Šiais laikais beveik ant kiekvieno žmogaus riešo išvysime vienokį ar kitokį sportinį laikrodį. Itin išpopuliarėjęs išmanusis įrenginys gali kaip reikiant patuštinti piniginę, bet ne visada suteikti tokią naudą, kurios tikimės.
„Laikrodis daugeliui pradedančiųjų ir ilgiau sportuojantiems suteikia papildomos motyvacijos, nes čia gali sekti daug rodiklių, įsivertinti savo treniruotes. Jeigu tai žmogui padeda – aš už ir pirmyn“, – sako asmeninis treneris Aivaras Pekorius.
Bet specialistas išskiria ir kitą pusę – dažnai žmonės už sportinį laikrodį pakloja itin dideles pinigų sumas, kurias, ypač pradedantieji, galėtų išnaudoti žymiai efektyviau.
„Aš geriau nusipirkčiau paprastesnį laikrodį, o likusius pinigus investuočiau į trenerį, kuris parodytų, kaip taisyklingai bėgioti, kilnoti svorius ar atlikti kažkokią kitą veiklą. Dažnai sporto salėje matau žmones, kurie susipirkę viską, ką įmanoma – pradedant laikrodžiais, įvairiomis apsaugomis, specialiais pritūpimų batais ir t.t., bet tuos pačius pritūpimus daro netaisyklingai! Tad dažnai darome investicijas ne ten, kur jos turėtų būti – gali turėti patį brangiausią laikrodį, bet reikia mokėti sportuoti“, – pabrėžė jis.
A. Pekorius prisiminė ir juokingą situaciją su vienu klientu, kuriam jokių išmaniųjų prietaisų nereikėjo.
„Treniravau boksininką, kuris žinodavo savo pulsą pagal priekinius dantis – jeigu pradėdavo juos gelti, reikšdavo, kad pulsas jau 180“, – juokiasi A. Pekorius.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
