Trečiajame tinklalaidės „Kita medalio pusė“ epizode apsilankė buvęs Lietuvos karpininkų asociacijos (LKA) prezidentas, dabartinis Lietuvos sportinės žūklės federacijos (LSŽF) prezidentas Tomas Būdas, papasakojęs apie sportinę karpių žūklę ir Lietuvos žvejų etiketą.
„Varžybų principas – pagauti kuo daugiau žuvies per tam tikrą laiką, – aiškino T. Būdas. – Karpių gaudymo varžybos niekada nevyksta kelias valandas, jos vyksta paromis. Dažniausiai – 72 valandas t.y. lygiai 3 paras. Varžybos prasideda ketvirtadienį, baigiasi sekmadienį. Visą tą laika negali palikti sektoriaus ribų, turi tik žvejoti. Gaudoma tik įskaitinė žuvis – karpis ir amūras – kuri vėliau matuojama kilogramais.“
Pasak karpiavimo specialisto, ši sporto šaka iš savęs yra gana alinanti, todėl žvejai turi būti pasiruošę atlaikyti neretus nuovargio priepuolius.
„Kadangi 10 metų važinėjau su karpininkų rinktine, buvau asociacijos vadovas, esu matęs visokių dalykų. Rumunijoje mačiau kaip lietuvis pradėjo kalbėtis su dangumi. Matau, kad jis neadekvatus – jis gyvas, stovi, bet jau nesupranta, ką šneka. Reikia psichologinės ištvermės, kad dvi paras nemiegojęs galėtum žvejoti. Dabartinėje kariuomenėje, manau, geriau išsimiegama nei sportinės karpių žūklės varžybose“, – teigė T. Būdas.
Iki šiol aukščiausią pasiekimą Lietuvos karpininkų rinktinė iškovojo 2016 metais, kai Prancūzijoje vykusiame pasaulio karpių žūklės čempionate iškovojo sidabro medalius. Visgi T. Būdas yra linkęs tikėti, kad šį rezultatą įmanoma pagerinti.
„Kitais metais Ukrainoje, – paklaustas, kada galime tikėtis pagerinto geriausio iki šiol Lietuvos karpininkų rezultato pasaulio čempionate, atsakė LSŽF prezidentas. – Aš žinau mūsų pajėgumus. Iš dabartinio čempionato vyrų galime drąsiai siųsti laimėtojus ir bus geras rezultatas. Nors yra daug išorinių aplinkybių, kitais metais aš tikiuosi labai gero rezultato.“
Pokalbio metu T. Būdas atkreipė dėmesį į aktualią aplinkos apsaugos stygiaus Lietuvoje problemą bei pabrėžė principo „pagavai-paleisk“, leidžiančio pagautai žuviai atgauti laisvę, svarbą.
„Reikia suprasti, kad žvejyba dabar jau yra hobis, nebe maistas. Yra žvejų, dauguma jų – seno kirpimo, kuriems žvejyba būtinai turi atsipirkti. Reikia pripažinti, kad tai yra hobis. Toks pat hobis kaip lipimas į kalnus ar važiavimas ilsėtis prie jūros. Ten leidžiami dideli pinigai, todėl ir šiam hobiui, poilsiui ar rekreacijai reikia išleisti pinigų.
Aš manau, kad 30 procentų žvejų Lietuvoje gyvena su principu „pagavai-paleisk“. Gali būti ir 50 procentų, bet tikrai bent pusė žvejų pas mus gyvena su principu, kad reikia paimti ir suvalgyti žuvį. Aš nesakau, kad tai yra blogai, juolab, kad ir taisyklės tai leidžia, tačiau mes turime atsirinkti, ką mes imti galime, o ko – negalime“, – pasakojo žvejys profesionalas.
Daugiau apie sportinę karpių žūklę, Lietuvos čempionatų formatą, karpininkų rinktinę, aplinkos apsaugos sistemą Lietuvoje, „pagavai-paleisk“ principą – trečiojoje tinklalaidės „Kita medalio pusė“ epizode su Tomu Būdu.
Pokalbio temos:
Ilgio ežeras ir pirmieji karpių žūklės potyriai (02:03)
Šiuolaikinis karpiavimas ir momentas, kai žvejyba tapo gyvenimo būdu (10:00)
Pažintis su „pagavai-paleisk“ principu ir šiuolaikinės gamtosaugos ypatumai (14:30)
Kada į T. Būdo gyvenimą atėjo tikroji sportinė žūklė? (30:56)
Lietuvos sportinės žūklės federacija – kas tai? (34:55)
Sportinės karpių žūklės varžybų principas ir Lietuvos čempionatas (40:07)
Dabartinė karpinių Lietuvos ežerų situacija ir didėjančių mėgėjų skaičius (51:02)
Lietuvos karpininkai pasaulio ir Europos kontekste (56:18)
Kiek komandai kainuoja startuoja Lietuvos čempionate? (59:57)
Lietuvos karpininkų rinktinė ir jos galimybės tarptautinėje arenoje (01:01:56).
„Kita medalio pusė“
