Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Lietuvoje aktyvia veikla pasižymi Trakų baidarių ir kanojų irklavimo klubas, įkurtas 2003-iaisiais ir vadovaujamas buvusio tituluoto irkluotojo, verslininko Dariaus Čereškos.
Vilnietis baidarę aktyviai irkluoja iki šių dienų, subūrė bendraminčių kolektyvą ir kartu dalyvauja pasaulio ir Europos meistrų čempionatuose, žaidynėse, įvairiose regatose.
„Medalių iškovoja dauguma mūsų klubo narių. Bet medalis tik vainikuoja metų ar kelerių pasirengimą, o geriausias rezultatas mums – gera nuotaika bei savijauta, kurią užtikrina nuolatinis fizinis aktyvumas gryname ore ir nuostabioje mūsų ežerų ar upių aplinkoje“, – įsitikinęs D. Čereška.
Jo vadovaujamas Trakų baidarių ir kanojų irklavimo klubas daug padeda perspektyviems jauniesiems irkluotojams, taip pat skatina vyresnio amžiaus žmones vėl sėsti į valtis ir irkluoti, užsiimti fizine veikla.
Klubo prezidentas ypač dideles viltis dabar sieja su irklenčių sportu, kuris Lietuvoje sparčiai populiarėja, kasmet atsiranda vis daugiau norinčiųjų išbandyti šią sporto šaką.
Kaip kilo mintis įkurti Trakų baidarių ir kanojų irklavimo klubą?, – paklausėme D. Čereškos.
Trakų baidarių ir kanojų irklavimas buvo įkurtas siekiant populiarinti šią sporto šaką, padėti perspektyviems, valstybės mažai remiamiems jauniesiems sportininkams, skatinti buvusius irkluotojus neleisti užmiršti savo mylimo sporto, organizuoti meistrų varžybas.
Visą šią veiklą vykdžiau porą metų dar iki klubo įsteigimo, tačiau klubo, kaip juridinio asmens, kuriame suburti bendraminčiai, galimybės yra didesnės.
Įgyvendinant idėją prisidėjo ir tuometis Trakų irklavimo bazės vadovas, buvęs baidarininkas Dainius Narkevičius, meistrų klubo idėją aktyviai palaikė triskart pasaulio čempionas Artūras Vieta.
Kas buvo pirmieji klubo nariai ir ar jie išliko iki šių dienų?
Visi klubo nariai – buvę irkluotojai. Tai – ir SSRS čempionas Gintaras Švenčionis, ir pasaulio čempionės Natalijos Kalašnikovos treneris bei vyras Jevgenijus Sokolovskis, kiti.
Jie visi po kažkiek metų pertraukos vėl atsisėdo į baidares ir mus sujungė bendras pomėgis bei aktyvi veikla meistrų judėjime.
Per kelerius pirmuosius klubo veiklos metus susiformavęs klubo branduolys išliko iki dabar.
Naujus narius pritraukia informacija apie sėkmingus Lietuvos meistrų pasirodymus pasaulio ir Europos meistrų čempionatuose bei žaidynėse.
Pandemija irgi paskatino keletą buvusių irkluotojų prisijungti prie klubo treniruočių nuostabiuose Trakų ežeruose.
Pradiniai tikslai paremti jaunuosius sportininkus ir surengti meistrų varžybas buvo greitai įgyvendinti.
Daug motyvacijos mums suteikė nuo 2005 metų Europoje nuolat pradėti rengti pasaulio ir Europos čempionatai bei žaidynės.
Manu, kad klubo narius, kurie nuo pat jo įsteigimo aktyviai dalyvauja mūsų veikloje, galima drąsiai vadinti klubo patriotais, nes jie meistrų sportui bei klubo veiklai atidavė jau daugiau laiko nei aktyviai sportuodami jaunystėje.
Trakų baidarių ir kanojų irklavimo klube – ne tik trakiškiai, bet ir kitų miestų atstovai. Kiek dabar klubas vienija irkluotojų?
Trakiškių turime tik du, visi kiti – iš Vilniaus. Turime aštuonis tikruosius klubo narius, steigėjus, kurie veikloje dalyvauja nuo pat įsteigimo, bei daugiau nei 20 narių, kurie naudojasi klubo teikiamomis paslaugomis.
