Šių metų rugsėjį prasidėjo rekordinis nacionalinės mokymo plaukti programos sezonas – daugiau nei 14 tūkstančių antrokų mokysis plaukti ir saugiai elgtis vandenyje. Kasmet besiplečianti programa šiemet vyksta daugiau nei 30 Lietuvos savivaldybių.
„Tai viena geriausių valstybės investicijų į jaunosios kartos sveikatą. Programos sėkmę lemia ne tik siekis išmokyti vaikus plaukti, bet ir glaudus institucijų bendradarbiavimas bei aktyvus savivaldybių įsitraukimas“, – sako programą administruojančios Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
Plaukimo trenerė: jau nebetelpa visi norintys
Daugiau nei 10 metų mokymo plaukti programos trenere Vilniuje dirbanti Aurelija Jacevičienė šiemet plaukti moko net 30 klasių, t. y. beveik 700 vaikų. Ilgametę darbo su vaikais patirtį sukaupusi A. Jacevičienė mano, kad kiekvienam labai svarbu yra įgyti bent jau plaukimo pradmenis ir taip užtikrinti saugumą prie vandens telkinių.
„Labai džiaugiuosi, kad tokia programa yra, kad ji plečiasi, nes pradžioje reikėjo ieškoti, kas norėtų joje dalyvauti, o dabar jau nebetelpa visi norintys. Labai dažnai girdime apie skendimų skaičius, nuo to gali apsaugoti plaukimo pradmenys. Kai matai spindinčias vaikų akis, kai jie įveikia savo baimes ir išmoksta plaukti, yra labai malonu“, – sako A. Jacevičienė
Pasak baseine užaugusios ir aukštų sportinių rezultatų pasiekusios A. Jacevičienės, pamokų galėtų būti daugiau, tačiau 32 mokymo plaukti programos užsiėmimų užtenka įgyti plaukimo pradmenis. Nuo rugsėjo iki gegužės dalyviai mokosi plaukti įvairiais stiliais, plūduriuoti, panerti ir ištraukti daiktą nuo baseino dugno, taip pat susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis. Valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, o dar 14 – savivaldybių biudžetų lėšomis.
„Antrokai yra ta optimali amžiaus grupė mokytis plaukti, nes jau yra susiformavęs įgūdis mokytis, išgirsti užduotį, būti grupėje. Paauglystėje jau atsiranda gėdos jausmas, jeigu draugams sekasi geriau. Be to, vėlesniame amžiuje ir išmokti yra sunkiau“, – pabrėžia trenerė.
Šiemet nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžius, užsiėmimai vyksta 44 šalies baseinuose. Programa pritaikyta įvairių poreikių ir gebėjimų vaikams – į veiklas įtraukiami specialiųjų poreikių pedagogai, kiti specialistai ir savanoriai.
Siekis ateityje įtraukti visus antrokus
Lietuvoje šiuo metu mokosi apie 29 tūkst. antros klasės mokinių, tačiau mokymo plaukti programa apima apie 14 tūkstančių vaikų. Tai lemia tiek esama baseinų infrastruktūra, tiek valstybės ir savivaldybių skiriamas finansavimas.
„Antrokų programa mums yra labai svarbi ir labai rūpi, kaip 2027 m. startuos naujas kvietimas, kiek bus skiriama valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu tik pusė antrokų gali mokytis plaukti, norime, kad visi turėtų šią galimybę. Dėl tokių programų mūsų bendruomenė yra sveikesnė ir sportuojanti. Taip pat matome, kad kai kuriose savivaldybėse nėra baseinų, ypač regionuose“, – sako programą įgyvendinančios asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tačiau net 17 iš jų vis dar neturi baseinų.
„Ilgalaikis tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turėtų galimybę išmokti plaukti. Juolab kad Lietuva vis dar išlieka tarp Europos šalių, kuriose skendimų rodikliai yra vieni aukščiausių. Be to, dalis šios programos dalių lieka baseinuose ir ateityje taps naujomis Lietuvos plaukimo žvaigždutėmis“, – sako Nacionalinės sporto agentūros vadovas.
Nuo 2023 m. mokymo plaukti programa bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra, o ją įgyvendina asociacija „LTU Aquatics“. Ketverių metų trukmės programai skirta 3,21 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
ltusportas.lt
