Jaunųjų talentų pergalės Lietuvos čempionate, jėgų išbandymas Europoje, infrastruktūros plėtros idėjos, dėmesys varžyboms Vilniuje net iš Naujosios Zelandijos, sezoną pratęsę puikūs orai. Tokie 2023-ieji buvo Lietuvos vandens slidininkų ir vandenlentininkų federacijai (LVSVF).
„Sezonas buvo tikrai produktyvus. Vandens slidininkams jis prasidėjo balandį treniruočių stovykla Ispanijoje, kur dalyvavo trys talentingiausi šalies jaunieji sportininkai – 14-metė Eglė Triponaitė, 12-metis Vincentas Auštras ir 15-metis Rojus Busilas. Surengta nemažai varžybų, patys keliavome pasivaržyti į užsienį“, – džiaugėsi LVSVF prezidentas Ričardas Lažinskas, vadovaujantis ir seniausiam Lietuvoje vandens slidinėjimo klubui „Skriejantieji bangomis“.
Būtent elektrėniškė E.Triponaitė šiemet padarė tai, ko daug metų nebuvo pavykę niekam, kai varžybose dalyvaudavo daugkartinė šalies čempionė Meilė Linkevičienė.
Paskutinį vasaros šeštadienį Gėlužės ežere vykusiame Lietuvos slalomo rungties čempionate E.Triponaitė moterų elito grupėje pranoko ilgametę lyderę ir pirmąkart iškovojo šalies suaugusiųjų čempionato aukso medalį.
„Aišku, pastaraisiais metais Meilė beveik nesitreniravo, o Eglė labai aktyviai sportuoja. Bet tai tikrai nesumenkina jos pergalės. Smagu, kad turime tokių jaunų talentų. Tokių yra apie dešimt, bet labiausiai išsiskiria Eglė, Vincentas ir Rojus. Visi trys jie šalies jaunių rinktinės nariai. Tiesa, šiemet Europos jaunių čempionate Ispanijoje dalyvavo tik Eglė, kuri varžėsi amžiaus grupėje iki 14 metų. Ten ji užėmė 13-ąją vietą. Apmaudu, kad iki finalo lietuvei trūko vos vieno įveikto plūduro. Žvelgiant į geriausius Eglės rezultatus, finale ji tikrai būtų galėjusi kovoti dėl medalio. Labiausiai, manau, jai trūko tokio lygio varžybų patirties.
Vincentas dar kiek per jaunas rungtis su 14-mečiais, o pernai žemyno pirmenybėse startavusiam Rojui šiemet irgi būtų reikėję kovoti su vyresniais sportininkais, tad nutarta metus palaukti. Bet Lietuvoje jie išsiskiria tarp bendraamžių ir net vyresnių vandens slidininkų – Lietuvos čempionato vyrų grupėje užėmė penktąją vietą. Bet kitąmet ir jie turėtų dalyvauti Europos jaunių čempionate. Nes mūsiškių rezultatai lyginant su bendraamžių iš kitų šalių yra tikrai konkurencingi, be to, jie nuolat gerėja“, – paaiškino Lietuvos čempionato auksą šiemet vėl laimėjęs R.Lažinskas.
Tarptautinių varžybų patirties Lietuvos vandens slidininkai galėjo pasisemti ir namuose. Liepos pradžioje Gėžulės ežere surengtos tradicinės Tarptautinės federacijos homologuotos slalomo rungties varžybos „Vilnius Open“ , sutraukusios 40 dalyvių ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Vengrijos ir net Naujosios Zelandijos.
Specialiai šioms varžyboms jų pagrindinis rėmėjas latvių bendrovė SIA „Aqua Sports“ atvežė naujutėlį katerį „Nautique 200“. O prie jo vairo sėdo legendinis ispanas Ricardo Botas. Jis čia atvyko su tarptautine teisėjų komanda.
Klubas „Skriejantieji bangomis“ liepos 27 d. surengė tradicines Igno taurės varžybas, skirtas Lietuvos vandens slidinėjimo vieno patriarchų Igno Lažinsko atminimui. Gėlužėje rugsėjo 16 d. vyko ir tradicinės sezono uždarymo varžybos „Auksinis ruduo“. Po savaitės vandens slidininkai dar išbandė jėgas ir Elektrėnuose, kur yra aktyviai veikiantis klubas.
Lietuvos sportininkai šiemet startavo Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje, Austrijoje, Norvegijoje. Išvyką į pastarąją šalį jaunimui padedamas rėmėjų suorganizavo Elektrėnų vandens slidinėjimo klubas. Be pastarojo ir Vilniaus „Skriejantieji bangomis“ vandens slidinėjimą Lietuvoje dar vysto Anykščių klubas.