2018 metais kilo idėja pritraukti daugiau narių, ypač buvusių irkluotojų, kurie jaunystėje irklavo, o dabar vėl nori atsisėsti į valtį.
Daug tokių žmonių atvykdavo į Trakus, ypač varžybų metu, tačiau negaudavo pairkluoti, nes profesionalų valtys labai brangios ir individualiai pritaikytos sportininkui, o mes klube turėjome vos kelias baidares.
Todėl parašėme projektą Sporto rėmimo fondui ir gavome finansavimą inventoriui įsigyti bei užsiėmimams rengti Trakų irklavimo sporto bazėje.
Programos tikslas buvo papildomai prie esamo inventoriaus įsigyti du stacionarius irklavimo treniruoklius šaltajam sezono metui, dvivietę ir keturvietę baidares bei dvi irklentes ir šiuo inventoriumi leisti nemokamai treniruotis vyresnio amžiaus žmonėms, skatinti jų aktyvumą.
Lietuvos sporto centro irklavimo bazėje Trakuose rengėme nemokamus užsiėmimus.
Projekto nespėjome įgyvendinti per 2019 metus, todėl jį pratęsėme 2020 –aisiais, bet ir tais metais dėl pandemijos ne viskas sklandžiai klostėsi.
Pastebėjome, kad žmonėms, ypač kurie anksčiau neirklavo, daug mieliau renkasi irklentes nei sportines baidares.
Geru oru pratybas irklentėmis tekdavo sudaryti išankstinę registraciją, nes jų esame įsigiję tik dvi.
Atsižvelgdami į tai, kad labai didelė dalis entuziastų mieliau stoja ant irklentės, o į baidarę sėda atsargiai, nemokamų užsiėmimų programą pratęsėme 2021-aisiais metams.
2020–aisiais mūsų klubas įsteigė ir įteikė Vilties prizus – irklentes –perspektyviausiems jauniems baidarių ir kanojų irkluotojams.
Tiesa, prizus gavo jų atstovaujami klubai su pirmumo teise treniruotis prizų laimėtojams.
Ar klubas vienija tik mėgėjus, ar ir didelio meistriškumo baidarių ir kanojų irklavimo meistrus?
Kaip čia pasakius. Mes, beveik visi tikrieji klubo nariai, nepaisant amžiaus, treniruojamės 3-5 kartus per savaitę, dalyvaujame ne tik meistrų, bet pasivaržome ir Lietuvos čempionatuose bei taurės varžybose, komandinėse valtyse netgi patenkame į finalus.
Tai kaip ir galima būtų sakyti, kad esame aukšto sportinio meistriškumo. O jei rimtai, šiuo metu klubas daugumoje vienija tik buvusius irkluotojus, bet klubo turimas inventorius jau sudaro sąlygas pritraukti ir daugiau mėgėjų.
Kita vertus, norint tinkamai pasiruošti tarptautinėms meistrų varžyboms, būtina varžybų patirtis Lietuvoje, todėl bendri startai su jaunimu būna puiki repeticija prieš pagrindines tarptautines meistrų varžybas.
Nemažai klubo narių kasmet dalyvauja pasaulio ir Europos senjorų čempionatuose, kitose regatose, parveža daug medalių, kuriuos visus sunku ir suskaičiuoti, kurias pastarųjų metų pergales norėtumėte išskirti?
Dabar irklavimo senjorai ar veteranai vadinami meistrais, nes jie sukaupia didžiausia patirtį.
Visame pasaulyje labai suaktyvėjo meistrų judėjimas. Pirmasis Europos meistrų čempionatas įvyko Segede (Vengrija) 2005 metais.
Ten dviviečių baidarių varžybose su aktyviu mūsų klubo nariu Sauliumi Svaldeniu 1000 m distancijoje iškovojome sidabro medalius.
Tai pirmasis oficialus medalis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorijoje, kai Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF) pradėjo rengti meistrų čempionatus.
Tame pačiame čempionate keturviečių baidarių 200 m rungtyje kartu klubo nariais S. Svaldeniu, Gintaru Švenčioniu ir klaipėdiečiu Sigitu Bulovu iškovojome bronzos medalius.
