Marytė Marcinkevičiūtė
VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras kartu su Lietuvos mokinių neformalaus švietimo centru bei Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“.
Projektas vyksta jau 12 metus ir apima 10 apskričių, 35 savivaldybes. Nemokantys plaukti mokiniai šiemet nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio turi galimybę lankyti nemokamas plaukimo ir elgesio vandenyje pamokas.
Nuo 2009 metų vykstančiame projekte „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ iš viso dalyvavo jau daugiau nei 73 tūkst. mokinių, kurie fizinio ugdymo pamokų metu su šios srities treneriais įvairiuose šalies baseinuose lavino plaukimo įgūdžius.
Plaukimo pamokas finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei projekte dalyvaujančios savivaldybės.
Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 plaukimo pamokų, o kitos 14 pamokų – savivaldybių ir kitomis lėšomis.
Siekis – kad vanduo taptų draugu
Pirmosios projekto ,,Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ plaukimo pamokos šiemet prasidėjo rugsėjo mėnesį ir tęsis iki gruodžio, o toliau vyks vasario-gegužės mėnesiais.
Daug šalies savivaldybių neturi tinkamų mokymui plaukti baseinų, todėl daugumai atokiau gyvenančių vaikų šis projektas yra vienintelė galimybė pakliūti į plaukimo pamokas.
Pasak projekto „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ vadovės, garsios praeityje povandenininkės, daugkartinės Lietuvos čempionės Mildos Šeibokaitės, tai labai laukiamas ir naudingas projektas: vaikai susipažįsta su vandeniu, kuris yra viena iš keturių gamtos stichijų, ir tampa draugu.
Šiuo projektu ir stengiamasi pasiekti, kad vanduo taptų draugu. Su vaikais dirba kvalifikuoti, turintys ne mažesnę nei trejų metų plaukimo patirtį treneriai, kurie savo kvalifikaciją tobulina Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro organizuojamuose seminaruose.
M. Šeibokaitės teigimu, kasmet surandama vis naujų temų, kaip dirbti su įvairių charakterių vaikais ir pačiais savimi, kad ir patys treneriai savęs nepamirštų, rūpintųsi savo fizine ir psichikos sveikata.
Praėjusiais metais treneriai Wim Hofo kvėpavimo metodu mokėsi grūdinimosi būdų, o šiemet buvo surengti dviejų dalių kvalifikacijos tobulinimo seminarai „Emocijų valdymas“, „Verbalinės ir neverbalinės komunikacijos tarp trenerio ir ugdytinio“.
Biuras paruošė metodinę medžiagą plaukimo pamokoms ir saugiam elgesiui vandenyje.
Ją sudaro penkios dalys: pirma – vanduo – kas tai, antra – pavojai vandenyje ir kaip būti saugiam, trečia – pirmi plaukimo žingsniai, ketvirta – plaukimo būdai ir pratimai bei penkta – žinių patikrinimas atsakant į klausimus.
Metodinė medžiaga paruošta video formate ir bus patalpinta Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro bei Lietuvos mokinių neformalaus švietimo centro internetinėse svetainėse bei išplatinta šalies ugdymo įstaigoms ir baseinams.
Mokomi plaukti visų pradinių klasių mokiniai
Plaukimo pamokose pagal konkurso sąlygas kiekvienais mokslo metais plaukti mokomi visų pradinių klasių mokiniai.
Šiemetiniame projekte dalyvauja 10 tūkst. pradinių klasių mokinių iš visos Lietuvos: Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės ir Mažeikių miestų bei rajonų, Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Palangos, Ignalinos, Varėnos, Elektrėnų, Šakių, Kėdainių, Radviliškio, Kelmės, Šilalės, Tauragės, Pagėgių, Visagino, Prienų, Pabradės, Zarasų, Širvintų, Švenčionių, Švenčionėlių, Pasvalio, Biržų, Skuodo ir Rokiškio.
Plaukimo nauda vienareikšmiškai didelė: vaikai susipažįsta su vandeniu ir turi galimybę išmokti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje.
Plaukimo programa mokiniams labai reikalinga ir ypatingai aktualu, kad projektas vyksta šaltuoju metų laiku, kai ežeruose ir upėse maudytis šalta.
Kaip teigia plaukimo specialistai, būtent saugiausia mokytis plaukti ir yra ne atviruose vandens telkiniuose, kur dažnai net nesimato dugno, o baseinuose, prižiūrint patyrusiems treneriams.
Padidėjo projekto finansavimas
„Labai džiaugiamės, kad šiemet Vyriausybė šiam projektui įgyvendinti skyrė didesnį (560 tūkst. eurų) finansavimą, nei ankstesniais metais.
Projektas labai išpopuliarėjo ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuosiuose miesteliuose.
Tėvai žino, domisi ir laukia, kada jų vaikai galės mokytis plaukti. Jiems nuimama nemaža vežiojimo į baseiną ir priežiūros našta.
Vaikams, kurie lanko mokymo plaukti pamokas, atsiranda daugiau galimybių popamokinėje veikloje suspėti nueiti ir į kitus būrelius.
Tai ypač džiugina tėvus, nes dauguma mokyklų neturi gerų kokybiškų sporto salių, kuriose per pamokas sportuotų jų vaikai, tai jie sveikatą stiprina baseine, o po pamokų dar gali eiti į papildomus kitus būrelius.
Tačiau labai išpopuliarėjus projektui, atsirado rimta problema: dėl baseinų užimtumo nebegalime patenkinti visų norinčiųjų išmokti plaukti.
