Nepaisant sąlyginai nedidelio mūsų šalies ploto, lietuviai gali džiaugtis galimybe laisvalaikį leisti prie 6000 mūsų valstybės teritorijoje telkšančių ežerų. Šiuo skaičiumi džiaugiasi ir Lietuvos narai, turintys daug pasirinkimų, kur galėtų užsiimti savo hobiu.
Apie nardymo galimybes Lietuvoje papasakojo jau daugiau nei 20 metų veikiančio nardymo centro „Oktopusas“ vadovas bei instruktorius Vilius Vainora.
Paklaustas ar Lietuva yra dosni tinkamomis vietomis nardyti, V. Vainora teigė, kad šios veiklos šalininkams mūsų šalyje vandens telkinių nestinga: „Vietų yra tikrai daug ir galbūt net tokių, kuriose žmonės nėra buvę. Šiuo metu pasaulį gaubia 70 procentų vandens ir tik apie 5 procentus jo yra ištyrinėta. Galima tik įsivaizduoti, kiek dar yra neatrastų vandenynų, ežerų, jūrų taškų.
Žinoma, nėrimo vieta turėtų atitikti asmens pasiruošimo sąlygas. Lietuvoje turime Baltijos jūrą, daug ežerų, taip pat žmonės visada bando ieškoti ko nors naujo. Tik kad daugelyje vandens telkinių dėl ypač prasto matomumo sąlygos ne visada yra palankios nardymui ir nusileidęs naras nelabai gali turėti į ką pažiūrėti.
Todėl žmonės ieško jau gerai pažįstamų nardymo vietų, tarkime Platelių ežero. Ten labiausiai išvystyta infrastruktūra, yra įrengti nardymo maršrutai. O šiaip, bet kuriame mieste galima rasti telkinį, kuris būtų tinkamas pasinerti“.
Instruktorius pasakojo, jog nereikėtų tikėtis mūsų šalies vandenyse išvysti tai, ką matome dokumentiniuose filmuose apie nardymą: „Yra keletas nardymo stilių: vieną iš jų pavadinčiau pionierišku nardymu – kai žmogus eina nerti visiškai nežinodamas, ką gali pamatyti, tiesiog plaukia tyrinėti. Tokiu atveju labiausiai tikėtina pamatyti natūralią aplinką. Tačiau ji Lietuvoje yra ganėtinai skurdi: nėra spalvotų žuvyčių, ryklių, delfinų – to, ką visi mes matome interneto platybėse“.
Specialistas pridūrė, jog net ir augalijos bei gyvūnijos gausos stokojančiuose vandenyse galima pasigrožėti įspūdingais vaizdais: „Lietuvoje visų narų siekis yra panerti į Baltijos jūrą bei apžiūrėti joje nuskendusius laivus. Laivai gali būti antro pasaulinio karo, tarpukario, pokario metų. Taip pat neriama pažiūrėti ledynmečio suformuotų kanjonų, nuskendusių miškų. Neriama pažiūrėti į tai, ko mes negalime pamatyti plika akimi virš vandens“.
V. Vainora kalbėjo, jog žmonės, į nardymą žiūrintys kaip į hobį, tuo užsiima kiaurus metus. Tačiau vandens temperatūrai Lietuvoje svyruojant nuo 0 iki 25 laipsnių šilumos dauguma neilgai nardymu užsiimančių žmonių nardo tik šiltuoju metų laiku.
„Kuo giliau yra neriama, tuo vandens temperatūra stipriau vėsta. Todėl tiek vasarą, tiek žiemą 30 metrų gylyje Lietuvos vandenyse temperatūra yra 4 laipsniai, ji praktiškai nesikeičia. Nuo saulės vasaros metu įšyla tik vandens paviršius – pirmi 10 metrų, o neriant giliau visuomet yra šalta.
Mes esame šaltų vandenų narai ir tie žmonės, kurie užsiima nardymu dažniausiai ruošiasi bei planuoja nardyti šaltame vandenyje. Todėl automatiškai ir aprangą, ir įrangą pasirenka pagal to vandens temperatūrą.
Yra kostiumų temperatūrų grafos, kurios parodo, kiek komfortiškai kostiumas leidžia žmogui jaustis būnant tam tikroje vandens temperatūroje. Jei kostiumai plonesni, jie skirti naudoti šiltesniame vandenyje, jei storesni – vėsesniame. Yra sauso tipo kostiumų, kuriuos apsivilkęs žmogus net nesušlampa ir gali nardyti labai šaltame vandenyje, netgi po ledu. Nardymo sezonas yra pasirinkimas, jei žmogus įsigyja rimtą įrangą, jis gali nardyti visus metus“, – posakį „Nėra netinkamo oro, yra netinkama apranga“ net ir po vandeniu pritaikė V.Vainora.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
