
Nuo šiol šiuolaikinės penkiakovės varžybos bus dar dinamiškesnės ir patrauklesnės tiek sportininkams, tiek žiūrovams. Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos (UIPM) Vykdomasis komitetas nusprendė keisti varžybų formatą, trumpinant plaukimo rungtį ir pridedant papildomą šaudymą paskutinėje bėgimo ir šaudymo rungtyje.
„Neišgąsdino papildomas šaudymas, nes panašaus formato bėgimo ir šaudymo rungtyje dalyvavome ir iki Tokijo olimpinių žaidynių. Taip pat labai norėjau plaukti 100 metrų, esu plaukusi šią distanciją mišrių estafečių varžybose“, – naują varžybų formatą vertina viena labiausiai patyrusių Lietuvos penkiakovininkių Gintarė Aleksandravičė.
Formatas išbandytas, sportininkai – patenkinti
Apie patvirtintą naują varžybų formatą geriausi šalies penkiakovininkai sužinojo Kaune vykstančioje treniruočių stovykloje. Dėl naujo varžybų formato keisis ir treniruočių procesas, o pirmąsias gaires jau buvo galima pamatyti prieš kiek daugiau nei savaitę vykusiame Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės žiemos čempionate. Šiose varžybose buvo išbandytas planuojamas varžybų formatas.
„Jau palyginome sportininkų rezultatus ir drastiškos įtakos jų rezultatams, tikime, nebus. Žinoma, daugelį metų penkiakovėje esantiems sportininkams prireiks laiko, kol prisitaikys prie pokyčių plaukime, nes ilgą laiką jie treniravosi dvigubai ilgesnei distancijai. Vis dėlto pridėjus papildomą šaudymą tokie penkiakovininkai, manau, turės tam tikrą pranašumą dėl savo patirties bagažo ir psichologinės tvirtybės“, – pokyčius vertina Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Justinas Kinderis.
Nuo šiol visose aukščiausio lygio šiuolaikinės penkiakovės varžybose penkiakovininkai plauks dvigubai trumpesnį nei iki šiol nuotolį – 100 metrų. Taip pat plaukimo rungtyje viena sekundė bus skaičiuojama ne kaip 2, o 5 taškai. Be to, paskutinėje bėgimo ir šaudymo rungtyje sportininkai turės dar vieną šaudymo seriją, iš viso – 5 šaudymus ir 5 kartus po 600 metrų bėgimo. Rungtis kaip ir iki 2021 m. Tokijo olimpinių žaidynių prasidės nuo ne 600 m bėgimo distancijos, o šaudymo.
„Lietuvos čempionate pamatėme, kad nuo šiol varžybose bus tikrai daugiau dinamikos. Sportininkai ir treneriai liko patenkinti, atsiliepimą nusiuntėme ir UIPM. Buvo tam tikrų klausimų dėl taškų skaičiavimo jaunesniems sportininkams, bet pristačiau šią problematiką tarptautinei federacijai ir Vykdomojo komiteto posėdyje radome išeitį“, – sako Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės vyriausiasis treneris ir UIPM trenerių komiteto pirmininkas Paulius Aleksandravičius.
G. Aleksandravičės mintyse – Los Andželas
Kartu su daugiau nei 60 stipriausių penkiakovininkų iš visos Lietuvos Kaune treniruojasi ir į varžybas pavasarį planuojanti grįžti G. Aleksandravičė. Trečią atžalą – sūnų Marką – vasarą pagimdžiusi penkiakovininkė treniruočių procesą buvo sustabdžiusi vos mėnesiui.
„Pati pradžia, žinoma, sunki. Dar fiziškai sudėtinga – pulsas aukštas, bet po truputį jau stabilizuojasi. Kiekvieną dieną vis lengviau, jau ir fechtavimąsi įtraukiau į treniruočių procesą. Jau stiprų aštuonetą treniruotėms galėčiau rašyti. Kai daug metų esi sportavęs, kūnas turi atmintį – smegenys, raumenys. Stebėjau prieš daugiau nei savaitę žiemos čempionatą, nes tuo metu dariau treniruotę ir tikrai ėjo šiurpuliai… Tikrai noriu vėl pajusti tą adrenaliną“, – sako G. Aleksandravičė.
Trejų olimpinių žaidynių dalyvė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionate kovo pabaigoje–balandžio pradžioje ketina išbandyti ir jai mažai pažįstamą kliūčių ruožo rungtį. Ši rungtis tik po 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių pakeitė jojimą.
„Dar visiškai įtraukusi nesu kliūčių ruožo į treniruotes, tik tam tikrus elementus kaip kabojimas ir panašiai, pačių kliūčių dar neliečiau. Norėtųsi labiau fiziškai sustiprėti, kad išvengčiau traumų. Šią rungtį tikrai esu bandžiusi, patiko, mano rankos stiprios, tai nėra problemos išsilaikyti. Dabar tik trasa yra kiek sunkesnėׅ“, – pasakoja G. Aleksandravičė.
G. Aleksandravičė Lietuvai atstovavo 2012 m., 2021 m. ir 2024 m. olimpinėse žaidynėse. Jos mintyse jau ir Los Andželo žaidynės:
„Dėl šio sezono tikslų sudėtinga kažką prognozuoti, ypatingai su kliūčių ruožu, kuriame gali nutikti bet kas. Nesikoncentruosiu į konkrečias varžybas ar vietas, mano tikslas – olimpinės žaidynės.“
Jaunimas treniruojasi su rinktinės lyderiais
G. Aleksandravičė džiaugiasi, kad Kaunas tapo penkiakovininkų sostine – čia jos vyras ir treneris P. Aleksandravičius subūrė didžiąją dalį stipriausių šalies penkiakovininkų.
„Kaunas turi geras sporto bazes, nes bėgimo ir šaudymo bei kliūčių ruožo rungtims galime treniruotis Lietuvos sporto universiteto manieže, o visai šalia, buvusioje ledo arenoje, yra ir fechtavimosi salė. Kartu treniruojamės ir su fechtuotojais, sąlygos tikrai geros – dėkojame miesto savivaldybei, Kaunas vienas iš nedaugelio Europos miestų, kuris gali pasiūlyti tokias treniruočių sąlygas penkiakovininkams“, – džiaugiasi P. Aleksandravičius.
Kartu treniruotis šalies penkiakovininkai planuoja ir prieš Lietuvos čempionatą bei kitas svarbiausias sezono varžybas.
„Didžiausią vertę tokios stovyklos kuria jauniesiems sportininkams, nes jie turi galimybę pamatyti, kaip treniruojasi lyderiai ir gali pasisemti iš jų patirties, čempioniško mentaliteto. Taip tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Vyresniesiems irgi smagu treniruotis kartu“, – sako Lietuvos rinktinės treneris.
Po treniruočių stovyklos Kaune Lietuvos penkiakovės rinktinė išvyks į aukštikalnių stovyklą Kirgizijoje.
pentathlon.lt







