Čekijoje surengtose ekstremalaus bėgimo su kliūtimis varžybose „Winter Spartan Sprint Super“ puikiai pasirodė Lietuvos atstovai Dainius Liutkus ir Sandra Liutkė.
S. Liutkė į Lietuvą parsivežė nugalėtojos taurę, o D. Liutkus vienoje iš rungčių elito grupėje užėmė antrąją vietą. Visgi visa ši „OCR Baltic Warriors“ atstovų kelionė įsiminė ne tik dėl pasiektų rezultatų, bet ir dėl daugybės nuotykių, pareikalavusių nemažai kantrybės bei energijos.
Apie šią patirtį pasakoja pats D. Liutkus:
„Visiškai neplanuotas startas. Gal žodis „visiškai“ čia netinka, bet praktiškai ekspromtu. Likus kelioms dienoms iki starto su Sandra Liutkė pakalbėjome, kad jau yra labai didelis varžybinis badas, kad vėl norisi tų varžymosi emocijų, kovos su varžovais ir savimi.
Kadangi registracija į varžybas buvo jau sustabdyta, tad teko priimti sprendimą važiuoti į Čekiją be bilietų, o juos nusipirkti varžybų vietoje prieš startą. Nei viešbučio nakvynei, nei bilietų į varžybas, o tik didelis noras vėl dalyvauti varžybose. Pasiūlome ir savo auklėtiniams vaikams vykti kartu ir sudalyvauti „Spartan Race Czech Republic“, iš penkių trys norėjo važiuoti, taigi penkių sportininkų ekipažas pajudame iš Lietuvos.
Lenkija mus pasitiko stipriu lietumi, tačiau tik su keliais sustojimais pavalgyti ir apsipirkti maisto, mes pasiekėme kitą Lenkijos galą kur radome vietą nakvynei. Penkios valandos miego ir mes jau judame likusią valandos kelio atkarpą.
Registracija į varžybas užtruko ilgiau nei tikėjomės, todėl į pirmą starto grupę jau nespėjame, todėl pasirenkame paskutinę iš „Competitive“ (besivaržančių dėl elito ir amžiaus grupių nugalėtojų pakylos) starto grupę (viso buvo penkios).
Šiais metais „Spartan“ įvedė naujovę, nes ankščiau galėjai pasirinkti, ar varžytis elito grupėje, ar amžiaus grupėje, o nuo šių metų padaryta taip, kad yra „Competitive“ grupėm kur pirmi trys vyrai ir trys pirmos moterys yra elito nugalėtojai, o kiti paskirstomi pagal amžiaus grupes.
Pasidarome su Sandra apšilimą, apžiūrime finalines kliūtis, aptarėmė jų įveikimo strategiją ir mes jau start Smagu, kad vaikai išlydėjo mus į trasą. Vedėjas kažką šneka čekiškai, suprantam tik angliškai ištartus žodžius: „Spartans, what is your profesion? Vieningai sušaukiam AROOO AROOO AROOO!“
10, 9, ……, 3, 2,1. Pasileidžiu pirmas, už manęs mylima žmona. Jau pirmuose 100 m gavome bėgti per purvą ir vandenį – kojos šlapios, smagu.
Pirmosios kliūtys įveiktos be didesnių problemų. Užbėgus į kalną, matau kliūtį, kurios bijojau labiausiai, nes prieš dvejus metus Čekijoje jos neįveikiau ir teko daryti 2×30 baudos „burpių“. Tiesa, organizatoriai jau atsisakė ir „burpių“, todėl dabar, neįveikus kliūties, tektų bėgti baudos ratą, kuriame sugaišti apie 1-3 min.
Ta kliūtis yra slidus medinis balansas, pirma kylantis viršun, tada tiesus ir, galiausiai, besileidžiantis žemyn.
Įsibėgėju, žengiu pirmus žingsnius ant balanso. Nenuslystu! Sukontroliuoju kūną, ir įveikiu šią kliūtį. Užplūsta palengvėjimas ir džiaugsmas, nes atbėgdamas mačiau atletus, iš ankstesnio starto, kuriuos pasivijau, nors jie buvo startavę dešimčia minučių ankščiau, o dar tik penktas trasos kilometras, todėl iš matytų atletų nei vienas nesugebėjo įveikti kliūties
Vėliau su kiekviena kliūtimi bėgimas tapo kančia. Vidinis demonas sako „sulėtink, nebėk, pažiūrėk juk kiti eina“, bet aš sau sakau „tu juos lenki dėl to, kad bėgi, o jeigu eisi, tai būsi lygus su jais“. Be to, nežinau kokiais laikais finišavo greičiausi atletai iš kitų bangų, dėl to reikia spausti iš savęs viską.