Pastaraisiais metais beveik visose varžybose lietuviai startuoja tik slalomo rungtyje – figūrinis slidinėjimas ir šuoliai nuo tramplino Lietuvoje kol kas nustumti į šešėlį. Kodėl?
„Daug metų buvo kultivuojamos visos trys rungtys. Bet atgavus Nepriklausomybę vandens slidinėjimo vystymasis kiek sustojo, nes trūko inventoriaus, degalų kateriams. Ir atsigavo tik po dešimties metų. Tik nebe valstybės lėšomis, o iniciatyvomis, paremtomis entuziazmu ir privačiais pinigais.
Visų trijų rungčių vystymas reikalauja gerokai daugiau lėšų ir dėmesio.
Šuoliams ir figūriniam slidinėjimui reikia labai didelio fizinio pasiruošimo. Šuolininkams būtina nuo mažų dienų jausti vandenį, suaugę jau nepradeda šokinėti, nes tai pavojinga. O atlikti figūroms reikia akrobatikos, gimnastikos pagrindų.
Bet ateityje vėl sugrįšime prie visų rungčių. Vilniuje klubo „Skriejantieji bangomis“ bazė, yra paruoša visoms trims rungtims. Bet, be bazės, reikia dar ir jaunimo. Jo jau atsiranda. Federacija dirba, ieškodama lėšų, teikia paraiškas didelio sportinio meistriškumo programoms, Sporto rėmimo fondui.
Jei galėtume pasiūlyti jaunimui treniruotis nemokamai arba už simbolinį mokestį, tai, be abejo, turėtume daug daugiau norinčių sportuoti ir bandyti visas tris rungtis. Nes dabar tai yra daugiausia tėvų apmokama veikla, todėl plėstis į tris rungtis būtų labai didelis iššūkis“, – teigė R.Lažinskas.
Anot LVSVF prezidento, šiuo metu geriausiai aukščiausio lygio varžyboms Lietuvoje tinkama dar prieš 55 metus – 1968-aisiais – Vilniuje atsiradusi vandens slidinėjimo bazė Gėlužės ežere. Čia vykstančios „Vilnius Open“ įtrauktos į tarptautinį kalendorių, atitinka visus Tarptautinės vandens slidinėjimo ir vandenlenčių federacijos reikalavimus.
„Mes stengiamės daryti mūsų varžybas patraukliomis ir kitais dalykais. Čia nemažai padeda tai, kad varžybos vyksta, galima sakyti, pačiame mieste. Tai puiki proga sportininkams ir susipažinti su Lietuvos sostine. O pačioms varžyboms visiems reikalavimai vienodi. Trasos visur vienodos, nes įrengtos pagal Tarptautinės vandens slidinėjimo federacijos reikalavimus. Teisėjavimas irgi pagal standartus, rezultatai skelbiami gyvai internetu.
Kateris, tempiantis slidininkus, turi pastovaus greičio užtikrinimo sistemą, susietą su palydoviniu ryšiu. Sistema reguliuoja variklio sūkius, nes slidininkų fiziniai duomenys skiriasi, tai kateris prie to prisitaiko. Užtikrinama ir tiesi trajektorija tarp plūdurų. Visa tai mes naudojame Lietuvoje.
Gėlužės ežero kranto reljefas padeda apsisaugoti nuo vėjo, tuo pačiu ir nuo didelių bangų. Tai labai svarbu visuose vandens telkiniuose, kuriuose vyksta varžybos – ir natūraliuose, ir dirbtiniuose. Aišku, akvatorija, vandens temperatūra skiriasi. Bet prie jų tenka prisitaikyti vietoje. Vieniems geriau rungtis šaltesniame vandenyje, kitiems – šiltame.
Kol kas Lietuvoje neturime vandens slidinėjimui skirtų dirbtinių telkinių. Bet jau yra minčių apie jo įrengimą.
Gėlužės ežeras puikiai tinka mūsų sportui. Jo ilgis – apie kilometrą, plotis – apie 300 m. Dirbtiniai, skirti vandens slidinėjimui, telkiniai būna apie 90 m pločio. Gal ežeras įsibanguoja kiek daugiau, bet trasą esame įrengę toje vietoje, kur nuo dominuojančio vėjo saugo šlaitas“, – sakė R.Lažinskas.
Daug daugiau Lietuvoje yra vandenlentininkams skirtų bazių. Tiesa, jose daugiau žvelgiama į pramoginę šios sporto pusę. Bet vyksta ir Lietuvos čempionatai. Tiesa, mūsų šalies vandenlentininkai šiemet nedalyvavo nei viename Europos čempionate.
