Marytė Marcinkevičiūtė
Lietuvos nacionalinė vyrų vandensvydžio rinktinė baigė 2020-2021 metų sezoną.
Dabar žaidėjai atostogauja ir, stengdamiesi palaikyti savo fizinę formą kiekvienas dirba pagal rinktinės stratego Anatolijaus Asajavičiaus numatytas užduotis.
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija (LVSF), siekdama, kad pamaina turėtų daugiau varžybų, pratęsė jaunučių, jaunimo ir jaunimo komandų sezoną.
Dėl pandemijos Lietuvos jaunimo čempionato pirmo turo varžybų nepavyko surengti, todėl jos vyks rudenį.
Kaip vertinate sezoną?, – paklausėme Lietuvos rinktinės trenerio ir LVSF prezidento A. Asajavičiaus.
Tiksliau reikėtų vertinti pirmąjį sezono pusmetį, kuris buvo gana sėkmingas.
Ypač svariai rungtyniauta Brno (Čekija) Europos tautų taurės vyrų rinktinių turnyre, kuriame jėgas bandė 9 šalių komandos.
Pirmą sykį Lietuvos vandensvydžio sporto istorijoje mūsų rinktinė pelnė bronzos medalius. Žaidžiant dėl trečiosios vietos nugalėjome baskų komandą 17:13.
Grupės varžybose nugalėtos Liuksemburgo (27:4), Švedijos (16:8) ir Čekijos (14:4) rinktinės ir po atkaklios kovos pralaimėjome būsimiems turnyro antriesiems prizininkams portugalams 12:14.
Europos tautų taurės turnyre dalyvavo ir mūsų moterys. Tačiau iš jų buvo sunku ko nors tikėtis, kadangi tarptautinėse varžybose jėgas bando tik antrus metus.
Analogiškame jaunių U17 turnyre Brno puikiai pasirodė mūsų rinktinė, vadovaujama vilniečių Nerijaus Papaurėlio ir Tado Pašuko bei elektrėniškio Antono Sugoniako.
Pirmą sykį Lietuvos vandensvydžio sporto istorijoje tarp 12 dalyvavusių rinktinių mūsų jaunimas pelnė sidabro medalius, finale po atkaklios kovos 14:15 pralaimėję Moldovos bendraamžiams.
Europos U19 čempionato atrankos varžybose nepasisekė mūsų jaunimui, kuris nepateko į kitą etapą.
Mūsų rinktinės dalyvavimas atrankoje buvo patvirtintas tik metų pradžioje, keli 17-mečiai žaidėjai buvo pavargę po kovų Europos tautų turnyre, rinktinei trūko susižaidimo.
Europos vyrų čempionato atrankos turnyre Maltoje nugalėjome airius, bet pralaimėjome Rumunijos ir Maltos rinktinėms.
Įdomus buvo Lietuvos čempionatas, vykęs dviem turais, o trečiasis buvo finalinis.
Komandos buvo pasistiprinusios legionieriais – ir tais, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, ir tais, kurie atvyko iš kitų šalių.
Savo jėgomis dalyvavo tik Kauno plaukimo mokykla, kuri negalėjo įsigyti legionierių.
Čempionate rungėsi šešios komandos, tarp kurių buvo ir latviai.
Pasidžiaugti yra kuo, o kas labiausiai kelia rūpestį?
Džiaugiuosi, kad ūgtelėjo mūsų jaunųjų vandensvydininkų meistriškumas, auga geri žaidėjai Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose, sėkmingai dirba treneriai.
Gražių vilčių teikia kaunietis Deividas Švenčionis, vilnietis Patrykas Pašukas, elektrėniškis, Agnius Liupševičius.
Manau, kad tie žaidėjai po metų kitų prisijungs prie vyrų rinktinės.
Ypač malonu, kad Klaipėdoje atsirado „Baltijos“ klubas, jaunuosius sportininkus antrus metus ugdo treneris Romas Vasiljevas.
