Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Dešimtmetį Panevėžio Viliaus Variakojo sporto komplekso administratoriumi dirbantis Povilas Bagužis stalo teniso nekeistų į jokią kitą sporto šaką – kaip pats sako, ši sporto šaka dabar yra jo kraujyje ir širdyje.
„Jeigu dvi dienas jo nežaidžiu, tai esu ligonis. Netgi vasarą per savo atostogas, kai reikėtų nuo visko pailsėti, stalo teniso raketė visada yra mano kuprinėje ar krepšyje ir su draugais bei pažįstamais vėl žaidžiu.
Atsisakyti nemoku, stalo tenisas žiauriai patinka ir mano atostogos dažniausiai bėga žaidžiant“, – šypteli Povilas.
Įsimintini metai
Panevėžiečiui šie metai įsimintini: balandžio 21 dieną jam sukako 70-t, Alytuje su treniruočių draugais jis tapo „Žalgirio“ draugijos žaidynių komandinių varžybų čempionu, o Utenoje per tarptautinį turnyrą buvo pirmas veteranų varžybose.
„Dabar dalyvauju jau žemesnio lygio turnyruose nei ankstesniais metais, bet nenoriu pasiduoti.
Mano toks charakteris, esu užsispyręs ir noriu tik laimėti“, – paaiškina panevėžietis.
Povilas turi surinkęs daug savo karjeros nuotraukų, į kurias pasižiūrėjus, jam atmintyje iškyla daug gražių prisiminimų.
Karjerą pradėjo nuo gimnastikos
Kupiškyje gimęs, bet nuo penkerių metų Panevėžyje gyvenantis P. Bagužis savo karjerą pradėjo nuo gimnastikos, kurią lankė trejus metus.
„Tame pačiame pastate, kuriame treniravomės, antrame aukšte vykdavo stalo teniso pratybos.
Kartas nuo karto nubėgdavome pasižiūrėti, kaip žaidžia tenisininkai.
Tada Panevėžyje ši sporto šaka buvo ypač populiari, kiekvienoje mokykloje buvo teniso stalai, prie kurių per pertraukas būriuodavosi norintys pažaisti.
Stalo tenisas man iš karto krito į akis, nuo dešimties metų jau paėmiau į rankas raketę ir pradėjau lankyti treniruotes“, – prisiminė Povilas.
Žaisti stalo tenisą jį mokė pirmasis treneris Borisas Kaleinikovas, ugdęs pačius jauniausius.
Gabesnius vaikus jis nukreipdavo į sporto mokyklą, kurioje žaidėjus treniravo Vilius Variakojis ir Algis Janėnas. Pastarasis tapo pagrindiniu Povilo treneriu per visą jo karjerą.
Buvo iš ko mokytis ir į ką pasižiūrėti
„Vilius Variakojis treniruodavo aukštesnio lygio stalo tenisininkus, tačiau iš jo irgi gaudavome daug naudingų pamokų.
Išplėtę akis žiūrėdavome kaip treniruodavosi to meto mūsų žvaigždės Vytautas Vaidžiulis, Aldona Skarulienė, Irma Bražiūnaitė, rusų mokyklos auklėtiniai Semionas Siniakovas, Vladimiras Brendelis.
Buvo iš ko mokytis ir į ką pasižiūrėti. Prisimenu, į Panevėžį Viliaus Variakojo dėka buvo atvažiavusi SSRS rinktinė, tai mes iš balkono stebėdavome, kaip jie treniruodavosi. Tie žaidėjų smūgiai dar ir dabar mano akyse“, – teigia Povilas.
Jis puikiai prisimena ir savo pirmąją kelionę autobusiuku į Maskvą.
„Tada mes buvome dar pypliukai, 11 metų ir atstovavome Panevėžio jauniesiems dinamiečiams.
Todėl nenuostabu, kad Maskvoje pasiklydau Lužnikų stadione, kuris tada man atrodė kaip pusę Panevėžio. Juk vien stadionas talpino apie 80 tūkst. žiūrovų.
Verkiau graudžiomis ašaromis, bėginėjau ratais, o rusiškai nemokėjau, nieko negalėjau pasiklausti, kur eiti.
Laimei pasitaikė valytoja, kuri suprato, ko aš noriu, ir nuvedė į salę“, – šyptelėjo Povilas.
Jis ne kartą tapo Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo absoliučiu čempionu ir prizininku, žaidžiant vienetą ir mišrų dvejetą.
Suaugusiųjų grupėje pats svariausias Povilo pasiekimas – 1968 metais per Lietuvos čempionatą laimėtas aukso medalis vyrų dvejeto varžybose su V. Brendeliu.
„Dar labai vertinu ir 1970-aisiais laimėtą SSRS taurę. Tada atlikau karinę tarnybą Rygos ASK sporto batalione ir su rygiečiais laimėjome tą taurę.
Komandai atstovavo trys tarptautinės klasės sporto meistrai, o aš buvau ketvirtasis žaidėjas, atsarginis.
Patekti į komandą buvo sunku, vyko žiauri atranka. Žaidžiau tik vieną susitikimą, įgijau nemažai patirties“, – pasakoja Povilas.
Žaidė futbolą čempionų komandoje
Panevėžietis porą kartų laikinai iškeitė stalo tenisą. Pirmą kartą, kai susigundė išbandyti boksą.
Per miesto pirmenybes jis, septyniolikmetis, iš dviejų kovų vieną laimėjo, o kitą finale pralaimėjo.
Antrą kartą – po armijos, 1977-aisiais, kai buvusios Lietuvos futbolo čempionės Panevėžio „Statybos“ treneris Vytautas Šilinskas jį pakvietė atstovauti komandai.
„Buvau greitas ir staigus, žaidžiau dešiniojo puolėjo pozicijoje. Kai per vienas aukščiausios lygos čempionato rungtynes Panevėžio stadione pasiekiau įvartį, diktorius paskelbė, kad įvartį įmušė stalo tenisininkas Povilas Bagužis.
Komandai atstovavau tris sezonus. Tada „Statyba“ jau nebuvo lyderė, čempionate užimdavo vietas dalyvaujančių komandų viduryje.
Tačiau dabar futbolo jau nebežaidžiu, bijau gauti traumą“, – sako Povilas.
Rengiasi Europos veteranų čempionatui
Nesenstantis sportininkas jau pradėjo rengtis kitąmet įvyksiančiam Europos veteranų čempionatui Italijoje ir nukeltoms Europos šiaurės šalių varžyboms, kurios neįvyko Liepojoje (Latvija).
2011 metais P. Bagužis Čekijoje tapo Europos veteranų čempionato bronziniu prizininku vienetų varžybose, o 2017 metais Švedijoje, žaidžiant vyrų dvejetą su maskviečiu Feliksu Kaplanu – čempionu.
„Triskart per savaitę mirk gyvenk būtinai turiu treniruotis. Žaidžiu Viliaus Variakojo sporto komplekso specializuotoje stalo teniso sporto salėje. Turiu puikias sąlygas.
Stalo tenisą pamilo ir mano 16-metis anūkas Džiugas Garbauskas, kuris atstovauja Vilniaus „Tauro“ komandai ir šiemet tapo Lietuvos jaunių čempionato komandinių varžybų nugalėtoju“, – džiaugiasi daugkartinis „Žalgirio“ draugijos žaidynių čempionas.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