Vėliau kone kasmet dalyvaudavome visuose pasaulio ar Europos meistrų čempionatuose, taip pat kas ketverius metus rengiamuose meistrų žaidynėse, kur iš viso pasaulio susirenka įvairių sporto šakų atstovai.
Tai savotiškos meistrų olimpinės žaidynės, kuriose jėgas bando daugiau nei 20 tūkst. sportininkų.
Medalių iškovoja dauguma klubo narių. Bet medalis tik vainikuoja metų ar kelerių pasirengimą, o geriausias rezultatas mums – gera nuotaika bei savijauta, kurią užtikrina nuolatinis fizinis aktyvumas gryname ore ir nuostabioje mūsų ežerų ar upių aplinkoje.
Mūsų klubo iniciatyva 2016 metais Trakuose Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija surengė pasaulio meistrų čempionatą, kuriame rungėsi daugiau nei 500 irkluotojų iš daugiau kaip 20 šalių.
Tos varžybos buvo pirmasis tokio masto renginys, kurį organizavo mūsų sporto šakos federacija, ir jis suteikė pagrindo tikėtis, kad federacija ateityje iškovos teisę Trakuose surengti ir jaunimo pasaulines varžybas.
Šiaip į visas varžybas žiūriu kaip į savotišką žaidimą: įdomus pasiruošimo procesas, kuris neleidžia užsisėdėti, o pačios varžybos – tai ne tik tarpusavio jėgų išbandymas, bet ir malonus pabendravimas su buvusiais sporto laikų draugais.
Kas klube aktyvesni: moterys ar vyrai, gal netgi šeimų yra?
Deja, moterų, kaip ir visame Lietuvos baidarių ir kanojų irklavime, turime labai nedaug.
Tiesa, dabar, kai klube pradedame aktyviai populiarinti irklenčių sportą, matome, kad jo populiarumas smarkiai auga visame pasaulyje.
Tai labai įdomi sporto šaka: galimas ir lengvas pasiirklavimas savo malonumui ir tuo pačiu artimas baidarių ir kanojų irklavimui.
Į irklenčių sportą tikimės pritraukti ir daugiau moterų. Tikiu, kad ši sporto šaka ateityje bus įtraukta į olimpinių žaidynių programą.
Gražų pavyzdį rodote ir jūs pats, kaip tikras strategas vedate klubo narius į pergales. Kiek jau turite iškovojęs čempionatų medalių, kurias pergales dar ir šiandien puikiai atsimenate?
Buvau Lietuvos rinktinės narys, įvykdžiau sporto meistro normą. Tačiau nebuvau prasibrovęs į olimpą, todėl nesu pasisotinęs pergalių.
Meistrų varžybose būname suskirstyti į amžiaus grupes, todėl iškovoti medalį yra sąlyginai lengviau.
Tačiau dabar masiškumas toks didelis, kad beveik kiekvienoje rungtyje vyksta atrankos, pusfinalio ir finaliniai plaukimai.
Ypač mano amžiaus grupėje. Kiek turiu medalių? Pilną batų dėžę, reikės kada suskaičiuoti (šypsosi … ).
Irklavote jaunystėje, irkluojate ir dabar, sulaukęs 52-jų. Be irklavimo, ežerų negalite gyventi, nors ir esate labai užimtas, vadovaujate bendrovei „Seifuva“. Kaip viskam randate laiko?
Veiklos turiu: pirmiausia esu dviejų mažamečių vaikų tėvas, aktyviai dalyvauju dviejų šeimos verslo įmonių „Seifuva“ ir „Taurakalnis“ veikloje.
Šiuo metu nesu direktorius, pritrūko laiko, bet dalyvauju priimant visus strateginius sprendimus.
O irklavimas tiesiog įaugęs į kraują: jei važiuoju atostogauti, tai vežuosi baidarę, o jei nepavyksta nusivežti, susirandu kokią nors turistinę pairkluoti.
Man atrodo, kad irklavimas – viena sveikiausių sporto šakų. Netgi savo klubo kartu su Sporto rėmimo fondu vykdomą programą pavadinome ,,Judėk sveikai vandenyje“.
Stengiuosi aktyviai dalyvauti baidarių ir kanojų irklavimo gyvenime. Nuo 2001 metų nesu praleidęs nė vieno pasaulio ar Europos čempionato, olimpinių žaidynių.
