Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Šiaurietiškojo ėjimo klubo „8 žingsniai“ pirmininkė Irena Gudiškienė ir jos vyras, šio klubo generalinis sekretorius, Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis šiemet ryžosi nelengvam išbandymui.
Jie kiekvieną antradienį dalyvavo senjorų ėjimo žygyje aplink Vilnių ir per pustrečio mėnesio nuėjo 100 km.
Renginyje abu gavo ir pareigų: Vilniaus miesto savivaldybė paprašė Irenos būti šio žygio trenere ir vesti dalyvius priekyje, o Algimantas ėjo pabaigoje ir žiūrėjo, kad žygeiviams trasoje kas nors neatsitiktų.
Dabar Irenos ir Algimanto Gudiškių planuose – piligriminis-kultūrinis-turistinis 20 dienų žygis Šv. Jokūbo piligrimų keliu „Camino Lituano“ per visą Lietuvą nuo Žagarės iki Lazdijų. Lauks 500 km nuotolis.
Vaikščiojimas – didelė nauda kūnui ir sielai
Praeityje šie dideli šiaurietiškojo vaikščiojimo entuziastai buvo neblogo meistriškumo sportininkai: Kūno kultūros institute studijavusi Irena (Kriščiūnaitė) treniravosi pas Algirdą Arelį ir irklavo Lietuvos rinktinės aštuonvietės įguloje, o Algimantas bėgiojo ilgus nuotolius ir jį tobulino Povilas Karoblis.
Abiem baigus aktyviai sportuoti, jų gyvenime dabar didelį vaidmenį vaidina fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena.
I.Gudiškienė 2018-aisiais įkūrė šiaurietiškojo ėjimo mokyklą „8 žingsniai“.
„Atradau ir pamėgau šiaurietišką ėjimą, kuris tapo mano kasdienybės dalimi. Pajutau didelę naudą ne tik savo kūnui, bet ir sielai.
Klubą įkūriau ieškantiems laiko sau, kelio į sveikesnį gyvenimą, geresnę savijautą, vidinę darną, savęs atradimą“, – sako I. Gudiškienė.
Ji žmones pradėjo mokyti taisyklingai vaikščioti su lazdomis, burti šiaurietiškojo vaikščiojimo bendruomenę.
Atsirado nemažai žmonių, kurie panoro reguliariai treniruotis. Tada Irena įkūrė ir Šiaurietiškojo ėjimo klubą tuo pačiu pavadinimu „8 žingsniai“.
Klubas vienija apie 60 entuziastų, kurių amžius – nuo 35 iki 75 metų. Vyriausi klube – 75-erių Alvydas Budrys ir 72-ejų A. Gudiškis.
„Su klubo žmonėmis du-tris kartus per savaitę nuolat intensyviai vaikščiojame. Žmonės turi galimybę prie mūsų jungtis ir tai juos motyvuoja. Pabuvę su mumis, matome, kaip entuziastai keičiasi, tampa linksmesni, laibesni, laisvėja jų laikysena“, – džiaugiasi I. Gudiškienė.
Įgyvendina programą „Pažink Lietuvą žingsniuojant“
Klubo pirmininkė su vyru savo entuziazmu, iniciatyvomis visiems rodo pavyzdį.
Prieš ketverius metus klubas pradėjo programą „Pažink Lietuvą žingsniuojant“.
„Tikrai labai smagu pažinti mūsų gražiąją Lietuvą ir jo įvairius kampelius. Kiekvieną mėnesį leidžiamės į žygį, kurį suderiname su edukacine programa.
Vaikščiojimo takais Įveikiame 10-15 kilometrų, mėgaujamės to regiono patraukia edukacine programa“, – dėsto I. Gudiškienė.
Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena tapo neatsiejama Gudiškių šeimos gyvenimo dalimi.
„Jaučiamės fantastiškai. Fizinis aktyvumas skiriasi nuo didžiojo sporto, kur siekiama rezultatų. Reguliarus judėjimas – tai ta veikla, kuri padeda gerai jaustis. Man sportinis judesys visą gyvenimą buvo prie širdies, be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo.
Kiekvienas turime susirasti savo judėjimo rūšį, kuri būtų labiausiai priimtina. Žmogaus prigimčiai labiausia priimtinas vaikščiojimas, kadangi nuo vienerių metų jau pradedame vaikščioti“, – sako I. Gudiškienė.
Pasak jos, išmokus taisyklingai eiti šiaurietišku žingsniu, ir tą darant reguliariai, dirba net 90 procentų raumenų.
„Žmonėms, sėdintiems prie kompiuterių koreguojasi netaisyklinga laikysena, atsiranda įtampa pečių juostoje, nugaros lėtiniai skausmai, todėl šiaurietiškasis vaikščiojimas – idealus vaistas. Šita veikla galima užsiiminėti 12 mėnesių per metus“, – pasakoja I. Gudiškienė.
Numetė 10 kg svorio
Buvęs ilgametis Lietuvos olimpinio fondo (1994-2012 m.), LTOK olimpinio švietimo (2010-2016 m.) direktorius, LTOK patarėjas (2016-2021 m.) A. Gudiškis, išmokęs taisyklingai vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis ir kiekvieną savaitę reguliariai besitreniruojantis, greitai pajuto šio fizinio aktyvumo naudą.
„Tikrai neabejoju, kad viena pagrindinių taisyklių, kaip stiprinti imunitetą, – būti fiziškai aktyviam.
Aktyviai sportuojame kiekvieną dieną, mūsų rytas prasideda 1 valandos trukmės mankšta. Ir jeigu gerai nepasimankštinu, – man kažko trūksta, nerandu sau vietos.
Pagerėjo mano sveikata, susitvarkė laikysena, numečiau apie 10 kg svorio.
Triskart su žmona dalyvavome kiekvieną mėnesį organizuojamuose masiniuose Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo žygiuose TrenkTuras ir per dieną nuėjome iki 30 kilometrų.
Gyvenimas tapo kokybiškas. Dar nueiname paplaukioti į Fabijoniškių baseiną, namie miname treniruoklio pedalus.
Dabar man vienas juokas užbėgti į namo penktąjį aukštą. Ypač daug vaikščiojame Vingio parke ir Neries pakrante, pavasarį ir rudenį – Karoliniškių kalvose, vidurvasarį – Verkių regioniniame parke“, – savo įspūdžiais dalijasi A. Gudiškis.
Šita veikla vilniečių šeima užsiima ištisus metus: rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.
Labai svarbus momentas – judesys gamtoje
I.Gudiškienė priduria, kad labai svarbus momentas – judesys gamtoje, nes vaikščiodami gauname daug deguonies, keičiasi vaizdai, girdime paukštelius čiulbant, matome įvairiomis spalvomis besidažančius medžius, pražįstančias žibutes.
„Visa tai beprotiškai atpalaiduoja. O mūsų 21 amžiaus problemos dažniausiai ir prasideda nuo streso bei įtampos, kurios vėliau tampa fizinėmis problemomis.
Šiaurietiškasis ėjimas puikiai subalansuoja dvasinę pusiausvyrą. Vaikščiodami gamtoje gauname daug deguonies, o kuo jo daugiau, tuo daugiau gaminasi serotonino – laimės ir geros nuotaikos bei malonių pojūčių hormono.
Per savo veiklą tą puikiai pajutau“, – sako šiaurietiškojo vaikščiojimo propaguotoja I. Gudiškienė.
Jau šeštas sezonas ji savo klubo žmones moko taisyklingai vaikščioti su lazdomis ir teigia, kad vaikščioti yra stebuklinga.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