Kol kas uostamiesčio komandai dar nepavyksta pasiekti svaresnių pergalių, bet, neabejoju, kad ateityje jų bus ne viena.
Tačiau norėtųsi, kad mūsų pamainai būtų kuo daugiau varžybų, kad jie su savo bendraamžiais varžytųsi ne tik tarpusavyje, bet ir tarptautiniuose turnyruose.
Mūsų komandos dalyvauja Šiaurės Europos šalių lygoje, kaupia patirtį.
Lietuvos vyrų rinktinę praktiškai sudaro pusiau profesionali Elektrėnų „Žaibo“ komanda. Kaip suprasti tą pusiau profesionali?
„Žaibas“ stengiasi treniruotis profesionaliai. Tačiau komandoje – ir studentai, ir dirbantieji, ir moksleiviai, ne visi vandensvydžiui gali atsiduoti 100 procentų ir treniruotis du kartus per dieną.
Visi stengiasi kuo mažiau praleisti treniruočių, tačiau būna visko. Šiemet trys jaunimo ir suaugusiųjų rinktinių žaidėjai kauniečiai Danielius Vitkauskas, Justas Balčikonis ir Žygimantas Skučas baigė gimnazijas, laikė abitūros egzaminams, todėl dalyvavo ne visose pratybose.
Treniruojamės Elektrėnuose ir Fabijoniškių baseine, kur tobuliname savo žaidimą, geriname plaukimą, o fiziškai stiprėjame „Fitus“ klube.
Kauniečiai rytais ne visada gali prisijungti prie rinktinės, jie stengiasi treniruotis baseine Kaune.
7-8 žaidėjai rytais visą laiką būna treniruotėse Fabijoniškių baseine, o po pietų važiuojame į Elektrėnus.
Šiemetinis sezonas „Žaibui“ buvo sėkmingas: nesulaukdami didesnės konkurencijos, ketvirtą kartą iš eilės tapome Lietuvos čempionais, Šiaurės Europos šalių taurės turnyre Lodzėje žaidėme finaliniame aštuntuke, pralaimėjome tik slovakų „Novaky“ klubui 13:16 ir užėmėme antrą vietą.
Kokius įvardintumėte pernykščio sezono atradimus ir praradimus?
Kelis sportininkus kamavo traumos, perspektyvus žaidėjas Dominykas Gervickas vis dar gydosi petį, nuo pernai lapkričio mėnesio buvo priverstas pusmetį praleisti, negalėjo treniruotis visu pajėgumu.
Tačiau pagal galimybes jis dalyvavo visose varžybose, o dabar turės operuotis petį. Pirštą buvo susilaužęs Danielius Vitkauskas.
Ne už kalnų ir naujasis sezonas, koks jis žada būti?
Naujam sezonui pradėsime rengtis nuo rugpjūčio 1 dienos Elektrėnuose. Po trijų savaičių 7 dienoms vyksime į treniruočių stovyklą Juodkalnijoje, kur žaisime su šios šalies komandomis.
Pirmasis mūsų startas – rugsėjo 9-11 d. Prahoje įvyksiantis Europos tautų turnyras.
Per Europos plaukimo federacijos (LEN) kongresą paaiškėjo, kad šiemet turnyre bus ir naujovių.
Komandos, kurios po pirmo turo nepateks į tolesnį etapą, galės dalyvauti „Challenge“ varžybose.
Žaisti su tituluotomis Europos komandomis Vengrija, Kroatija, Serbija, Ispanija mums dar sunku, todėl „Challenge“ turnyre atsiras galimybė toliau pasižaisti, pasisemti patirties, nes teks varžytis su daugmaž panašaus lygio komandomis.
Tokio formato turnyras bus rengiamas pirmą sykį, todėl stengsimės pasirodyti kuo sėkmingiau.
Šiaurės Europos šalių lyga rinktinių turnyrą, kuriame dalyvautų 8 komandos, norėtų surengti Lietuvoje sausio antroje pusėje.
Dabar skaičiuojame savo finansines galimybes, ar galėsime priimti komandas.