Dauguma baseinų, kurie pastatyti ir įveiklinti, nebeturi laisvų vietų. Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė Klaipėdos rajono mokyklų vaikai: jie mokytis plaukti galėtų važiuoti į Klaipėdos baseiną, bet šis vykdo savo veiklas ir jų negali priimti.
Iškyla ypač opus baseinų infrastruktūros trūkumas. Per karantiną sustojo plaukimo baseinų statybos, po to darbai atsinaujino, tačiau kai kurie objektai, kurie ypač laukiami, dar nėra baigti“, – pasakoja projekto vadovė M. Šeibokaitė, kuri „Žalgirio“ arenos baseine irgi treniruoja 5-7 metų vaikus.
Kvalifikuotų trenerių netrūksta
Per 18 pamokų vaikai mokomi žaidimų vandenyje, plūduriuoti horizontalioje ir vertikalioje padėtyje, keisti kūno padėtį, panerti po vandeniu, saugių šuolių į vandenį, kvėpavimo subtilybių, įvairių plaukimo judesių.
Stengiamasi, kad vaikai gebėtų įveikti 25 metrų nuotolį be pagalbinių priemonių, su jais kalbama ir apie saugų elgesį prie vandens.
Pasibaigus projektui, kai kurie trečiokai ir ketvirtokai taip pamilsta plaukimą, kad nebenori skirtis su baseinu ir toliau siekia tobulinti savo įgūdžius.
Už tėvelių pinigus jie toliau lanko pratybas, sporto salę iškeičia į baseiną.
Kai projekte dalyvauja tiek daug vaikų, ar miestai ir rajonai nepritrūksta kvalifikuotų trenerių?
Projekto vadovė M. Šeibokaitė tik šypteli ir sako, kad jie tą problemą išsprendė.
Pavasarį naujuose objektuose provincijoje, kurie norėjo prisikviesti aktyvių žmonių, ankstesniais metais baigusių Lietuvos sporto universitetą, biuras surengė persikvalifikavimo mokymus.
Juose dalyvavo 23 žmonės, turintys sportinį išsilavinimą, bet ne plaukimo specializaciją, iš Šiaulių, Plungės, Druskininkų, Varėnos, Prienų, Tauragės.
Jie buvo apmokyti, kaip rengti jaunuosius plaukikus, atliko praktiką, mokėsi teorijos, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
„Trenerių trūkimo šiuo metu tikrai nejaučiame“, – sako M. Šeibokaitė ir pasidžiaugė, kad į projektą aktyviai įsijungė Ignalinos savivaldybė.
Ignaliniečių plaukimo treneris, įmonės „Aukštaitijos plaukimo-triatlono akademija“ vadovas Eugenijus Rakitinas po savo regioną labai išplėtė paslaugas ir pas juos į baseiną mokytis plaukti atvažiuoja vaikai iš Visagino, Vidiškių, Didžiasalio, Švenčionėlių, Pabradės.
Plaukti Varėnos baseine vaikų atvyksta iš kaimo vietovių – Senosios Varėnos, Perlojos, Valkininkų.
Projekte – ir Lietuvos plaukimo žvaigždės
Dauguma vaikų, kurie pirmą kartą ateina į baseiną, jaučia baimę vandeniui, gyliui.
Tačiau lankydami plaukimo pratybas, jie sėkmingai išmoksta plaukti be pagalbinių priemonių.
Šiemet į projektą įsijungė ir Lietuvos plaukimo žvaigždės: Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, olimpiečiai Kotryna Teterevkova, Andrius Šidlauskas, Lietuvos rekordininkas Tadas Duškinas, treneris Žilvinas Ovsiukas.
Europos plaukimo čempionato prizininkė, šalies rekordininkė Kotryna Teterevkova, Fabijoniškių baseine surengusi nemokamas pratybas vaikams, apgailestavo, kad kasmet Lietuvoje nuskęsta per šimtą žmonių, tarp jų ir vaikų, kurie nemoka plaukti.
Ateityje trenere galvojanti tapti K. Teterevkova pasidalijo mintimis apie savo pirmuosius grybšnius vandenyje:
„Mane, pirmokę, tėtis nuvedė į baseiną, kad išmokčiau plaukti. Kai mokiausi išsilaikyti vandenyje, pats baisiausias dalykas buvo – neturėti atramos po kojomis.
Kai vaikams būna 7–8 metai, tai pats laikas ugdyti jų gebėjimus, nes jie yra viskam imlūs, neturi jokių kompleksų.
Plaukimas – tai veikla, kurios metu vaikai susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis ir fiziškai aktyviai sportuoja“.
Projekto vadovė M. Šeibokaitė akcentuoja, kad šie garsūs plaukikai vaikystėje irgi turėjo tų pačių iššūkių ir baimių, kaip ir dabartiniai vaikai, tačiau savo kruopščiu darbu ir pasitikėjimu treneriais jie įveikė visas baimes.
„Tadas Duškinas bijojo perplaukti per baseino gilią vietą, tačiau baimę nugalėjo tik trenerio motyvacijos dėka, Rūta Meilutytė, panirusi į vandenį, suprato, jog reikės daug padirbėti, siekiant išmokti plaukti.
Andriui Šidlauskui nuo pat mažens patiko vanduo ir juo iškart pradėjo džiaugtis.
Tai ištransliuota mintis, jog reikia ne tik bijoti, bet ir džiaugtis, atrasti save toje veikloje ar aplinkoje, kurioje esi.
Apie tai paruoštas filmukas, kuris turėtų pasirodyti gruodyje. Kiekvieną mėnesį norisi kažką parodyti, kad būtų pasitikėjimas programa, vandeniu ir kad į tai būtų atkreiptas dėmesys“, – mintimis dalijasi M. Šeibokaitė.