„Vandens slidės ir vandenlentės – giminingos sporto šakos, nes čiuožiame vandeniu. Priklausome tai pačiai nacionalinei tarptautinei federacijai. Bet, tuo pačiu, yra ir nemažai skirtumų. Vandenlenčių varžybos panašiausios į vandens slidininkų figūrinį slidinėjimą. Žiemą panašumų ir skirtumų pavyzdys galėtų būti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių lyginimas“, – paaiškino R.Lažinskas.
Lietuvoje šiemet vyko visų trijų vandenlenčių atšakų – plaukimo paskui katerį ir slydimo banga paskui katerį bei plaukimo tempiant lynu specialiame parke.
„Populiariausi yra vandenlenčių parkai. Jie Lietuvoje gyvuoja jau antrą dešimtmetį ir kone kasmet atsiranda vis naujų. Populiarumas labai didelis visoje Lietuvoje. Bet šios bazės skirtos tik vandenlentėms, netinka vandens slidinėjimui. Vandens slidinėjimui irgi yra specialūs įrenginiai, bet Lietuvoje tokių neturime. Tokiai įrangai reikia tiesios daugiau nei 300 m atkarpos slalomo ir šuolių rungtims.
Vandenlentės populiaresnės už vandens slidinėjimą dar ir dėl to, kad tiek fiziškai, tiek techniškai pradėti slidinėti lengviau ant vandenlentės. Nes čia į viršų kelia status lynas, tai palengvina pirmuosius bandymus atsistoti ant vandens, todėl naujokams tikrai lengviau. Su kateriu kylant ant vandens jau reikia daugiau technikos, žinių, kaip ir ką daryti, būtinas patyręs instruktorius.
Bet rezultatų prasme, atstovavimu tarptautinėje arenoje šiuo metu lyderis Lietuvoje yra vandens slidinėjimas.
Vandenlentininkai šiemet, nors ir buvo planuota, neišsiuntė savo atstovų į Europos čempionatus. Ar vandenlentės pas mus išsivystys į profesionalų sportą, ar liks pramoginio pobūdžio, parodys ateitis“, – pasakojo R.Lažinskas.
2023 m. Lietuvos čempionatų rezultatai
Vandens slidinėjimas
Slalomas
Vaikinai iki 14 metų. 1. Vincentas Auštras, 2. Neidas Biekša, 3. Herkus Armonas.
Vyrai. 1. Ričardas Lažinskas, 2. Darius Krivelis, 3. Simonas Masalskas.
Merginos iki 14 metų. 1. Kornelija Šteinaitė, 2. Augustė Skučaitė, 3. Elza Rungė
Moterys. 1. Eglė Triponaitė, 2. Meilė Linkevičienė, 3. Gintarė Skrabulytė-Auštrienė.
Vandenlenčių sportas
Slydimas banga paskui katerį
Jaunimas iki 16 m. 1. Jokūbas Pėčia, 2. Gabrielius Kazauskas, 3. Rafaelis Hovhannisyanas.
Vyrai. 1. Aurimas Uscila, 2. Vėjas Samutis, 3. Danielius Židelis.
Moterys. 1. Veronika Tamulionytė, 2. Rasa Kiūdytė, 3. Aušra Kuliešienė.
Plaukimas paskui katerį
Jaunimas iki 16 m. 1. Jokūbas Pėčia, 2. Nykolas Ziničius, 3. Augustė Vilčinskaitė.
Vyrai. 1. Aurimas Uscila, 2. Edgaras Juškevičius, 3. Justinas Lukšys.
Moterys. 1. Aušra Kuliešienė, 2. Inga Matuizaitė, 3. Sandra Mickė.
Plaukimas traukiant lynu
Jaunimas iki 15 m. 1. Ignas Dailydė, 2. Aleksandras Davydenka, 3. Rojus Gureckas.
Jaunimas iki 19 m. 1. Vilius Verrevas, 2. Tadas Sinevičius, 3. Nikita Vološinas.
Vyrai nuo 30 m. 1. Tadas Miceika, 2. Rolandas Suraučius, 3. Justinas Jarmalavičius.
Vyrų atviras pogrupis. 1 Motiejus Lisauskas, 2. Tadas Aleksiejūnas, 3. Arnas Kiškys.
Moterų atviras pogrupis. 1. Guoda Saulė Malinauskaitė, 2. Marija Laurinavičiūtė, 3. Klaudija Tiškovaitė.
„Wake Skate“ atviras pogrupis. 1. Dainius Žemgulis, 2. Motiejus Lisauskas, 3. Mantas Malakauskas.
