Covid-19 pandemijai pradėjus diktuoti sąlygas, sporto klubams savo veiklas pristabdyti teko jau dukart. Tuo metu tarp sportuojančiųjų ypač išpopuliarėjo pasipriešinimo gumos, interneto platybėse paplito įvairūs trenerių patarimai ir sportuoti namų sąlygomis tapo įprasta.
Šiuo metu sporto klubų lankymas vėl yra leidžiamas, tačiau kai kurie fizinio aktyvumo šalininkai mankštintis namuose taip įprato, jog į sporto klubus, net ir pasibaigus karantinui, taip ir nebesugrįžo. Kūno rengybą namų ir treniruoklių salių sąlygomis palygino bei pakomentavo sporto medicinos gydytoja Alma Kajėniene.
Kaip apskritai vertinate kūno rengybą iš sveikatingumo pusės, lyginant su kitomis, to nereikalaujančiomis sporto šakomis?
Kūno rengybos varžybų metu pagrindinis dėmesys skiriamas kūno linijoms: raumenų masei, ryškumui, proporcijoms. Treniruočių metu daugiau vyrauja jėgos lavinimo komponentas, tačiau, kryptingai treniruojantis, lavinama ir raumenų ištvermė, ir lankstumas, ir judesių koordinacija.
Treniruotės gali mažinti protinę įtampą bei padėti pasiekti emocinę pusiausvyrą. Besikeičiančios kūno linijos, raumeninio ir riebalinio audinio santykio pasikeitimas suteikia pasitikėjimo savimi bei gali motyvuoti kitiems darbams. Bėgime, plaukime, dviračių sporte daugiau vyrauja bendrosios ištvermės komponentas, tačiau siekiant sėkmingos karjeros, neišvengiamai, reikia ir jėgos ugdymo, lankstumo treniruočių.
Sveikatingumo požiūriu, manyčiau, svarbiau yra būti fiziškai aktyviam ir pasirinkti tokią veiklą, kuri labiausiai tinka ir patinka. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad fizinis aktyvumas bus ilgalaikis.
Sporto salėse žmonės, siekdami labiau ištreniruoto kūno, turi galimybę vystyti raumenis, kurių nenaudoja kasdieniniame gyvenime. Žiūrint iš medicininės pusės, ar geriau sportuoti namų sąlygomis vien naudojant natūralius judesius (pritūpimai, atsispaudimai ir kt.) ar sporto salėse?
Manyčiau, kad geriau yra sportuoti prižiūrint specialistui. Kažin ar kiekvienas gebėtume taisyklingai atlikti pritūpimą ar atsispaudimą. Netaisyklingai atliekami judesiai kartais gali sukelti daugiau bėdos nei naudos.
Ar organizmo anatominės ir fiziologinės savybės leidžia pilnavertiškai siekti kūno rengybos tikslų treniruočių metu į pagalbą nesitelkiant svermenų?
Kiekvienas pratimas turi tikslines raumenų grupes, kurioms treniruoti jis yra skirtas. Pratimai su savo kūno svoriu yra labiau globalūs, apima daug raumenų grupių. Tokio judesio metu treniruojama ne tik raumenų jėga, bet ir tarpraumeninė koordinacija. Kartais sudėtingas, daug raumenų apimantis judesys gali būti netaisyklingas dėl silpnesnio ar mažiau aktyvaus raumens ar jų grupės, raumenų sutrumpėjimo ar kitų priežasčių.
Su svarmenimis galima stiprinti mažesnes raumenų grupeles ir paruošti jas sudėtingesniems judesiams. Sėkmingai gali būti derinami abiejų šių pratimų tipai, pavyzdžiui pratimą „turkiškas atsisėdimas“ galima atlikti ir be papildomo svorio, ir su įvairiais svarmenimis. Be taisyklingai atliekamo pritūpimo (pratimas su savo kūno svoriu), neverta pradėti atlikti mirties traukos pratimo (su papildomu svoriu).
Ar sutiktumėte su šia nuomone, jog sportuojant tik savo kūno svorio ir pasipriešinimo gumų pagalba traumų rizika yra mažesnė, nei sportuojant sporto salėse naudojant papildomus svorius?
Tikriausiai ne visai sutiksiu. Sportuojant naudojant papildomus svorius galbūt yra didesnė nelaimingų atsitikimų, ūmių traumų rizika, jei pasirenkami netinkami svoriai, nesilaikoma elementarių saugos reikalavimų.
Pertempimo traumas, lėtines problemas galima užsidirbti netaisyklingai atliekant abiejų tipų pratimus, pasirenkant per sudėtingas, fizinio pasirengimo neatitinkančias užduotis.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