Užbėgus į kalną ir vėl leidžiantis stačia nuokalne pajuntu, kad kojos vėl atsigavo. Keistas jausmas, kad nuokalnė taip atgaivina kojas. Galiausiai su vienokiais ar kitokiais sunkumais įveiktos ir likusios kliūtys.
Lipimas virve, perlipimas per A formos tinką, 100 m bėgimas, lipimas per didesnį A formos tinklą, šuolis per ugnį ir aš finiše.
Atsigėręs vandens ir atgavęs kvapą einu pažiūrėti rezultatų. Tarp „Top 3“ sportininkų manęs nėra. Man atiteko pirma vieta pagal amžiaus grupę. Iki lyderių trejetuko pritrūko sekundės.. Nurijęs karčią piliulę, einu pasitikti finišuojančios Sandros, matau kaip ji skrieja į finišą. Pasveikinu bučiniu, einam tikrinti rezultato, tačiau mus sustabdo varžybų teisėjas ir pasako, kad Sandra yra diskvalifikuota už tai, kad ne ten kažkurioje vietoje nubėgo. Bandome apeliuoti, tačiau bergždžiai.
Pasirodo, likus trims kilometrams iki finišo, po kibiro nešimo rungties, varžybų teisėjas ją nukreipė klaidinga kryptimi. Ar tai buvo padaryta tyčia, tegul lieka jo sąžinės reikalas. Toje vietoje Sandra turėjo 2 min. persvarą prieš antroje vietoje esančią sportininkę. Apmaudu, kad taip buvo atimtas jos nugalėtojos titulas.
Einame į automobilį persirengti, užvalgyti ir keliaujame į mano apdovanojimų ceremoniją.
Bandau įsivaizduoti kokios emocijos virė Sandros viduje, kai matė ant apdovanojimų pakylos kitas sportininkes už kurias ji buvo geresnė visa galva.
Šis medalis nesuteikė daug džiaugsmo, nes tai yra tik amžiaus grupės pergalė, o elito apdovanojimas reiškia, kad tu esi geriausias iš visų, nepaisant amžiaus grupės. Po ceremonijos skubame išleisti dukrytę Indrę į jos bėgimą. Indrė puikiai įveikė visas kliūtis, visą dviejų su puse kilometrų trasą bėgo geru tempu. Matosi didelis progresas, o svarbiausia noras jos akyse dalyvauti varžybose.
Finišavus Indrei, skubame daryti savo apšilimo, nes laukia sprinto varžybos – 6,8 km su 200 vertikalių metrų.
Stovime prie starto, kūnas streikuoja, kad vėl reikės bėgti. Raumenys įsitempę ir skausmingi, tačiau viskas dingsta po starto signalo.
Kartodamas sau, kad kiekviena sekundė gali lemti pergalę, spaudžiu per negaliu, akyse mirguliuoja, temsta, skauda visą kūną, bet judu pirmyn. Greitinu tempą ir sėkmingai įveikęs kliūtis, finišuoju.
Einu tikrinti rezultato ir vėl savęs nematau tarp „Top-3“, tiesiog esu amžiaus grupės pirmoje vietoje, tačiau mano laikas geresnis už dviejų „Top-3” atletų. Einu aiškintis ir gaunu tai, ko esu nusipelnęs – antrą vietą elite. Aš vicečempionas.
Laukiu finišuojant Sandros, ilgai laukti netenka. Galingas finišas. Sandra irgi sunkiai bepastovi ant kojų. Atgavus kvapą einame tikrinti rezultato. Situacija identiška manajai. Vėl einame aiškintis ir gauname ką pelnytai nusipelnėme. Sandra pirma elito grupėje, čempionė, o aš čempionas kaip treneris.
Vėliau palaikėme elito grupėje startavusius Luką ir Eimantą, kurie pasirodė pagirtinai.
Keliaujame į apdovanojimus ir smagu ant nugalėtojų pakylos elito grupėje stovėti su savo mylima žmona, tačiau turiu tikslą ateičiai, kad abudu stovėtume ant pirmos vietos pakylos.
Šios pergalės buvo labai svarbios, nes tai įrodymas kai kuriems žmonėms, kurie po pernai mano elito podiumo „Spartan Croatia“ bandė įkasti, kad mums pasisekė su lengvomis varžybomis ir varžovais. Sėkmės nėra – yra tik nuoseklus darbas. Tai ne atsitiktinumas, o tendencija. Smagu „Spartan“ varžybose, kurios yra masiškiausios pasaulyje, garsinti Lietuvos ir „OCR Baltic Warriors“ vardą.“
Sportas24.lt