Keliaujame kartu su kitais meistrais bei jų šeimos nariais ir sergame už Lietuvai atstovaujančius irkluotojus. Esu neabejingas LBKIF, kurios nariu yra mūsų klubas, veiklai.
Pasaulį sukaustė COVID–19 pandemija, kaip ji paveikė klubą, ar spėjote išbandyti jėgas kokiose nors regatose, čempionatuose?
COVID–19 smarkiai pakoregavo varžybų kalendorių. Nors ant vandens koronos ir su žiburiu nesurasi, tačiau klubo veikla karantino metu buvo sustabdyta, negalėjome organizuoti sportinių renginių.
Tiesa, individualiai treniravomės, rengėmės planuojamam pasaulio meistrų čempionatui, kuris turėjo įvykti Ukrainoje, tačiau jis buvo atšauktas.
Tačiau pasirengimas nenuėjo veltui. Panevėžyje, Senvagėje buvo surengtos tradicinės Vaidučio Ščiukos atminimo taurės varžybos.
Į jas susirenka ir rungiasi stipriausi Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo meistrai, o pasaulio čempiono Petro Šiursko dėka įvyksta ir tradicinė vakaronė, sukviečianti visus ilgiau pabendrauti.
Taip pat išbandžiau jėgas Kauno m. ilgųjų nuotolių čempionate, kur užėmiau trečią vietą suaugusiųjų grupėje.
Ką klubo irkluotojai dabar veikia žiemą per karantiną, ar jie stiprėja fiziškai, treniruojasi savarankiškai, o gal jau nutarė mesti irklavimą?
Esame įsigiję du stacionarius irklavimo treniruoklius, bet patekimas į Trakų irklavimo sporto bazę, kur jie stovi, apribotas.
Tačiau mūsų sporto specifika ir oro sąlygos leidžia treniruotis individualiai, kol ežerai dar neužšalę.
Nors jau ir sausis, tačiau „prasukau“ pora ratukų Žaliuosiuose ežeruose. Valtį užsimetu ant automobilio stogo ir pirmyn.
Niekas garsiai nekalba, bet žinau, kad visi klubo nariai tikrai randa kaip palaikyti gerą sportinę formą.
2023-aisiais jūsų klubas minės 20-metį, be abejo, kuriate jo tradicijas. Kuriomis jau galite pasidžiaugti ir teigti, kad tos tradicijos jau prigijo ir jas pamilo irkluotojai?
Džiaugiuosi, kad klubo veikla plečiasi. Kaip jau minėjau, labai tikiu irklenčių perspektyva.
Noriu pritraukti kuo daugiau entuziastų, kad jie aktyviai užsiimtų šia vandens sporto šaka. Todėl planuojame įsigyti daugiau inventoriaus, kad po darbų galėtų atsipūsti ir pasportuoti visi norintys.
Puoselėjame vieną gražią tradiciją: prieš Šv. Kalėdas, persirengiame Kalėdų seneliais, kartais snieguole pabūna pasaulio čempionė Natalija Kalašnikova ir išplaukiame į Galvės ežerą aplink Trakų pilį pairkluoti.
Tačiau šiemet teko irkluoti su maža grupele Žaliuosiuose ežeruose. Džiaugiuosi, kad tradicija liko neužmiršta.
Lietuvoje sporto klubams ypač sunku išgyventi, tenka durstyti galą su galu, ar jums padeda Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija?
Finansiškai ne, mes ir neprašome, nes vadovaujamės Johno Fitzgeraldo Kennedy perfrazuotu posakiu „neklausk ką tau gali duoti federacija, o paklausk savęs – ką tu gali duoti federacijai“.
Džiaugiamės, kad sulaukiame organizacinės federacijos pagalbos ir Trakuose jau nuolat rengiame Lietuvos meistrų čempionatus.
Dalis mūsų narių yra verslininkai ir finansiškai remia klubo veiklą. O ir klubo pirminė idėja buvo padėti perspektyviems, bet valstybės mažai remiamiems ar iš viso neremiamiems sportininkus.
Deja, bet federacijos strateginio plano 2021-2024 metams projekte jau nebeliko skyriaus, skirto meistrų skatinimui.
