Eglė Tarasevičiūtė, UP Studija
Gatvės šokių kultūra Lietuvoje vis labiau plečiasi: formuojasi federacijos, asociacijos, vis daugiau gatvės šokėjų reprezentuoja Lietuvą pasaulio čempionatuose. Deja, neretai tenka išgirsti iš tėvų, kad tai vis dėlto nėra rimtas amatas. Šiame straipsnyje šokių trenerė Eglė Tarasevičiūtė (UP Studija) pakalbino keletą žinomiausių Lietuvos gatvės šokių kultūros veidų, kurie patys susilaukdavo klausimų kada pradės dirbti tikrą darbą. Šie keturi šokėjai, treneriai, choreografai pasidalino savo patirtimi, taip padėdami išsklaidyti mitus apie gatvės šokių kultūrą.
Paklausus kaip prasidėjo šių žmonių šokio kelias turbūt daugelis galėsite atpažinti dalelę savęs: Edgaras Kerpė (Lietuvos talentų 2019m. nugalėtojas, 4 kartus pasaulio čempionas, treneris, šokėjas, choreografas) savo susidomėjimą šokiais pajuto pamatęs „Šokis hip hopo rimtu” (angl. „Step Up”) filmus. Nors užsiimdavo ir futbolu, kovos menais, Edgaras teigia niekada nejautęs tiems dalykams tiek aistros kiek šokiams – pastarieji niekada neatsibosdavo. ,,ANT” studijos vadovai, treneriai, choreografai ir šokėjai Violeta “DaQueen” ir Auggi pasidalino savo istorijomis: Violeta šokti pradėjo jau darželyje, o savo šokių kelią ,,ANT” studijoje pradėjo penktoje klasėje, o Auggi šokti pradėjo susidomėjęs vaizdo įrašais ,,YouTube” platformoje, karjerą tęsė su mintimi, kad šokių judesiais pavyks ,,pakabinti” merginas. Jam iš tiesų pavyko – dabar Violeta ir Auggi yra susituokę.
Na, o menininkė, choreografė ir šokėja Kamilė Karpalovaitė teigia, kad šokis atrado ją – pati jo neieškojo. Pirmus šokių žingsnius pradėjo paskatinta mamos, kurios neišsipildžiusios svajonės tapti šokėja pačiai Kamillai suteikė didžiulę dovaną, per kurią ji atrado save ir pasaulį. ,,Atradau dalykus, kurie mane džiugina, skatina augti ir padeda bendrauti su begalę žmonių”. Šių šokėjų buvo paklausta kokią įtaką tėvai turėjo jų karjeroje – apibendrinus galima sakyti, jog tai buvo paskatinimas, tikėjimas jais ir palaikymas, nors iš aplinkos dažnai buvo galima girdėti komentarų ,,Kada susirasi saugesnį, rimtesnį darbą?” Nepaisant neigiamų pasisakymų, šie žmonės sugebėjo savo gyvenimą pasistatyti iš meilės šokiams.
Taigi, jei vis dėlto savo vaiką leidžiate į gatvės šokių užsiėmimus, tai jam patinka ir jo nedomina kitokios profesijos ar užsiėmimai, kas nutiks jei jūsų vaikas sugalvos sieti ateitį su gatvės šokiais? Atsakymą gausite iš prieš tai minėtų choreografų: Edgaras teigia tiesiai šviesiai – tai nėra lengva. Šiam darbui reikia daug disciplinos, su metais turi išmokti dirbti socialinėse medijose, reklamose, dalyvauti varžybose. ,,Žmonės turi žinoti, kas tu esi” – sako E. Kerpė.
Violeta su Auggi priduria, kad nors darbas ir nėra lengvas, bet sąlygos Lietuvoje tapti sėkmingu gatvės šokių mokytoju labai geros: „Įsidirbus šitiek metų galim tikrai pasakyti, kad dirbam daugiau nei kitų profesijų atstovai, kurie greičiausiai ir uždirba daugiau, bet mes bent jau tikrai nuoširdžiai „kaifuojam” nuo to ką darom, dabar nėra monotoniškas, nėra nuobodus. Dėl šito tikrai verta.”
Šokėjai teigia, jog norint būti geru šokių treneriu privalai nuolat tobulėti, atnaujinti duodamą medžiagą ir plėsti mokinių akiratį.
„Mūsų moto – niekada neturėti plano B. Yra tik planas A ir turi daryti viską, kad jis pavyktų” – sako Violeta ir Auggi, kurie šiuo metu patys vadovauja studijai, kurioje pradėjo savo šokių kelią. Choreografai mini, jog ši profesija gali skambėti nerimtai, tačiau patikina – karjeros galimybės aukštos ir darbas yra labai atsakingas.
,,Ką pasakytum tėvams, kurie dvejoja, ar leisti vaikus į gatvės šokių pamokas?”
Edgaras Kerpė: „Pasakyčiau, kad vaikas geriau žino, ko jis nori, nes tikrai žinau daug atvejų, kai tėvai verčia lankyti vaiką tai ką jie nori, todėl manau reikia duoti vaikui visišką laisvą pasirinkimą, ar jis nori šokti.“
Violeta ,,DaQueen“: „Aš pasakyčiau frazę, kurią kažkada pasakė mano mama, ją naudoju ir aš – tai jau geriau šokių salėje nei kieme ar laiptinėse. Labai svarbu žinoti ir atsirinkti į kokią šokių studiją jūsų vaikas eina, pažinoti trenerius, koks trenerio požiūris. Jei atranda gerą šokių studiją ar būrelį – vienareikšmiškai nedrausti, leisti, nes tai yra vaiko saviraiškos būdas, galimybė susirasti naujų draugų,. Yra daug nesocialių vaikų, kurie bendraudami šokiuose labai atsiskleidžia ir atsiveria – tampa bendraujantys. Šokdamas ir būdamas tam tikroj komandoj vaikas gali gauti žymiai daugiau pasitikėjimo savimi negu klasėj ar kieme. Todėl manau, kad socialinio gyvenimo įgūdžių lavinimas šokiuose yra vienas iš pagrindinių dalykų – tu nesi vienas esi komandoje, bendruomenėje, prie to pačio vaikas sportuoja fiziškai, emociškai pailsi nuo mokyklos ir mokosi naujus dalykus.”
Auggi: „Gal tokiu atveju tėvai galvoja, kad šokiai yra betikslis amatas, kuris neduoda nieko gero, bet vaikas iš to gali pasiekti daug dalykų ir daug ko išmokti, pvz., darbas reklamose, teatre, atidaryti savo šokių studiją. Jei vaikas nori – vienareikšmiškai palaikyti ir nedrausti.”
Kamilė Karpalovaitė: „Pirmiausia paklausčiau, kodėl jie dvejoja? Iš kur tai ateina? Vėliau supažindinčiau su savo vizija apie šokius. Manau jie pamatytų, kad yra galimybė tik atrasti ką nors naujo ir nuostabaus.”
Apibendrinus mokytojų išsakytas mintis, galime prieiti išvados, jog gatvės šokiai tampa vis konkurencingesnė sritis su kiekvienais metais, todėl ir požiūris į šį užsiėmimą turėtų keistis į gerą. Šokdamas vaikas lavina asmenines, komandines ir kūrybines kompetencijas, keliauja po Lietuvos ir užsienio miestus, susiranda draugų ir mokosi saviraiškos. Visiems, norintiems sieti ateitį su šokiais mokytojai linki daug užsispyrimo, kantrybės, investuoti į save ir žinias. Nepamiršti atiduoti savęs visu 100 procentų ir būti atviriems naujiems dalykams.
