Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos ir Vilniaus dziudo akademijos prezidento Mariaus Jukonio didžiausi sportiniai pomėgiai – ledo ritulys ir dziudo.
Šios dvi aistros įsiliepsnojo dar vaikystėje Biržuose, kur jis gyveno su tėvais ir lankė mokyklą.
Ant Agluonos ir Apaščios upių išlietose ledo ritulio aikštelėse Marius su broliu Dariumi bei draugais praleisdavo daug laiko, džiaugdavosi savo pasiektais pirmaisiais įvarčiais.
„Ledu rituliu, kaip ir dziudo imtynėmis, mus užkrėtė tėvas Petras Jukonis, kuris jaunystėje pats gerai žaidė ledo ritulį ir buvo puikus dziudo meistras. Jis norėjo, kad ir mes paragautume šių sporto šakų duonos. Du kartus 1996 ir 2002-aisiais man pavyko tapti Lietuvos dziudo čempionu, buvau Lietuvos moterų ir merginų jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris.
O ledo ritulininko karjera trumpa. Nors ši sporto šaka man ir patiko, tačiau studijuodamas Kūno kultūros akademijoje ir Vilniaus universitete teisę, ją nustūmiau į šoną.
Ledo ritulį prisimindavau tik savaitgaliais sugrįžęs pas tėvus į Biržus, kai vėl iščiuoždavau ant ledo.
Tačiau pradėjus dirbti ir ūkininkauti, pagausėjus šeimai, laisvo laiko visiškai nebeliko, ir ledo ritulys dingo iš mano gyvenimo“, – pasakoja 45-erių M. Jukonis.
Vadovaudamas tuomečiam Vilniaus miesto sporto centrui, fiziniam aktyvumui jis vis dėlto skyrė nemažą dėmesį: laisvalaikiu bėgiodavo krosus, nueidavo pasimankštinti į treniruoklių salę, savo malonumui pažaisdavo krepšinį, padelį, mynė dviračio pedalus.
„Prieš mėnesį šovė mintis sugrįžti prie ledo ritulio. Apie tai prasitariau savo geram draugui, Vilniaus „7bet-Hockey Punks“ ledo ritulio komandos kapitonui Rokui Bacevičiui ir jis ištarė: „Valio!“
Praėjusių metų Lietuvos čempionas man patarė, kur ir kokią nusipirkti sportinę aprangą, parūpino trenerį – tame pat klube žaidžiantį puolėją Laisvydą Kudrevičių.
Viską nusipirkau, ta sportinė apranga kambaryje dabar užima nemažai vietos.
Mano pavyzdžiu pasekė ir 37-erių brolis Darius, Sostinės sporto centre dirbantis dziudo treneriu.
Prie mūsų prisijungė ir daugiau ledo ritulio entuziastų mėgėjų. Treniruojamės antradieniais ir ketvirtadieniais Ledo arenoje po vieną valandą.
Čiuožiame ir mušame į vartus bei žaidžiame gana intensyviai – areną paliekame šlapi.
Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi. Ledo ritulys reikalavo greičio, gero fizinio pasirengimo.
Po pirmųjų pratybų skaudėjo visą kūną, sunkios buvo kojos. Tačiau dabar viskas jau geriau, organizmas priprato prie krūvių“, – džiaugiasi vėl ledo ritulio aprangą vilkintis M. Jukonis. Kai su draugais daugiau pasitreniruos, gal ir mėgėjų komandą suburs, dalyvaus varžybose.
M. Jukonis dabar tapo ir dideliu „7bet-Hockey Punks“ ledo ritulio gerbėju, su žmona Ineta, KGym sporto ir sveikatingumo centro įkūrėja ir vadove, atidžiai seka mėgstamos komandos žaidimą įvairiose varžybose.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