Federacijos generalinio sekretoriaus teigimu, už meistrus federacija taškų ir pinigų iš valstybės negauna, federacijoje nėra atsakingo asmens šiai sričiai.
Džiaugiuosi, kad atsirado tokios programos, kaip Sporto rėmimo fondo, kuomet galima įsigyti inventoriaus, pritraukti daugiau dalyvių, ypač vyresnio amžiaus, buvusių sportininkų ar šiaip norinčių sveikai praleisti laiką.
Juk mes neamžini. Dėka šios programos vyriausiu klubo nariu tapo trakietis Valerijus Rubcovas, nusipelnęs Lietuvos treneris.
Praėjusiais metais jis tik atsargiai suko treniruoklius, o artimiausiu metu žadėjo parodyti „klasę“ ant vandens.
Mes kvietėme ir kviesime visus vyresnio amžiaus žmones, nesvarbu, ar jie moka irkluoti, ar ne, nemokamai išmėginti mūsų sporto šaką.
Pandemija sutrukdė pilnai įgyvendinti mūsų planus: planavome pritraukti apie 35-40 pastovių vyresnio amžiaus žmonių.
Vasarą jau buvome arti tikslo, tačiau orams atšalus, entuziazmas išblėso, o prasidėjus karantinui ant treniruoklių šį rudenį niekas ir neatsisėdo.
Todėl savo iniciatyva mėginsime pratęsti nemokamas treniruotes ir šiais metais, tad lauksime visų susidomėjusių Trakuose, Lietuvos sporto centro bazėje (daugiau informacijos bus klubo profilyje socialiniame tinkle Facebooke>>>
Su kokiomis viltimis klubas pasitiko 2021-uosius, ar jau esate numatę renginius vasarą?
Gyvename neapibrėžtame laikotarpyje. Tikiuosi, kad su vakcinos atsiradimu visas gyvenimas sugrįš į savo vėžes ir dar su didesniu entuziazmu sportuosime gamtoje.
Šiemet – Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos ataskaitos ir rinkimų konferencija. Tarp galimų kandidatų į federacijos prezidentus minima ir jūsų pavardė. Ar kelsite savo kandidatūrą?
Vienas klausimas, o tema labai plati. Trumpai – ne, šiuo metu esu labai užsiėmęs verslu ir šeima.
Ankstesnėje kadencijoje (iki 2016 m.) buvau federacijos viceprezidentas ir Vykdomojo komiteto narys, todėl dabar, žiūrėdamas kažkiek iš šalies, federacijos veikloje matau taisytinų dalykų.
Taip, ji veikia daug geriau, nei prieš dešimtmetį, bet gyvenimas nestovi vietoje.
Federacijos biudžetas išaugo kelis kartus, o skaidrumo ir viešumo bei konstruktyvios diskusijos vengiama.
Mano nuomone, yra netoleruotinų aspektų bei kitaip spręstinų klausimų. Aš vadovaujuosi sąžiningumo, atvirumo bei aiškių žaidimo taisyklių principais.
To šiek tiek pasigendu federacijos veikloje. Federacijos veiklos tobulinimas – tai tema atskirai diskusijai, kurioje turėtų pasisakyti ir federacijos vadovai, todėl nenorėčiau daugiau konkretizuoti minėtų trūkumų.
Tikiuosi, kad artėjant LBKIF vadovų rinkimams, dar bus progų konstruktyviai diskusijai dėl veiklos tobulinimo, ir visi suinteresuoti asmenys turės galimybę išreikšti savo poziciją.
Mūsų klubas ir jo nariai esame finansiškai bei kitaip nepriklausomi nuo federacijos vadovų, todėl galime laisvai išsakyti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus dėl federacijos veiklos ir siekti savo patirtimi bei žiniomis prisidėti prie federacijos tikslų įgyvendinimo.
Siekdami užtikrinti demokratinį rinkimų procesą esame numatę kandidatą į federacijos prezidento pareigas, buvusį irkluotoją, verslininką, kuris, manau, galėtų vadovauti, vienydamas bei telkdamas baidarių ir kanojų irklavimo bendruomenę. Bet kokiu atveju remsiu permainas.
* **
Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
