Per įvairias stalo teniso varžybas Lazdijų sportininkus į pergales veda jų flagmanas – 67-erių Jonas Vigraitis, kuris uždega komandą siekti pergalių.
Jiems ypač sėkmingos būna „Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynės, per kurias lazdijiečiai pelno medalių rajonų grupės komandinėse varžybose.
Praėjusiais metais dzūkai tapo nugalėtojais ir rajonų, ir absoliučioje įskaitoje, kai finale 2:1 nugalėjo panevėžiečius. Šiemet žaidynėse jie iškovojo bronzos medalius.
„Stalo tenisą žaidžiu nuo šešerių, kai pradėjau lankyti Krikštonių pagrindinę mokyklą. Žaisti išmokė broliai Bronius, kuris jau yra šviesaus atminimo, ir Vincas, dabar gyvenantis Vilniuje ir iki šių dienų nesiskiriantis su rakete. Prieš 10 metų su Vincu dalyvavome Lietuvos stalo teniso šeimų varžybose ir užėmėme antrą vietą.
Mums abiem sėkmingos buvo ir asmeninės šeimų varžybos: brolis nugalėjo sportininkų grupėje, kuriems daugiau kaip 65-eri, aš – kuriems daugiau nei 50 metų“, – prisiminė J. Vigraitis, kuris 47 metus dirbo Lazdijų autobusų parko vairuotoju.
Jaunystėje Jonas išbandė ir daugiau sporto šakų: rankinį, tinklinį, krepšinį, lengvąją atletiką, sovietmečiu populiariąją PDG daugiakovę, svarsčių kilnojimą.
Tačiau labiausiai patiko stalo tenisas. Gimęs ir augęs Krikštonių kaime, Jonas žaisti stalo tenisą du kartus per savaitę važinėdavo į Veisiejus, kur sporto mokykloje treneriu dirbo Juozas Austrotas.
„Ir dabar kartais nuvažiuoju į Veisiejus pažaisti, ten stalo tenisininkus ugdo Virginija Monkienė, su kuria žaidžiu vienoje komandoje.
Gaunu gerų pamokų, jos labai praverčia per varžybas. Stipriausia Lazdijų komanda žaidžia Lietuvos stalo teniso pirmenybių pirmojoje lygoje, į ją irgi esu pakviestas, tačiau komandoje žaidžia jaunimas, o aš esu atsarginis. Komanda tarp 20 pirmenybėse dalyvaujančių ekipų žais dėl 7-12 vietų, gal jai prireiks ir mano pagalbos. Tikrai neatsakysiu padėti“, – viliasi J. Vigraitis.
Pasak V. Monkienės, Jonas – tikra Lazdijų stalo teniso siela. Jis su dideliu entuziazmu suburia komandą, kuri treniruojasi ir rengiasi būsimiems išbandymams.
Jeigu reikia, Jonas nevengia pasibelsti ir į rajono savivaldybės duris. Kai 2013 metais vyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, o 2020-aisiais komanda žaidė Žemaitijos antrojoje lygoje, Jono iniciatyva savivaldybė komandai skyrė transportą.
Pasaulio lietuvių žaidynėse J. Vigraitis laimėjo du aukso medalius 55-60 metų sportininkų grupėje.
Šiemet jis taip pat viliasi dalyvauti žaidynėse Druskininkuose ir galvoja jose pratęsti savo pergales.
„Dabar Lietuvoje yra 10 mano amžiaus žaidėjų, kuriuos galiu ir nugalėti, ir pralaimėti. Visą laiką įvairių turnyrų favoritas buvo panevėžietis Povilas Bagužis, tačiau dabar, sulaukęs 70 metų, jis jau varžosi kitoje amžiaus pakopoje. Vienu rimtu varžovu man sumažėjo“, – šypteli lazdijietis.
Per žalgiriečių žiemos žaidynes amžiaus grupių nebūna, ir J. Vigraičiui tenka varžytis su gerokai jaunesniais žaidėjais.
„Šiemet mano bendraamžių buvo gal tik šeši, o nugalėti jaunesnius varžovus vis sunkiau. Norėtųsi, kad pasikeistų „Žalgirio“ žaidynių varžybų formatas ir komandos galėtų daugiau pasižaisti. Dabar sužaidėme vos porą susitikimų ir kraunamės krepšius vykti į namus. Visi atvažiuojame pasižaisti, su savo varžovais ilgiau pabūti, pabendrauti“, – sako žaidynių veteranas.
Šiemetines žalgiriečių žiemos žaidynes Alytuje stebėjo ir Lazdijų sporto centro direktorius Darius Liaukevičius, kuris matė sėkmingą savo kraštiečių pasirodymą stalo teniso varžybose.
Stalo tenisą mėgėjiškai žaidžia ir trys J. Vigraičio vaikai Marius, Renata ir Arvydas. Airijoje gyvenantis Marius, anksčiau atstovavęs Lazdijų sporto centrui tinklinio varžybose, vėl ima į rankas tinklinio kamuolį, žaidžia ir krepšinį.
Visą gyvenimą sportavęs J. Vigraitis be treniruočių su žmona Dalia, socialinių paslaugų darbuotoja, mėgsta aktyviai pasivaikščioti parke.
„Be sporto jau neįsivaizduočiau savo gyvenimo. Tik nesportavau pusę metų ir iškart prisiaugau 8 kg svorio, kurį numesti buvo ne taip lengva“, – šypteli didelis aktyvaus gyvenimo puoselėtojas.
