – vaikščiok, kiek tik širdis geidžia.
Žiema man buvo tikra karalystė. Kuo didesnis šaltis ir vėjas, – man tuo geriau.
Daug emocijų suteikė sniego purtymas nuo šakų, kad jos nenulūžtų. Man tai buvo savotiškas sportas, parėjusi namo rankas vos galėjau pakelti.
Per savaitę vaikščiodama po septynis kartus numečiau apie 10 kg svorio. Jeigu tą dieną nevaikštau, nervinuosi, vietos sau nerandu, tampu ligone, pykstu ant vyro Laimio.
Išmanioji apyrankė užfiksavo, kad be jokios pertraukos vaikščiojau 84 dienas, tačiau prieš Šv. Kalėdas pažeidžiau savo režimą, nes reikėjo ruoštis šventėms“, – prisiminė Marytė.
Ankstesniais metais su visa šeima ji daug laiko praleisdavo kalnų slidinėjimo trasose. Kartu su vyru Laimiu ir sūnumis Dainiumi bei dabar jau šviesaus atminimo Mariumi daug prisidėjo, kad Liepkalnyje atsirastų kalnų slidinėjimo trasa.
Važiuodavo slidinėti į Elbrusą, Karpatus. Tačiau dabar kalnų slidinėjimas – tik gražus prisiminimas.
Visas dėmesys sutelktas kitam fiziniam aktyvumui: Laimis vasarą daug plaukioja ežeruose, o Marytė – vaikščioja.
„Laimis vandenyje jaučiasi kaip žuvis, o aš miške – kaip jo gyventoja“, – šypsosi sveikos gyvensenos propaguotoja.
KASDIEN – PO 10 KM. M. Janutėnienė būna patenkinta, kai kasdien nueina po 10 km ar daugiau.
Iš pradžių pagrindinis tikslas buvo – 10 tūkstančių žingsnelių. Po to jų daugėjo ir dabar siekia 15 tūkst. ir daugiau.
Miške ji sutinka daug įdomių žmonių, su kuriais keičiasi mintimis apie fizines pratybas ir jų naudą organizmui.
Dviračiu važinėti M. Janutienienė nemėgsta, kaip pati sako, viską daro savo kojomis.
„Kaip ir visi dzūkai, mišką tiesiog dievinu. Gimiau ir augau Varėnos rajone, Marcinkonyse.
Nuo mažens išlandžiojau Čepkelių raistą, išvaikščiojau daugybę miško takelių.
Mano tėvelis buvo labai greitas, tai ir aš į jį nusidaviau. Man jeigu vaikščioti, – tai greitai. Laimis su manimi nespėja eiti, tai man kompaniją palaiko tik retkarčiais.
Kiekvieną dieną stengiuosi vaikščioti skirtingais takeliais. Kai prisisportuoju iki soties, – grožiuosi gamta, laukinių gėlių žydėjimu, voveryčių šokinėjimu, klausausi giesmininkų paukštelių.
Neseniai stirnelė iš žolių iššoko, gaila, kad nespėjau jos nufotografuoti.
Ypač daug energijos teikia upelio tėkmė. Ir visas sveikatos paketas – nemokamai.
Randu nemažai žemuogių, prisirenku gudobelių, raktažolių, kitokių žolelių, kurias džiovinu.
Mano butą puošia daug laukinių gėlių“, – pasakoja fizinio aktyvumo puoselėtoja, kuri dabar neįsivaizduoja savo gyvenimo be miško.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.